2012 Sausio 24

Europiniai milijonai gyvūnėliams gelbėti tapo viešųjų įstaigų maitintojais

veidas.lt


Dviem šimtams už delną mažesnių paukščiukų išsaugoti – 7,5 mln. Lt, keturiolikai lūšių ir kelioms dešimtims didžiųjų apuokų – dar beveik keturi milijonai. Kodėl gamtosauga Lietuvoje tokia brangi ir kas iš to bando pasipinigauti?

Po Telšių urėdijos miškus jau du mėnesius slampinėja dvi nelaisvėje išaugintos lūšys, taip pat pernai Lietuvos miškuose buvo paleista penkiolika didžiųjų apuokų. Toks projektas – išveisti nelaisvėje lūšių bei didžiųjų apuokų ir juos paleisti į miškus, siekiant padidinti sparčiai nykstančias jų populiacijas, šalyje vykdomas pirmąkart.
Lūšims viskas gerai: prieš paleidžiant į laisvę jos palaikytos adaptaciniame aptvare, išmokytos susimedžioti grobį (į aptvarą buvo paleidžiama gyvų ožkų,  triušių) ir, regis, prie naujų gyvenimo sąlygų jau prisitaikė. Apuokams pritapti laisvėje sekasi prasčiau: iš penkiolikos du jau negyvi, dar vienas rastas miške sužeistas, kitas – nusilpęs. Tai žinoma, nes dabar, sekant Vakarų pavyzdžiu, jau ir Lietuvoje dalies į laisvę išleidžiamų paukščių bei gyvūnų judėjimas stebimas pasitelkus palydovinį siųstuvą.
Lietuvoje buvo belikę iki šimto lūšių (jas išnaikino brakonieriai) ir ne daugiau kaip dešimt didžiųjų apuokų porų, kurie, kaip plėšrūs paukščiai, lietuvių buvo masiškai šaudomi prieš kelis dešimtmečius. Lietuviai, kaip pastebi zoologas Vilniaus universiteto doc. Egidijus Bukelskis, apskritai rodo miškui didžiulę nepagarbą – ištisus metus drumsčia paukščiams ir gyvūnams ramybę, yra įpratę grybauti iki pat šalnų, o tai irgi prisideda prie spartaus kai kurių jų rūšių nykimo.
Atiduoti skolą gamtai, be abejo, reikia. Vis dėlto visi šie aplinkosauginiai projektai neišpasakytai brangūs ir kelia daug įtarimų dėl skaidrumo ir pagrįstumo. Tuo labiau kad išleidžiami milijonai, o rezultatai ir reali nauda yra sunkiai apčiuopiama.

ES negaili lėšų paukščiukams gelbėti

Pažvelkime į keletą stambesnių gamtosaugos projektų, įgyvendinamų šiuo metu, iš arčiau.
Štai tam, kad būtų išsaugotos meldinės nendrinukės, gyvenančios tik Lietuvoje ir dar septyniose pasaulio šalyse, viešoji įstaiga Baltijos aplinkos forumas gavo 1,63 mln. eurų europinę paramą, o bendra šio projekto vertė sieks 2,19 mln. eurų, arba maždaug 7,5 mln. Lt.
Tai maži žvirblinių paukščių rūšies paukšteliai, kurių Lietuvoje galima pamatyti tik dviejose vietose – Žuvinto biosferos rezervate ir Nemuno deltoje, šlapiose pievose bei pelkėse. Kaip teigia Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas, 1995 m. Lietuvoje buvo registruota apie 400 meldinių nendrinukių giedančių patinėlių, o šiuo metu jų suskaičiuota tik devyniasdešimt, tiesa, dar maždaug antra tiek turėtų būti jų patelių. „Tai pasaulyje sparčiausiai nykstanti žvirblinių paukščių rūšis. Lietuvoje pasiekta riba, kad jau kitąmet meldinių nendrinukių gali visai nebelikti“, – tvirtina Ž.Morkvėnas.
Šie reti paukščiai esą nyksta todėl, kad tose žemėse arba visai nebeūkininkaujama, arba, priešingai, vykdoma pernelyg intensyvi žemės ūkio veikla. Meldinių nendrinukių likimu susirūpinę projekto iniciatoriai gavo solidžią europinę paramą, atliko ne vieną mokslinį tyrimą ir ėmėsi gaivinti šių paukštelių buveines 1300 ha ploto teritorijoje.
Tačiau kokių laukiama rezultatų – kiek padidės meldinių nendrinukių populiacija projektą įgyvendinus? „Geras klausimas, į kurį atsakymo dar negaliu pateikti. Manau, jei iki 2015 m. mums pavyks atgaivinti šią rūšį iki 1995 m. buvusių 400 giedančių patinėlių, tai jau bus sėkmė“, – svarsto Ž.Morkvėnas.
Be abejo, teigti, kad keli šimtai šių paukštelių ir kainuos tuos projektui skirtus septynis milijonus, gal ir ne visai teisinga, nes sykiu bus sutvarkytos didžiulės apleistos teritorijos, įdiegtas palankus gamtai ūkininkavimas, perkama įvairi technika. Kita vertus, tiek šiame, tiek daugelyje kitų panašių projektų racionalumo stinga, o argumentai, kodėl iš daugiau nei aštuonių šimtų į Raudonąją knygą įrašytų rūšių buvo pasirinkta būtent meldinė nendrinukė ir kodėl būtent dabar, tiesą sakant, neįtikina.
Jei grįšime prie lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo projekto, kurio vertė siekia apie 4 mln. Lt, tai iki jo pabaigos, tai yra per trejus metus, į laisvę planuojama paleisti keturiolika lūšių ir apie penkiasdešimt didžiųjų apuokų. Projektą įgyvendinančio VšĮ Gamtos paveldo fondo direktorius Gediminas Raščius sako, kad net jei išgyvens tik pusė jų, tai jau bus laikoma sėkme. „Juk natūralus gyvūnų gaištamumas gamtoje taip pat labai didelis“, – teigia G.Raščius. Tačiau gamta už tai nepasiima 4 mln. Lt.
Prieš kelerius metus Gamtos paveldo fondas jau įgyvendino panašų projektą – į Karšuvos girią Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate, siekiant atkurti išnykusią populiaciją, paleista kurtinių. Kokie šio projekto rezultatai? „Rezultatai bus matyti po kokių dvidešimties metų“, – atsako G.Raščius.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius papildo, kad gamtoje greitų rezultatų nebūna, tai esą rodo ir europinė patirtis. „Štai Vokietijoje irgi buvo atkuriama didžiųjų apuokų populiacija, į miškus išleista pusantro tūkstančio paukščių, o dabar jų jau suskaičiuojama apie du tūkstančius, veisiasi per tūkstantį porų. Tai didžiulė populiacija, bet tokiems rezultatams prireikė penkiolikos metų”, – tvirtina S.Paltanavičius.
Žymus gamtininkas taip pat stebisi, kad Lietuvoje nekilo jokio triukšmo, kai reti paukščiai ir gyvūnai buvo masiškai naikinami, užtat dabar mėginama ieškoti priekabių, esą tokie svarbūs projektai yra per brangūs, o gal ir neskaidrūs.

Įžvelgia piktnaudžiavimą

Vis dėlto Biržų miškų urėdui Romanui Gaudiešiui daugelis europinėmis lėšomis finansuojamų aplinkosaugos projektų atrodo labai įtartinai. Pastaroji urėdą nustebinusi žinia – Biržų girioje, trijose vietose, bus specialiai veisiamos pelės lūšims pašerti, o tai atsieis apie 200 tūkst. Lt. „Veš šiaudus, pils grūdus ir veis peles. Man tokie dalykai nesuvokiami, tuo labiau kad pelės nėra pagrindinis lūšies ėdalas. Susidaro įspūdis, kad tokiems projektams tiesiog pramušami ES pinigai ir kažkas iš to gerai pasišildo“, – svarsto R.Gaudiešius.
Jis ypač piktinasi, kad saugant retas paukščių rūšis miškuose pradedama riboti ūkinė veikla – tam tikru metu, tarkime, paukščiams perint, nebeleidžiami kirtimai, o dėl to esą kai kurios šeimos netenka pajamų. „Man keista, kad koks nors paukštis svarbiau už verkiantį vaiką, kuriam tėvai po to nebeišgali nupirkti batų eiti į mokyklą“, – stebisi urėdas.
Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkui dr. Algiui Gaižučiui taip pat susidaro įspūdis, kad aplinkosauga mūsų šalyje, kad ir kokia svarbi ji būtų, dažnai užsiimama ne tiek saugant gyvūnus ir augalus, kiek stengiantis pasipinigauti. „Gaila matyti, kaip švaistomi europiniai pinigai“, – teigia A.Gaižutis.
Tokių įtarimų kyla ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Jonui Šimėnui, kuris pritaria, kad tokie projektai iš tiesų kainuoja labai daug, nors problema kartais sukuriama netgi dirbtinai, o štai rezultatų nematyti beveik jokių. Tik esą įvairiausios viešosios įstaigos, sukurtos įvairiems gamtosaugos projektams įgyvendinti, užsitikrina neblogą išlaikymą.
„Sugalvojama problema, paprašoma ES pinigų, o Europa biologinei įvairovei išsaugoti jų niekada negali, ypač nykstančioms rūšims. Skiriamos didžiulės lėšos tyrimams, nustatoma, kad yra labai blogai, ir mes imame saugoti, – skeptiškai tokias iniciatyvas vertina parlamentaras J.Šimėnas. – Žinoma, aš už tai, kad nykstančias rūšis reikia saugoti, bet ar tokiais būdais, kaip Lietuvoje tai daroma, – labai abejoju. Manau, ši veikla pas mus išsigimė ir slepia daug piktnaudžiavimo. O visuomenė piktinasi pagrįstai – juk lėšų kokiam nors rimtam tyrimui vienoje ar kitoje ūkio srityje nerandama, bet dešimčių milijonų tokiems abejotiniems dalykams kažkodėl negailime.“

Kodėl gamtosaugos projektai tokie brangūs
Laimučio Budrio, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus, komentaras

Dėl lūšių populiacijos atkūrimo projekto kyla daug diskusijų. Žinau, kad sužinojus projekto sąmatą daugeliui, net ir dirbantiesiems gyvosios gamtos srityje, kyla daug klausimų, iš kur atsiranda tokios sumos. Tačiau mes vadovaujamės ne tik europine, bet ir pasauline patirtimi, kuri patvirtina, kad atskirų rūšių populiacijos atkūrimo darbai susideda iš daugelio etapų ir yra labai brangūs.
Jei kalbėsime apie lūšis, galėtume jų daug pigiau nusipirkti kur nors Estijoje, kur jų yra gerokai daugiau, ir paleisti savo miškuose, tačiau toks veisimas būtų lygus nuliui. Lūšis pirmiausia turi būti aklimatizuojama, jauniklį reikia laipsniškai pratinti prie natūralios gamtinės aplinkos, mokyti medžioklės įgūdžių ir tik tada, kai gyvūnas pasiruošęs, išleisti į laisvę. Dabar Lietuvoje veisiamos lūšys ir didieji apuokai laisvėje stebimi palydoviniais siųstuvais, o tai nemažai kainuoja.
Visa tai sudėjus ir išeina nemaža suma, bet tai paskutinis dalykas, kurį galime padaryti, kad išsaugotume šitą rūšį. Tam tikimės ES paramos ir 2014–2020 m. laikotarpiu.

Brangiausi šiuo metu Lietuvoje įgyvendinami projektai, skirti nykstantiems gyvūnams ir paukščiams išsaugoti
Projektas    Vertė, Lt

Meldinių nendrinukių, besiveisiančių šlapiose pievose ir pelkėse, išsaugojimas, 2010–2015 m.    7,5 mln.
Daugiau nei 200 mažojo erelio rėksnio lizdaviečių išsaugojimas, 2010–2015 m.     3,5 mln.
Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje, 2011–2014 m.    3,98 mln.
Retų rūšių apsaugos bei invazinių rūšių gausumo reguliavimo veiksmų planų parengimas (bus parengti juodojo gandro, jūrinio erelio, žuvininko ir kt. daugiau nei dvidešimties rūšių apsaugos bei veiksmų planai), 2009–2012 m.    2,98 mln.

Pastaba: didžiąją dalį visų projektų finansuoja Europos Sąjunga

Šaltinis: Aplinkos ministerija, Europos Komisija

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (10)

  1. Algis Algis rašo:

    .

    Taip jau yra, kad kasdieniame visuomenės gyvenime gamta užima ne pirmą vietą ir daugelio mūsų supratimas apie ją gana paviršutiniškas. Tačiau kuomet iškyla klausimas apie pinigų skyrimą gamtosaugai, svarstant jų sumų dydžius ir projektų tikslingumą bei įgyvendinimo būdus, iš tos pačios visuomenės staiga atsiranda įvairių „ekspertų“. Štai nepalankiai nuomonei pagrįsti pasitelkiamas savo išskirtiniu priešiškumu retų rūšių apsaugos idėjoms garsėjantis miškų urėdas, kuris gamtosaugos projektams priešpastato savo siaurą pramoninį supratimą apie mišką ir visą ten esančią gamtą. Kad būtų stipriau, grojama ir visuomeniškai jautria socialine styga. „Vaikai be batų” ir t.t. O gal urėdui Biržų giria su jau dabar grioviais paverstais upeliais bus gražiausia kai joje nebeliks dabar „ūkininkauti“ trukdančių perinčių paukščių? Antrojo „eksperto“, ženkli veiklos dalis pasižymi nuolat reiškiamu nepasitenkinimu dėl gamtosaugos reikalavimais varžomų privataus miško savininkų neva konstitucinių teisių ir ginančio nežabotą disponavimą šventa privačia nuosavybe. Savo metamų kaltinimų šis kritikas nė nebando pagrįsti. Trečiasis pašnekovas – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, regis gamtosaugos sunkiasvoris, bet labiausiai išgarsėjęs prieš keletą metų raginimais ir spaudimu aplinkosaugininkams leisti masiškai tvenkti užtvankų kaskadomis dar nesunaikintas upes idant patenkinti hidroenergetikų užmačias. O kur dar kelių įtarimų šešėlyje paskendusių ir tam tikroms siauroms interesų grupėms palankių teisės aktų stūmimas bei galimas viešųjų ir privačių interesų painiojimas? Geologo išsilavinimą turintis „žinovas“ negaili kritikos ugnies rūšių apsaugos projektams, bet nieko konkretaus nepasako ir visa jo ekspertinė išmonė baigiasi bendro pobūdžio kaltinimais bei įtarinėjimais. Įtartas neskaidriais veiksmais ir net klastojimu ir tik dėl susiklosčiusio politinių jėgų santykio Seime savo dabartines pareigas išsaugojęs politikas dedasi Europos lėšų saugotoju nuo gamtosaugininkų švaistūnų, lyg nežinotų, kad lėšos yra tikslinės ir kitoms, net visuomeniškai jautrioms, sritims neskiriamos. Kai nepateikiama argumentų, pasakyti „man atrodo“ nepakanka.
    Straipsnio autorei saugomos rūšys tėra „gyvūnėliai“ ar „paukščiukai“. O jau mažytė meldinė nendrinukė tikrai nenusipelno tokių milžiniškų investicijų! Spręsti apie rūšių apsaugai skiriamas sumas teisinga būtų tai lyginant su analogiškų kitose šalyse vykdytų projektų kainomis. Tikrai tiesa, kad naikinti šias rūšis kainavo pigiau. Projekto vykdytojo išsakyti motyvai, kodėl gelbstima nuo išnykimo sparčiausiai pasaulyje nykstanti ir mūsų šalyje vis rečiau beaptinkama konkreti paukščių rūšis, pakankamai aiškūs. Remti ties nebūties riba atsidūrusio gyvūno apsaugą – ar tai ne rimta priežastis gelbėjimo projektui skirti tikslines ES lėšas?! Tik straipsnio autorei toks pasirinkimas lieka nesuprantamas. Visi čia aprašyti rūšių gyvūnų gausinimo projektai dar nesibaigę, veiklos vykdomos, o rezultatai jų dar neturint, avansu vertinami jau dabar. Darbams tebesitęsiant, iš anksto įtarinėjama dėl blogos baigties. Taip ko gero patogiau. Neduok, Dieve, pasiseks ir už ką kritikuosim tada?

    Algis Butleris

  2. Algis Algis rašo:

    Pasitaisau:

    Visi čia aprašytų rūšių gyvūnų gausinimo projektai dar nesibaigę, veiklos vykdomos, o rezultatai jų dar neturint, avansu vertinami jau dabar. …

  3. ai ai rašo:

    taip algi.Reikia laukinius zveris gausinti , serti , apkarstyti elektronika stebeti kur nusikakojo ir t.t. Na prigausinsit tu lusiu , pripras prie peliu veisyklu , kyuriose bus peliu kol turesit pinigu grudams , o kas veliau ?
    Kvailyste visa tai.
    Gamta saugoti reikia ja tausojant , be reikalo nesitaskant resursais , nepersekiojant zveriu ir pauskciu , neapsunkinant ju gyvenimo verciant tasyti kazkokius kvailus irenginius , kitaip sakant nekreipiant i juos demesio .Taip jiems bus geriausia , o ne kazkokiais dirbtinais budais veisiant ir paleidziant zuti .Jei ne lietuvoj tai pas kaimynus.Juk jiems sienos neegzistuoja ir medziotojai kilmes dokumentu nepraso..
    Toliu eksperimentu apie gamtos turtinima begale .Triusiai australijoj,bebrai mangutai lietuvoj ir t.t.

  4. to ai to ai rašo:

    Matyt, ne visai suvokiate kai kuriuos ekologijos dalykus, kad viskas taip paprasta atrodo. Tausojant gamtą ją apsaugoti galima tik iš dalies. Žinoma, kitus teisti ir kritikuoti bei kaltinti kur kas lengviau nei pačiam realiai ką nors gero padaryti gamtai. Tik nemanykite, kad kabindami lašinius zylėms ar nuveždami girion šieno stirnoms, didžiai saugome gamtą. Bet visa tai, manau, nusipelno mažiausiai vieno atskiro straipsnio. Skirkite ir vietinės retosios faunos būklės gerinimą nuo svetimų rūšių įkurdinimo. Svetimų rūšių įveisimo idėjos senai sukritikuotos kaip nevykusios ir dažnai žalingos.

  5. ai ai rašo:

    nu viska suprantame .Labai gerai suprantame – visas reikalas kur kas paprastesnis apie ka cia ir rasoma .Verslas yra verslas …
    Visi tie bebru ir mangutu projektai buvo su ta pacia gamtos tausojimo ir gausinimo veliava kaip ir straipsnyje pamineti.O tai rodo kad visas taip vadinamas ekologijo mokslas yra niekinis nes keiciasi keiciantis politikai. Geriausia ka galima pasinaudojus tuo mokslu padaryti tai siekti racionalumo vartojime (ty siukslinimo sumazinime) .Bet tai visikai niekam nerupi ir nerupes nes tai jau sunkus daznai ir visai neiveikiamas darbas o ne lengvi pinigai be jokios atsakomybes..

  6. to ai to ai rašo:

    Geriausia ka galima pasinaudojus tuo mokslu padaryti tai siekti racionalumo vartojime (ty siukslinimo sumazinime) :) ))))))

  7. ai ai rašo:

    paciam juokinga .Ir visiskai suprantu kodel – tamsta neturi zalio supratimo apie moksla ir jo rezultatus.Jie visu pirma nuo politikos nepriklauso.Mokslo isvados nekinta simtmeciais.Jo gali buti papildomos , bet ne kaitaliojamos kas 20 metu visikai priesingomis…
    O kas su tais jusu mokslais dedasi ? Jie reikalingi tik tam kas kazkiemno sapnus paversti istatymais , kurie kaip taisykle paneigiami kai tik pasikeicia itakingi veikejai ..
    Pavyzdziu begale – tai gryni eglynai ir uosynai, bebrai , usuriniai , zuvinto pievos ir t.t.

  8. >ai >ai rašo:

    Įstrigo L. Balčiausko replika pasakyta mąstantiems kaip jūs viename seminare, skirtame lūšių apsaugai,- tegul saugo už mus lūšis estai ar kitos šalys, mums to daryti nereikia. Ir dar pridursiu tamstai, kad iš kakučio (ekstremento) galima gauti daug daugiau informacijos nei iš šio straipsnio ir tuo labiau jūsų komentaro. Esate storžievis diletantas, bandantis įrodyti, kad labai jau nutuokiate ekologijoje.

  9. ai ai rašo:

    :)
    Na nieko ir nesitikejau kito isgirsti.Iprasta tokio tipo diskusijose neturint argumentu apsaukti kita diletantu neismaneliu ne sakiniu neparodant kad pats esate kitoks

  10. to ai to ai rašo:

    Jums labai tinka pirmojo komentaro pirmieji du sakiniai. Ne sisteminis supratimas, o žinių nuotrupos. Kaip greitojo maisto restorane. Kažką suvalgęs, kas vadinama maistu, o organizmui iš to jokios naudos.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...