2011 Kovo 21

Libija

Europos šalys nesutaria dėl tarptautinės karinės misijos Libijoje

BNS

Europos Sąjungos (ES) narės rengiasi pirmadienį išsakyti skirtingas pozicijas dėl tarptautinės koalicijos karinės misijos Libijoje, 27-ių šalių Bendrijos užsienio reikalų ministrams susirinkus derybų dėl pirminės intervencijos ir galimo NATO vaidmens.

“Tai neturėtų būti karas su Libija”, – sakė Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini (Frankas Fratinis), kurio šalis – viena iš kelių ES narių, dalyvaujančių jau tris dienas vykstančioje kampanijoje, kuria siekiama apsaugoti civilius Libijos gyventojus nuo Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimo pajėgų.

Italija anksčiau buvo Libijos kolonijinė dominija ir palaikė glaudžius politinius bei ekonominius ryšius su M.Kadhafi režimu, tačiau nenoriai prisidėjo prie koalicijos – sekmadienį pasiuntė keturis savo naikintuvus “Tornado” bei leido tarptautinėms pajėgoms naudotis savo karinėmis bazėmis.

Tačiau Arabų Lygos generalinio sekretoriaus Amro Mussos (Amro Musos) sekmadienį išsakyti komentarai, kad aviacijos ir raketų smūgiai peržengia JT Saugumo Tarybos 1973-osios rezoliucijos nustatytas ribas, regis, atšaldė Romos entuziazmą.

“Norime labai atidžiai įvertinti visus atliktus veiksmus, siekiant užtikrinti, kad laikomasi (JT) rezoliucijos uždavinių, – sakė F.Frattini žurnalistams prieš ministrų derybas. – Italija sutiko dalyvauti tarptautinėje koalicijoje vien tam, kad užtikrintų ugnies ir smurto nutraukimą bei gyventojų apsaugą.”

Pirmadienį vykstantis ES užsienio reikalų ministrų susitikimas yra pirmasis Senojo žemyno vienybės išbandymas dėl įvykių “Europos užpakaliniame kieme”, nors aktyviuose koviniuose veiksmuose Libijoje dalyvauja mažiau nei trečdalis Bendrijos narių.

“Stiprus ilgalaikis palaikymas šalims, kuriose vyksta pokyčiai” išlieka Europos Sąjungos dėmesio centre, – sakė Bendrijos užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton).

Be Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, kurios vadovauja šiai koalicijai kartu su JAV, prie jos taip pat prisidėjo Belgija, Danija, Graikija, Italija, Norvegija ir Ispanija.

Bulgarija pavadino karinę intervenciją Libijoje naftos interesų varomu “nuotykiu”.

“Mes nedalyvaujame dėl paprastos priežasties – kad (kampanija) neturi aiškiai suformuluotų tikslų ir būtų jiems pasiekti, – sakė Bulgarijos ministras pirmininkas Boika Borisovas. – Aš neleisčiau mūsų lakūnų į tokį nuotykį”.

Švedija ir Liuksemburgas norėtų prisidėti, bet tik po NATO skėčiu, – tai dar viena kliūtis europiečiams susitarti, nes Prancūzija laikosi atokiau nuo daugumos savo partnerių, kurie norėtų, kad būtent 28 šalių Aljansas vaidintų didesnį vaidmenį.

“Mes nežinome, kas ką daro, – sakė vienas ES diplomatų, prašęs neminėti ji pavardės. – Prancūzija yra visiškai atskirta, nesutikdama, kad NATO vadovautų. Kodėl? Gal esame nacionalinio intereso, ar dėl rinkimų”.

Kiats diplomatas pritarė, sakydamas, kad ES šalys “mėgina suprasti Prancūzijos požiūrio painumą”.

Tikimasi, kad per šias derybas ES dar labiau sugriežtins politines ir ekonomines sankcijas M.Kadhafi režimui, tačiau taip pat aptars galimas priemones, sprendžiant tikėtiną humanitarinę krizę šiame regione.

Tačiau diplomatiniai šaltiniai, pageidavę likti anonimais, pranešė apie kliūtis, iškilusias rengiant bendrą pareiškimą dėl Libijos, taip pat apie nesutarimus dėl galimo NATO vaidmens įgyvendinant JT rezoliuciją.

“Europa turi susivienyti dėl JT rezoliucijos, siekiant apginti Libijos žmones nuo jų valdytojų įniršio”, – sakė Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministras Davidas Lidingtonas (Deividas Lidingtonas).

Tuo tarpu Vokietija, kuri pademonstravo kitokią poziciją negu kitos dvi “didžiosios” ES šalys – Britanija ir Prancūzija – atsisakiusi balsuoti už 1973-iąją rezoliuciją, Briuselyje kritikuoja koalicijos veiksmus ir sako, kad jie pagrindė Berlyno sprendimą laikytis atokiai.

“Visada sakėme, kad karių nesiųsime, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė). – Tai nereiškia, kad esame neutralūs, arba kad prijaučiame diktatoriui Kadhafi.”

“Mes apskaičiavome riziką”, – pridūrė jis. – Ir kai matome, kad praėjus trims dienoms nuo šios intervencijos pradžios Arabų Lyga ją jau kritikuoja, manau, kad turėjome svarių priežasčių.”

Tačiau Suomijos diplomatijos vadovas Aleksanderas Stubbas (Aleksandras Stubas) nesureikšmino šių prieštaravimų, ragindamas “nedaryti iš musės dramblio”.

JT rezoliucija suteikia “labai platų mandatą civiliams gyventojams ginti, – sakė jis. – Praėjo dar tik 48 intervencijos valandos. Kol kas viskas gerai!”

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...