2011 Gruodžio 21

Europos bankų laukia išgyvenimo metai

veidas.lt


2012-aisiais Europoje išgyventi galimybę turi tik patys stipriausi ir mažiausiai vyriausybių skolų prisipirkę bankai. Visų kitų greičiausiai laukia liūdnas galas.

Pasaulinė reitingų agentūra “Standard&Poor’s” sumažino 37 pasaulio bankų reitingus. Tarp šių bankų atsidūrė ne tik tokie gerai žinomi bei stambūs Amerikos bankai, kaip “Bank of America”, “Citigroup” ar “Goldman Sachs”, bet ir daugybė Europos bankų. Pavyzdžiui, “Standard&Poor’s” nurėžė reitingus Didžiosios Britanijos bankams “Royal Bank of Scotland” ir HSBC, taip pat Šveicarijos UBS ir kitiems.
“Standard&Poor’s” pėdomis ketina pasekti ir kita reitingų agentūra “Moody’s”, paskelbusi, jog ketina sumažinti 87 Europos bankų reitingus. Agentūros taikinyje – daugiausia Ispanijos, Italijos, Austrijos, Prancūzijos bankai. Tarkime, reitingų sumažinimas gresia net 21 Ispanijos bankui, 17-ai bankų Italijoje, devyniems Austrijos ir aštuoniems Prancūzijos bankams, įskaitant tokius stambius Prancūzijos bankus, kaip “Paribas”, “Societe Generale”, Prancūzijos bankas ir Prancūzijos žemės ūkio kreditų bankas.
“Moody’s” analitikai aiškina, kad didžiausia šių bankų bėda – išpirktos valstybių skolos. Pavyzdžiui, Italijos ir Prancūzijos bankai tokių pavojingų skolų yra nupirkę už daugiau nei 100 mlrd. eurų, o iš viso Europos bankai vyriausybių obligacijoms šiuo metu yra išleidę apie devynis trilijonus eurų.
Iš esmės tai reiškia, kad Europos bankai balansuoja ties itin pavojinga riba, kai bet kurios euro zonos valstybės kolapsas reikštų ir neišvengiamą bankų griūtį.
Ir nors šiuo metu labiausiai rizikuoja Ispanijos bei Italijos bankai, ne ką mažesnis pavojus gresia ir Vengrijos, Rumunijos bei kai kurių Pietryčių Europos šalių bankams, kurių obligacijų vertė viršija 110 proc. tų šalių BVP.
Dar garsiau pavojaus varpai skamba Austrijoje, Belgijoje, Šveicarijoje. Štai Šveicarijos nacionalinis bankas neseniai įpareigojo du didžiausius šalies bankus UBS ir “Credit Suisse” reikšmingai sumažinti turimų obligacijų kiekį. Teigiama, kad šie bankai pastaruoju metu elgiasi itin neapdairiai ir neatsakingai, o jų turimų obligacijų vertė viršija 500 proc. Šveicarijos BVP.

Bankams – nauji reikalavimai

Naujus nurodymus bankams sugalvojo ne tik šveicarai. Prieš kelias savaites susitikę Europos Sąjungos finansų ministrai nutarė pareikalauti, kad euro zonos bankai per ateinančius devynis mėnesius savo įstatinį kapitalą padidintų 108 mlrd. eurų, skirtų galimiems kitų metų nuostoliams padengti.
Tačiau jei tikėsime ekspertų skaičiavimais, ši suma – juokinga, palyginti su bankams gresiančiais praradimais. Nepriklausomi analitikai skaičiuoja, kad euro zonos bankų nuostoliai dėl šalių nemokumo sieks 275 mlrd. eurų, o Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, bankų nuostoliai kitais metais gali būti dar didesni – bankų sąskaita 2012-aisiais gali būti nurašyta vyriausybių skolų, vertų 300 mlrd. eurų. Beje, didžiausios šių nurašymų kaltininkės – Belgija, Graikija, Airija, Italija, Portugalija ir Ispanija, kurių beviltiškos skolos euro zonos bankams pridarys 278 mlrd. eurų nuostolių.
Na, o labiausiai dėl to nukentės Vokietijos ir Prancūzijos bankai, nes jie yra supirkę per 70 proc. visų nebegrąžinamų vyriausybių skolų.

Du scenarijai

Siaubą bankams kelia ne vien vyriausybių skolų nurašymai. Kaip teigia Didžiosios Britanijos analitinis savaitraštis “The Economist”, belieka džiaugtis, kad prie bankų durų eilėse nelaukia milijonai indėlininkų, skubančių, kaip Latvijoje ar Lietuvoje, atsiimti iš bankų savo jiems paskolintų pinigų. Tačiau tuo pat metu milijardai eurų nepastebimai iškeliauja iš Europos bankinės sistemos vertybinių popierių pavidalu, nes investuotojai paniškai traukiasi iš Europos į kitas pasaulio rinkas. Skaičiuojama, kad vien JAV fondai iš Europos rinkos atsiėmė 42 proc. čia cirkuliavusių pinigų, o Europos bankams išduodamų paskolų apimtys JAV nuo gegužės mėnesio smuko net 69 proc.
Dėl to Europos bankai priversti tiesiog pusvelčiui platinti akcijas, kad bent kažkaip prasimanytų grynųjų pinigų. Pavyzdžiui, “Citigroup” skaičiavimais, trečiąjį šių metų ketvirtį Europos bankai savo obligacijas platino vidutiniškai vos už 15 proc. pernykštės tokių pačių akcijų vertės.
Geriausia, kas dėl visos šios situacijos gali nutikti kitais metais, analitikų nuomone, yra likvidumo, arba kreditų, krizė, kuri reiškia, jog bankai tiesiog pristigs pinigų paskoloms ir kažkuriam laikui nustos jas dalyti verslininkams.
Blogiausias variantas – dėl to įvyksianti virtinė bankų bankrotų. Beje, didžiausia likvidumo problema šiuo metu yra Centrinėje ir Rytų Europoje, nors tos pačios problemos kamuoja visos Europos bankus.
Ima sklisti gandai ir apie galimą rimtą bankų likvidumo krizę Rusijoje, kuri neabejotinai turėtų didžiulę įtaką ne tik nuo Rusijos labiausiai priklausomoms Baltijos šalims bei Lenkijai, bet ir visoms Europos finansų institucijoms.
Beje, Latvijoje bei Lietuvoje ir be šios priežasties jau bankrutavo po vieną banką, o Lenkijos ši liūdna perspektyva dar tik laukia. Mat visai neseniai, lapkričio viduryje, “Moody’s” pakeitė Lenkijos skolinimosi reitingą iš stabiliausio į neigiamą. Tiesa, kol kas ne dėl tiksinčios Rusijos bombos, o dėl to, kad kitais metais laukiama Lenkijos ekonomikos augimo sulėtėjimo: šiemet Lenkijos ekonomika augs 4,1 proc., o kitais metais – 3,1 proc.
Vis dėlto Lenkijos nacionalinio banko vadovas Marekas Belka tikina, kad padėtis Lenkijoje tebėra labai gera, nes šalies bankų kapitalizacija yra nepriekaištinga, o grėsmė šaliai kitais metais gali kilti tik dėl to, jog bankams bus kur kas sunkiau skolintis iš kolegų euro zonos šalyse. Tai labai rizikinga, nes kitais metais daugiau nei pusei visų Lenkijos skolų sueina grąžinimo terminas, tad turimas skolas teks rekapitalizuoti, tai yra skolintis pinigų joms padengti, be to, veikiausiai kur kas brangiau nei įprastai.
Lenkijai gresia dar ir paskolų krizė, nes daugiau nei penktadalis visų šios šalies bankų paskolų fiziniams ir juridiniams asmenims išduota šiuo metu labai nestabilia valiuta – Šveicarijos frankais (tokios paskolos sudaro 21,3 proc. viso išduotų paskolų portfelio).

Stabiliausi – Skandinavijos bankai?

Nors Latvijoje praėjusią savaitę kilo panika dėl skandinaviško “Swedbank” veiklos, ekspertai ramina, kad ji visiškai nepagrįsta. Yra netgi priešingai: esą kitų šalių bankams gresiančių negandų greičiausiai išvengs tik skandinavų valdomos finansų institucijos. Šiuo atveju ne išimtis ir Latvijoje bei Lietuvoje veikiančios jų antrinės bendrovės. Kodėl?
Pirmiausia Skandinavijos šalių kitais metais laukia ekonomikos pagyvėjimas. Be to, beveik visos Skandinavijos šalys kitais metais tikisi smarkiai sumažinti vyriausybių skolas. Pavyzdžiui, Švedijos vyriausybės skola turėtų nukristi iki 36,3 proc. BVP ir būti dar mažesnė nei iki 2008-ųjų krizės, kai siekė 40,2 proc. BVP.
Danijos vyriausybės skola sumenks iki 44,1 proc. ir bus dvigubai mažesnė nei Europos Sąjungos šalių vidurkis. Na, o Norvegija iš naftos gaunamų pajamų yra sukaupusi netgi 530 mlrd. JAV dolerių taupymo fondą, tad jos valstybės skola, šiek tiek viršijanti 100 mlrd. dolerių, šiuo atveju nekelia jokių rūpesčių.
Svarbiausia tai, kad itin geri metai žadami visiems Skandinavijos bankams. “Nordea”, “Handelsbanken”, SEB ir “Swedbank” jau skaičiuoja būsimą pelną, tikėdamiesi, kad jis net dvigubai viršys šiemet uždirbtas solidžias sumas.
Tiesa, vienintelė išimtis, kai kalbama apie nuo Skandinavijos priklausomų bankų ateitį, yra Estija. Nors ši šalis vis dar tebelaikoma visos euro zonos pavyzdžiu, o 90 proc. šalies bankų yra antriniai Skandinavijos bankai, tačiau Estija, kaip euro zonos valstybė, yra kur kas labiau pažeidžiama dėl euro zonos valstybių skolos krizės nei jos “Baltijos sesės”. Tad Estijos centrinis bankas vyriausybę paragino kitų metų biudžetą planuoti remiantis ne “standartiniu”, o “kriziniu” scenarijumi ir neatmesti galimybės, kad šalies bankų sektoriaus laukia itin įtempti 2012-ieji.
Užtat tarp gerųjų pavyzdžių yra dar keletas pavyzdingų valstybių. Pavyzdžiui, itin teigiamai vertinama Čekijos bei Slovakijos bankų padėtis, mat jie yra nusipirkę itin mažai vyriausybių obligacijų, o jų vertė tokia nedidelė, kad net skolų nurašymai šių bankų nepriverstų bankrutuoti.
Apibendrinant galima teigti, kad 2012 m. daugiausiai šansų išgyventi turi tie bankai, kurių valdytojai nesusigundė greitu uždarbiu rizikingai skolinant pinigus jau ir taip itin prasiskolinusioms vyriausybėms arba kurių užnugaryje – stabilus investuotojų pasitikėjimas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...