2010 Kovo 01

Estija

Estams emigracija – ne išeitis

veidas.lt

Lietuviai Europoje išsiskiria kaip vieni didžiausių emigrantų tautų, o estai – kaip vieni mažiausių. Kodėl taip yra?

Paieškokite internete žinių apie Estijos emigrantus: kur jie vyksta, kiek uždirba, kodėl išvyko iš tėvynės. Pirmiausia paieškos sistema jūsų perklaus, ar tikrai turėjote omenyje Estiją ir estus. Tuomet – gal ką kita, o ne emigraciją?

Nenuostabu. Estai – bene mažiausiai emigruojanti tauta ne tik Baltijos regione, bet ir apskritai visoje Europoje.

Tai mįslė sociologams, kurios šie nesugeba įminti jau dešimtmetį. Estų į užsienį neišvijo nei Rusijos krizė, nei atsivėrusios Europos Sąjungos sienos, nei dabar užgriuvę ekonominiai sunkumai, kurie nedarbą šalyje kilstelėjo iki rekordinių 15 proc.

Kita vertus, Estijos nedarbo rodikliai, regis, tokie dideli kaip tik dėl to, kad estai neemigruoja. Jie pasilieka savo šalyje, priešingai nei lietuviai ar latviai, kurie, išvykdami į airijas, norvegijas arba ispanijas, dirbtinai mažina valstybės nedarbo lygį.

Net oficialių duomenų apie svetur uždarbiauti išvykusius estus nėra – jie bus pateikti kitąmet, po visuotinio Estijos gyventojų surašymo. Šiandien žinoma tik apytikslė informacija, kad per pastarąjį dešimtmetį į užsienį trumpesniam ar ilgesniam laikui dirbti buvo išvykę apie 36 tūkst. estų.

Priminsime, kad tiek lietuvių į užsienį išvyksta kasmet, net jei ekonominė padėtis gerėja, o atlyginimai didėja. Tad ką jau kalbėti apie sunkmetį – vos pajutę pirmąsias negandas, lietuviai masiškai traukia į Vakarus.

Estai neišmoko emigruoti?

Paklausite, kodėl taip nesielgia estai? Nemanykite, kad jie gyvenimą Estijoje laiko tokiu stulbinamai geru, kad nemato reikalo laimės ieškoti kitur. 2008-ųjų pabaigoje atlikta Estijos gyventojų apklausa atskleidė mums gana keistą reiškinį: daugiau nei pusė estų tiki, kad Lietuvoje gyvenimo lygis aukštesnis nei jų šalyje!

Tartu universiteto sociologams paklausus, ar estai patenkinti savo valstybe, absoliuti dauguma atsakė teigiamai. Be to, jie įsitikinę, kad artimiausiu metu, nors ir neprasibraus į aukščiausią gyvenimo lygį pasiekusių valstybių penketuką, Estija tikrai pateks į labiausiai savo šalį gerbiančių piliečių valstybių penketuką.

Pagarba ir tikėjimas Estijos perspektyvomis – viena priežasčių, kodėl estai neskuba visko mesti ir vykti svetur, net jei nėra viskuo patenkinti. Dar viena priežastis – estai apskritai priskiriami prie sėslių tautų. Net ir vidinė migracija Estijoje yra viena mažiausių Europoje.

Be to, jei pažvelgsime į estų nuostatas emigracijos atžvilgiu prieš kelerius metus, pamatysime, kad jos gerokai skyrėsi nuo lietuvių ir latvių nusiteikimo. Štai 2002 m. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” duomenimis, laikinai ar visam laikui išvykti iš Lietuvos tuomet norėjo beveik du trečdaliai lietuvių, o tarp jaunimo norinčiųjų buvo net 80 proc.

Panašiai buvo nusiteikę ir latviai – iki narystės ES apie emigraciją svajojo maždaug 75 proc. gyventojų. Estijoje tokie skaičiai buvo sunkiai suvokiami, mat norą (ir tai tik hipotetinį) emigruoti 2003-iaisiais pareiškė dukart mažiau piliečių ir tik 2 proc. buvo iš tiesų pasiryžę išvykti.

Demografas Kaljo Laasas tai vadina polinkiu pasilikti arba polinkiu išvykti. Jo nuomone, estams būdingas pirmasis, lietuviams – antrasis variantas, o tai ir mentaliteto, kultūros, tradicijų, ir net istorijos klausimas. Juk ir tarpukariu Estijoje emigracija buvo kur kas mažesnė, galbūt dėl objektyvių priežasčių, nes Lietuvos padėtis buvo sudėtingesnė. “Lietuviai tuomet ir “išmoko” emigruoti. O estams tai gana svetimas reiškinys”, – aiškina demografas.

Baltijos šalis tyrinėjantis ir jau daugelį metų tarp Lietuvos, Estijos ir Latvijos gyvenantis britas politologas ir sociologas Edwardas Lucasas pabrėžia dar vieną niuansą: “Tai – mažos tautos bruožas. Estija negali pritraukti užsieniečių profesionalų ir pasiūlyti jiems pasakiškų atlyginimų. Todėl daro viską, kad iš šalies neišvyktų bent jau savi “perliukai”. Ir daro viską, kad estams Estijoje gyventi būtų gera, įdomu, malonu ir brangu”.

Atsakymą, kodėl lietuviai emigruoja, o estai ne, gali pasufleruoti vienų ir kitų išvykimo motyvai. Į užsienį dažniausiai išvykstančio esto portretas štai koks: jauna išsilavinusi moteris, 25–34 m., turinti gerai mokamą darbą Estijoje, bet siekianti karjeros ir pagilinti žinias užsienyje. Neturinti šeimos, planuojanti į Estiją grįžti per ateinančius kelerius metus. Vykstanti į Suomiją, kurioje dirba (dažniausiai pagal profesiją) 15 tūkst. estų. Taip pat mielai renkasi Didžiąją Britaniją ar Airiją.

O štai tipiško lietuvio emigranto portretas: jaunas 18–25 m. vaikinas, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, vykstantis ieškoti menkos kvalifikacijos darbo Norvegijoje, Airijoje, Ispanijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Į klausimą, ar planuoja grįžti į Lietuvą, negali atsakyti.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...