2014 Spalio 07

ES viešųjų projektų derliuje – ir papuvę obuoliai

veidas.lt

Ar sugebame tinkamai pasinaudoti Europos Sąjungos milijardais, skirtais Lietuvos atsilikimui mažinti? Dešimties metų patirtis rodo, kad ne visi viešojo sektoriaus projektai davė laukiamų rezultatų: atvirkščiai, užuot sukūrę ilgalaikę naudą, tapo našta.

Aušra Pocienė

Rengdamiesi naujajam 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos laikotarpiui, skaičiuojame praėjusiojo derlių. Žinovai sako, kad kiekvieno laikotarpio pabaigoje mušamasi į krūtinę ir teigiama tas pats: praeitas laikotarpis buvo neracionalus, kupinas klaidų ir brangiai kainuojančių paklydimų. Būsimasis – iš esmės naujas ir orientuotas į rezultatus.

Tačiau kai kurie „Veido“ pašnekovai didelių vilčių, kad šį kartą kažkas bus kitaip, sako nepuoselėjantys.

„Nesu tikras, kad naujojo ES paramos laikotarpio pinigus pavyks panaudoti efektyviau nei praėjusio. Didžiausia bėda – kiekvienas žiūri tik savo siauro žinybinio intereso. Kiekviena ministerija ar pinigus administruojanti agentūra įsitikinusi, kad jos sritis – svarbiausia, o pinigų jai skiriama per mažai. Todėl tos nematomos rankos vėl bandys pasidalyti pyragą ir gauti kuo didesnį gabalą sau (pinigus skirstyti visada malonu), o valstybinio požiūrio vėl pritrūksime“, – paklaustas, ar efektyviai naudojame ES paramą, žodžių į vatą nevynioja Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys, pats irgi, kai buvo Ūkio ministerijos sekretoriumi, skirstęs 2004–2006 m. ES paramą.

Kai kam Lietuvoje ES milijardai vis dar atrodo tokia pat Dievo dovana kaip ir Kėdainiuose Viktoro Uspaskicho Ledų šventėje iš dangaus mėtomi ledai – svarbiausia pagriebti, ir kuo daugiau. Dalijantis ES milijardus, kiekvienas paklodę irgi tempia į save.

„Neracionalumo labai daug, – atsidūsta Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento Struktūrinių fondų valdymo skyriaus vedėjas Arūnas Grumadas. – Taisytina daug kas, tačiau svarbiausia – nėra prioritetų. Ministerijos atsakingos už šakinę politiką, ir kas gali pasakyti, kad tam proporcingai ir racionaliai naudojami paramos pinigai? Neracionalumo pavyzdžių – apstu. Pavyzdžiui, kiek Lietuvoje turime už ES pinigus įsigytos diagnostinės medicinos aparatūros, kuri naudojama nepakankamai? Arba 200 mln. Lt išleista valstybinių institucijų buhalterinės apskaitos sistemai įdiegti, nors tos sistemos keičiamos kas kelerius metus“.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...