2010 Rugsėjo 20

Kinija

“Expo” parodoje – ir verslas, ir geopolitika

veidas.lt

"Veido" archyvas

Šanchajuje ieškoma ir įspūdžių, tokių kaip Saudo Arabijos paviljone ir verslo kontaktų, kuriuos užmegsti bandoma prie Kinijos stendų

Didžiausia pagal plotą, pagal dalyvių, taip pat pagal lankytojų skaičių. Taip galima apibūdinti Šanchajuje vykstančią tarptautinę parodą “Expo”. Joje, beje, labai sekasi ir Lietuvos paviljonui.

Vienos šalys šioje parodoje atrodo itin kukliai ir paprastai, o kitų paviljonai tviska prabanga ar stebina išmone. Pro vienus lankytojai praeina nė nestabtelėję, prie kitų parodos dalyvių driekiasi didžiulės eilės. Vienos šalys įdomios tik pramogautojams, o kitos masina tiek verslininkų, tiek politikų delegacijas.

“Expo” parodoje lyg ant delno atsiskleidžia ir valstybių ekonominis pajėgumas bei patrauklumas, ir ideologiniai niuansai, kurių nepastebėsi surežisuotoje politinėje arenoje.

Štai Lietuvos paviljone Kinijoje dirbanti Kristina Karvelytė pasakoja, kad įspūdingiausias ir prabangiausias yra Saudo Arabijos paviljonas. Čia visko gausu: ir aukso, ir ugnies, ir įspūdingų akrobatų pasirodymų, o eilės prie šio brangiausiai visoje parodoje kainavusio paviljono driekiasi apie šešias valandas. Tad tie, kurie nusiperka vienos dienos bilietą, kartais tespėja aplankyti tik šį paviljoną. Tačiau kai kurie vien dėl jo ir atvyksta. Verslininkai čia tikisi užmegzti naudingų ryšių su kolegomis iš Saudo Arabijos, turizmo agentūros siunčia savo patikėtinius derėtis dėl viešbučių ar skrydžių kainų.

Natūralu, kad daug dėmesio sulaukia ir pati Kinija. Ir ne vien todėl, kad 95 proc. parodos lankytojų – kinai. “Susidomėjimas Kinija didžiulis. Visi supranta, kad tai viena galingiausių ekonomikų, ir naudojasi bet kokia proga čia įgyti pažinčių ar susirasti verslo partnerių”, – geopolitinę ir ekonominę parodos reikšmę komentuoja K.Karvelytė.

Beje, “Expo” iš tiesų vertinama kaip labai svarbus renginys, nors Lietuvoje dažnai taip nemanoma. “Expo” generalinis komisaras Romas Jankauskas tikina, kad ši paroda pagal savo svarbą stoja į trečią vietą po olimpinių žaidynių ir pasaulio futbolo čempionato. “Juo labiau šiųmetė, nes ji pati didžiausia istorijoje visais aspektais”, – neabejoja R.Jankauskas.

Ir tikrai iš visų 47 per 160 metų vykusių “Expo” parodų iki šiol didžiausia buvo surengta 1970-aisiais Japonijoje, Osakoje. Tada, kaip ir dabar, paroda vyko po toje pačioje šalyje surengtų olimpinių žaidynių. Japonams į parodą pavyko sukviesti 63 mln. lankytojų, ir šio rekordo nepavyko viršyti nė vienai vėlesnei parodai. Tačiau šiemet Kinija yra užsibrėžusi sukviesti dar daugiau – net 70 mln. lankytojų.

“Vien Lietuvos paviljoną jau aplankė 4 mln. lankytojų – tiek, kiek tikėjomės sulaukti per visą parodą, iki kurios pabaigos liko dar pusantro mėnesio”, – džiaugiasi R.Jankauskas.

Beje, rekordinė ši paroda ne tik lankytojų, bet ir dalyvių skaičiumi. Mat dabar parodoje dalyvauja 189 valstybės, be to, atskirai dar prisistata 80 pasaulio miestų, 57 tarptautinės organizacijos, o pati Kinija yra įrengusi dar apie 20 teminių paviljonų, kuriuose pristatomos skirtingos ekspozicijos miestų tema.

Vos spėjome į traukinį

R.Jankauskas primena, kad šioje istoriškai išskirtinėje parodoje Lietuva atsidūrė tik per plauką, mat finansavimas buvo patvirtintas paskutinę minutę. Tad ir jos organizavimas, ir menininkų darbas rengiant konkursinius pasiūlymus vyko skubotai.

Vis dėlto ne tik parodos organizatoriai, bet ir ją aplankę turistai iš Lietuvos mano, kad net sunkmečio sąlygomis Lietuvos paviljonas atrodo patraukliai ir, svarbiausia, reprezentatyviai. “Paviljone pasijutau, lyg būčiau Lietuvoje – šaltibarščius srebiantys, krepšinį žaidžiantys kinai ir kitų tautybių atstovai pajunta mūsų šalies atmosferą, kuri nėra nei pagražinta, nei iškreipta”, – pasakoja Salomėja Budreckaitė, kartu su seserimi keliavusi po Kiniją ir užsukusi į “Expo” aplankyti Lietuvos parodos.

Vis dėlto kitos šalys parodą vertina kur kas rimčiau ir atsakingiau, o būsimai “Expo” parodai ruoštis pradeda dar nepasibaigus tuo metu vykstančiai.

Net ir Lietuvoje anksčiau “Expo” parodos užėmė daug svarbesnę vietą nei šiemet, kai 8 mln. Lt eilutė vos nebuvo visai išbraukta iš biudždeto. Juolab kad tai viena mažiausių sumų, kurias valstybė šiemet išleido parodai. Tarkime, Latvijos prisistatymas parodoje kainavo dvigubai brangiau, Lenkijos – aštuonis kartus, o Čekijos – net dešimt kartų brangiau.
“Tai irgi daug pasako apie šalį. Ypač verslininkams. Pagal šias išlaidas jie įvertina, kaip kurioje šalyje sekasi atsigauti po krizės”, – mano K.Karvelytė.

Lietuva “Expo” parodoje

"Veido" archyvas
  • Pirmą kartą “Expo” parodoje Lietuva dalyvavo dar 1900-aisiais, kai oficialiai net nebuvo Lietuvos valstybės. Tąkart parodoje Paryžiuje buvo eksponuojama tuo metu drausta lietuviška spauda lietuviškais rašmenimis.
  • Na, o dalyvauti mūsų šalis išgalėjo tik dėl užsienio lietuvių surinktų aukų. Antrą kartą Lietuva šioje parodoje dalyvavo 1937-aisiais, vėlgi Paryžiuje. 1939-aisiais lietuviai prisistatė Niujorke, o atkūrus nepriklausomybę dalyvavo visose pasaulinėse “Expo parodose.
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...