Aštuonių ES šalių gyventojų apklausa atskleidė, kad europiečiai žavisi Vokietija, niekina Graikiją, o savo pačių finansines perspektyvas vertina gana pesimistiškai.

Tai, kas Europoje prieš ketverius metus prasidėjo kaip skolų krizė, vėliau peraugo į euro krizę ir sugriovė kelias vyriausybes, raudonai nudažė europiečių nuomonės apklausų rezultatus: šie nebepasitiki nei valdžia, nei euru, nei šviesia ekonomikos ateitimi.

Visos Europos gyventojams didžiulį nerimą kelia nedarbas, infliacija, viešoji skola, ir todėl daug nepasitenkinimo bei pesimizmo. Tai paaiškėjo vienai didžiausių ES tyrimų kompanijų – ”PewResearcCenter” apklausus aštuonių ES šalių gyventojus ir uždavus jiems klausimų apie ekonomiką, eurą, lyderius, šalių perspektyvas.

Dauguma balsų – už Vokietiją

Vokietija apklausose pasirodė kaip šviesulys. Pavyzdžiui, paklausus, kurios šalies gyventojai yra darbščiausi, vokiečius įvardijo septyni iš aštuonių apklaustų valstybių piliečiai. Vienintelė vokiečiams už darbštumą balsų neskyrusi šalis – Graikija, kuri, beje, vokiečius priskyrė prie bene mažiausiai darbštumu pasižyminčiųjų. Komiškai atrodo tai, kad Graikijos gyventojai darbščiausiais visoje ES įvardija patys save.

Įdomu tai, kad paklausus, kurią šalį vertina palankiausiai, o kurią – mažiausiai palankiai ir vėl radikaliai išsiskyrė graikų nuomonė. Mat visi, išskyrus graikus, palankiausiai vertina Vokietiją. O Graikijoje net 49 proc. gyventojų pareiškė, kad Vokietiją vertina itin nepalankiai, o 84 proc. nusprendė, jog Vokietijos kanclerė Angela Merkel dirba net ne blogai, o labai blogai. Tai vienintelė ir unikali nuomonė, nes visi kiti europiečiai A.Merkel įvardijo kaip geriausiai dirbančią ES lyderę, o ką jau kalbėti apie tai, kad vokiečiai savo kanclerę tiesiog užkėlė ant pjedestalo. Pavyzdžiui, paprašius gerai arba blogai įvertinti savo šalies lyderius, Vokietijos kanclerės reitingai bemat šovė į viršų. Paaiškėjo, kad politikės darbą gerai įvertino net 80 proc. apklaustų vokiečių, ir joks kitas aštuonių šalių vadovų tiek palankumo iš savo šalies gyventojų negali tikėtis. Pavyzdžiui, buvusio prezidento Nicola Sarkozy veiksmus palankiai vertina 56 proc. apklaustų prancūzų, Didžiosios Britanijos premjerą Davidą Cameroną teigiamai vertina 51 proc. britų. Visų kitų reitingai – mažiau kaip 50 proc., o Čekijos ir Lenkijos premjerus teigiamai vertina tik 25 proc. jų šalių piliečių: tai blogiau net už Graikijos premjero Luco Papademo ”pasirodymą”, nes graikai jam nepagailėjo vos daugiau nei trečdalio teigiamų įvertinimų.

Netiki šviesia ateitimi

Tokius neigiamus lyderių vertinimus lydi ir pesimizmas dėl ateities. Matyt, netikėdami savo išrinktaisiais, gyventojai prarado ir viltį, kad ekonomika pagaliau ims augti.

Vidutiniškai 22 proc. apklaustųjų tiki, kad jų šalies ekonomika per artimiausius 12 mėnesių pagerės. Didžiausi pesimistai šiuo atveju yra graikai (vilties nepraranda tik 9 proc.), o didžiausi optimistai – britai (32 proc.) ir vėl vokiečiai (29 proc.). Tačiau tai vis dėlto labai menkas optimizmo laipsnis, nes, tarkime, JAV neseniai atliktos apklausos parodė, kad ekonomikos kilimu tiki net 52 proc. amerikiečių.

Dar vienas apklausose išryškėjęs europiečių pesimizmo aspektas – netikėjimas, kad geriau finansiškai seksis ir jų vaikams. Pavyzdžiui, 47 proc. apklaustųjų rimtai abejoja, ar jų palikuonys pajėgs pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Juodžiausiai savo vaikų ateitį ir vėl piešia graikai. Net 73 proc. jų įsitikinę, kad vaikams nėra ko gero laukti iš ateities. Taip pat mano ir 69 proc. ispanų bei didžioji dalis italų (62 proc.).

Vis dėlto, nepaisydami neigiamų nuomonių dėl ekonomikos perspektyvų, europiečiai suvokia, kad gyvena geriau, nei gyveno jų tėvai ir seneliai. Iš esmės net šeši iš dešimties apklaustųjų patvirtina, kad jų gyvenimo kokybė yra geresnė nei jų tėvų – tokios nuomonės laikosi ir lygiai tiek pat amerikiečių. Išimtis čia galėtų būti nebent Prancūzija, kurioje geriau už tėvus gyvenantys mano mažiau nei pusė (48 proc.) prancūzų.

Narystė ES – kenksminga?

Minėta apklausa atskleidė ir dar vieną įdomų dalyką. Paaiškėjo, kad didžioji dalis europiečių palankiai vertina ES (60 proc.), tačiau tuo pat metu mano, kad jų šalies narystė bendrijoje turėjo neigiamos įtakos ekonomikai. Pavyzdžiui, tik 34 proc. apklaustųjų tiki, kad narystė sustiprino jų šalies ekonomiką, visi kiti – kad ekonomiką paveikė neigiamai. Išimtis kaip įprasta – Vokietija. Jos vienintelės gyventojai mano, kad narystė bendrijoje turėjo teigiamos įtakos šalies ekonomikos vystymuisi.

Beje, įdomu tai, kad euro teigiamai nevertina net vokiečiai. Paklausus, kaip vertina bendrąją ES valiutą (klausiama buvo tik tų šalių, kurios ją įsivedusios, piliečių), nė vienoje šalyje nevyravo teigiamas atsakymas. Pavyzdžiui, palankiausi eurui (ir vėl paradoksas) – graikai, tarp kurių 46 proc. apie eurą atsiliepia teigiamai. Vokietijoje eurui palankūs 44, Ispanijoje – 37, Vokietijoje – 31, Italijoje – vos 30 proc. gyventojų.

Dar prasčiau vertinamas Europos Centrinis Bankas (ECB). Netikėta, kad jį palankiausiai vertina lenkai. Pavyzdžiui, net 56 proc. (o tai labai daug, palyginti su visais kitais) lenkų mano, jog tai šauni institucija. Jiems pritaria mažiau nei pusė prancūzų, vokiečių, italų, čekų ir tik ketvirtadalis ispanų bei šeštadalis graikų.

Ar ECB iš to pasidarys tinkamas išvadas, nežinia, tačiau aštrus signalas šiai institucijai ir Europos Komisijai turėtų būti tai, kad europiečiai gana priešiškai nusiteikę prieš didesnio taupymo politiką ir mano, jog taupant nueita jau per toli. Tad galima laukti nemažai pasipriešinimo, ypač iš ispanų (73 proc.) ir britų (71 proc.).

Kita vertus, paklausti, ar reikia finansiškai paremti labiausiai bėdos ištiktas šalis, europiečiai pasidalijo į dvi stovyklas: turtingesnėse ES šalyse pagalbos rankos tiesti niekas neskuba – kad vyriausybė prisidėtų prie pagalbos, visai nenorėtų 62 proc. britų, 56 proc. prancūzų ir 48 proc. vokiečių.

Kaip ir galima tikėtis, visiškai priešingos nuomonės laikomasi tose valstybėse, kurioms šios pagalbos reikia ar gali prireikti.

Jūsų nuomone, kurios ES šalies piliečiai darbščiausi, o kurios – didžiausi tinginiai?

Šalis Darbščiausi Mažiausiai darbštūs

Didžioji Britanija Vokietija Graikija

Prancūzija Vokietija Italija

Vokietija Vokietija Graikija

Ispanija Vokietija Graikija

Italija Vokietija Rumunija

Graikija Graikija Italija

Lenkija Vokietija Graikija

Čekija Vokietija Graikija

Kaip vertinamas šalies lyderis?

(vertinimas, proc.)

Šalis Lyderis Neigiamai Teigiamai

Vokietija A.Merkel 19 80

Prancūzija N.Sarkozy 43 56

Didžioji Britanija D.Cameronas 46 51

Italija M.Monti 44 48

Ispanija M.Rajoy 50 45

Graikija L.Papademas 62 32

Lenkija D.Tuskas 69 25

Čekija P.Necas 69 25

Vokiečiai ir kiti europiečiai

(teigiami atsakymai, proc.)

Klausimas Vokiečiai Europiečiai

Ar jūs patenkinti šalies kryptimi? 53 14

Ar teigiamai vertinate ekonomiką? 73 15

Ar šalį sustiprino integracija į ES? 59 31

Ar lyderis nuveikė gerų darbų? 80 45