2010 Gegužės 13

Kaimynystės politika

ES teigia nesivaržanti su Rusija

veidas.lt

Europos Komisija trečiadienį patikino Maskvą, kad Europos Sąjungos politika jos rytinių kaimynių atžvilgiu nėra tam tikros varžybos, o Briuselis palieka atviras duris bendradarbiavimui su Rusija, kuris būtų grindžiamas bendrų projektų įgyvendinimu, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė “EUobserver”.

“Mes nenorime matyti tame regione varžybų tarp Rusijos vienoje barikadų pusėje ir ES – kitoje. Rusijai buvo pasiūlyta dalyvauti kaimynystės politikoje. Ji atsisakė. Tačiau tai nereiškia, kad mes nesame atviri pasiūlymams iš Rusijos dalyvayti įvairiuose projektuose”, – žurnalistams sakė ES plėtros ir Europos kaimynystės politikos komisaras Štefanas Fuele (Štefanas Fiūlė), pateikdamas Bendrijos penkerių metų politikos jos pietinių ir rytinių kaimynių atžvilgiu vertinimą.

Be atskirų dvišalių santykių su posovietinės erdvės valstybėmis, ES pernai pradėjo įgyvendinti Rytų partnerystės programą – regioninę iniciatyvą, kuria siekiama paspartinti reformas Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje ir kuri ilgainiui atves prie glaudesnės ekonominės integracijos bei bevizio režimo šių šalių piliečiams.

Bendrijos lyderiai šiai programai įgyvendinti iki 2013 metų numatė papildomai skirti 350 mln. eurų. Pusė šios sumos bus skirta kurti “administracinius pajėgumus”, kurie būtini “perkeliant” ES teisės normas į nacionalinę teisę.

Ukrainos ir ypač Moldovos atveju nacionalinės teisės aktų derinimas su ES teise yra veiksnys, dėl kurio šioms šalims neužveriamos durys ilgainiui prisijungti prie Bendrijos.

ES plėtros ir Europos kaimynystės politikos komisaras pabrėžė, kad esama esminio skirtumo kalbant apie Bendrijos prieigą pietinių ir rytinių kaimynių atžvilgiu.

Kaip paaiškino Š.Fuele, Viduržemio jūros sąjungai priklausančios musulmoniškos šalys žiūri į “reguliavimo priemonių suderinimą” ir “nacionalinių teisės aktų suderinimą” su Bendrijos teise.

Tuo tarpu buvusios sovietinės valstybės Rytuose, pasak eurokomisaro, siekia “ekonominės integracijos” ir bloko vidaus rinkos taisyklių įvedimo, o tai “gerokai peržengia laisvosios prekybos zonos ribas”.

Pavyzdžiui, kalbant apie Ukrainos energetikos sektorių, tai reiškia nepriklausomų priežiūros institucijų įkūrimą, aiškių reguliavimo pagrindų parengimą ir energijos paskirstytojų bei gamintojų atskyrimą.

Šių priemonių įvedimas yra išankstinės sąlygos, kurias šalis turi įgyvendinti, kad galėtų prisijungti prie 2006 metų liepą įkurtos Energetikos bendrijos (Energy Community), vienijančios ES ir Balkanų šalis, o nuo gegužės 1 dienos – jau ir Moldovą.

Tačiau naujoji Ukrainos vyriausybė sustabdė procesą ir pradėjo konsultacijas dėl naujo įstatymo projekto, prieš tai atsisakiusi ankstesnio ministrų kabineto parengto projekto.

Kaip pažymi “EUobserver”, Rusijos įtaka šiame regione vis dar kelia susirūpinimą Briuseliui. Šiuo metu ES veda derybas su Rusija dėl naujo dvišalio susitarimo, o “kaimynystės ir mūsų bendro konstruktyvaus darbo tema yra dalis tų diskusijų”, sakė eurokomisaras Š.Fuele.

“Tuo pat metu (Europos) Komisija pasirengusi ieškoti kitų būdų, kaip įtraukti Rusiją į projektų bei idėjų įgyvendinimą ir kaip sujungti mūsų “minkštas” galias”, – pridūrė jis.

Pirmadienį rusų kalba leidžiamas savaitraštis “Newsweek” savo tinklalapyje paskelbė žiniasklaidai nutekintą įslaptintą Kremliaus strateginį dokumentą, kuriame teigiama, kad Rusija turėtų vystyti geresnius santykius su ES ir tuo pat metu agresyviai stiprinti savo įtaką jos rytinėse narėse, išgyvenančiose ekonomikos ir finansų krizes.

Šiame dokumente, kurį parengė užsienio ministras Sergejus Lavrovas, siūloma pasinaudoti sunkmečiu ir įsigyti pramonės bei energetikos įmonių Baltijos šalyse, kurios priklauso ES, o taip pat Baltarusijoje, Ukrainoje ir Vidurio Azijoje – posovietinėje erdvėje, kur Maskvos įtaka yra opus politinis klausimas.

Dokumente Maskvai draugiškomis valstybėmis įvardijamos Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija bei kalbama apie galimybę panaudoti Prancūzijos ir Vokietijos “tandemą”, siekiant Rusijai naudingos politikos ES viduje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...