2013 Gegužės 24

Europą apėmė vartojimo pandemija

veidas.lt


Europa nusekė amerikiečių pėdomis: besaikis vartojimas, naujų daiktų metimas tiesiai į konteinerį ir dėl to augantys kalnai šiukšlių tapo Senojo žemyno kultūros (tiksliau, nekultūros) dalimi.

Norvegijoje sezoniniam darbui šiukšlių vežėjais įsidarbinę lietuviai Vaidotas ir Tadas stebisi: buitinių atliekų konteineriuose pasitaiko ne tik visiškai naujų drabužių, batų ar kitų net neišpakuotų daiktų, bet ir visiškai naujos elektronikos ar buitinės technikos. “Galima rasti ir išmestų planšetinių kompiuterių, nuo kurių net nenuplėšta apsauginė ekrano plėvelė”, – pasakoja vienas šį ne patį prestižiškiausią darbą dirbančių jaunuolių. Jis prisipažįsta neretai tarp šiukšlių rastus daiktus parduodantis internetu ir per mėnesį užsidirbantis antrą atlyginimą.
Statistika tokį gerai gyvenančių norvegų požiūrį į nereikalingus, kad ir visiškai naujus, daiktus tik patvirtina. Pasirodo, išmetamos elektronikos atliekų kiekvienam Norvegijos gyventojui tenka apie 32 kg, o tai – absoliutus rekordas visoje Europoje. Švedijoje vienas gyventojas per metus išmeta 16 kg elektronikos, Šveicarijoje – 17 kg, Danijoje – 13 kg, o štai Lietuvoje – vos 3 kg.

Besaikis vartojimas – nauja europiečių liga

Ilgai manyta, kad didžiausi vartotojai pasaulyje yra amerikiečiai. Tai nuolat patvirtindavo ir JAV gyventojų vartojimo išlaidos, ir atliekų kiekis, kuris dar prieš dešimt metų beveik du kartus viršijo šiuos skaičius Europoje. Dabar padėtis ir anapus Atlanto, ir Senajame žemyne labai panaši, o kai kurios turtingos Europos valstybės jau net lenkia Ameriką.
Tiesa, vartojimo išlaidų didėjimą statistika dažnai užmaskuoja. Pavyzdžiui, Norvegijoje asmeninio vartojimo išlaidos per pastarąjį dešimtmetį nė karto neviršijo 50 proc. bendrojo šalies produkto, o per pastaruosius penkerius metus netgi mažėjo. Tačiau tai nereiškia, kad norvegai mažiau perka, – tokia proporcija susidaro dėl itin sparčiai augančio Norvegijos BVP.
Užtat atliekų šioje šalyje daugėja nuolat. Pavyzdžiui, 2007 m. visos Norvegijos namų ūkių buitinės atliekos sudarė apie 2,2 mln. tonų per metus, o panašiai tiek gyventojų turinčioje Danijoje šis skaičius siekė apie 3,3 mln. tonų.
Pernai visų Norvegijos namų ūkių atliekos sudarė jau apie 4,5 mln. tonų – maždaug milijonu tonų atliekų daugiau nei Danijoje. Be to, namų ūkių atliekos Norvegijoje per dešimtmetį išaugo 41 proc. – daugiausiai Europoje. Pirmauja Norvegija ir pagal tai, kokią dalį visoje atliekų masėje sudaro namų ūkių atliekos, – 21 proc.
“Tačiau demonizuoti vienos kurios valstybės nederėtų – vis daugiau vartoja ir atliekų išmeta visos Europos šalys. Manytina, kad artėjame prie stadijos, kai ir Senajame žemyne vartojimą pradėsime vadinti besaikiu”, – konstatuoja Didžiosios Britanijos aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento analitikai.

 

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. va kur reikia vaziuot dirbt va kur reikia vaziuot dirbt rašo:

    reikia i siukslyna, norvegija, ten milijonierium tapsi.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...