2015 Lapkričio 16

ES investicijos – pagal naują strategiją – PR

veidas.lt

Šį pavasarį Europos Komisija pritarė Lietuvos sumaniosios specializacijos strategijai. Lietuva – viena pirmųjų Europos Sąjungos (ES) ir pirmoji iš Baltijos šalių, ją parengusių ir galinčių startuoti investuojant ES struktūrinių fondų lėšas.

Vaidas GRUDIS

 

2014–2020 m. ES fondų investicijos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei inovacijas (MTEPI) bus vykdomos pagal Sumaniosios specializacijos strategiją. Ši strategija paremta ne konkurencija, o bendradarbiavimu, siekiant į projektų įgyvendinimą į traukti kuo daugiau verslo ir mokslo subjektų: kokybinio šuolio bus siekiama ne didinant konkurenciją, bet vienijant jėgas.

Planuojama, kad 2020 m. įgyvendinus Sumaniosios specializacijos strategiją Lietuvos investicijos į MTEPI sritis padidės iki 1,9 proc. BVP. Inovaciniais sprendimais paremtų didelės pridėtinės vertės produktų gamyba Lietuvos ūkyje užims gerokai svarbesnę vietą nei dabar, gausime iš to didesnes pajamas.

Kaip sakė Ūkio ministerijos Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vedėja Laima Kaušpadienė, pasitelkus įvairių sričių ekspertus, verslo, mokslo atstovus, išskirtos šešios MTEPI raidos kryptys. Tai energetika ir tvari aplinka, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, transportas, logistika bei informacinės ir ryšių technologijos, įtrauki ir kūrybinga visuomenė.

Pasirinktos sritys, pasak L.Kaušpadienės, turi potencialo transformuoti visą šalies ūkį, sustiprinti jo tarptautinį konkurencingumą ir prisidėti prie ES ekonomikos augimo bei konkurencingumo didinimo.

„Kiekviena iš išskirtų prioritetinių krypčių turi tikslus. Pavyzdžiui, energetikos srityje siekiama taupiai ir efektyviai vartoti energiją, modernizuoti energijos perdavimo tinklus, mažinti neigiamą energetikos poveikį aplinkai. Na, o sveikatos srityje – didinti sveiko gyvenimo trukmę, ankstinti ligų diagnostiką“, – paaiškino Ūkio ministerijos atstovė.

Agroinovacijų srityje tikslas yra tiekti į rinką saugius, kokybiškus, didelės pridėtinės vertės produktus, racionaliai naudoti žaliavas ir šalutinius perdirbimo produktus. O štai naujų medžiagų srityje svarbu didinti verslo produktyvumą ir verslo procesų efektyvumą, mažinti sąnaudas.

Pasak L.Kaušpadienės, transporto srityje pagrindiniu tikslu laikoma būtinybė spręsti kelių apkrovos ir transporto spūsčių didėjimo problemas, mažinti aplinkos taršą, silpninti šiltnamio efektą, o įtraukios ir kūrybingos visuomenės srityje – ugdyti talentus ir kūrybinį potencialą, skatinti netechnologines inovacijas ir t.t. „Tai, kokios kryptys sumaniosios specializacijos srityje Lietuvai yra svarbiausios, lėmė išsami analizė“, – sakė pašnekovė.

Tarkim, kalbant apie sveikatos technologijas ir biotechnologijas prognozuojama, kad 2050 m. Europos gyventojų, kuriems daugiau nei 65 metai, padaugės 70 proc. Visuomenė sparčiai sensta, vis daugiau reikia sveikatos priežiūros paslaugų, šalies viduje vyksta spartūs demografiniai pokyčiai, taigi sveikatos apsaugos sistemai būtinos inovacijos.

Be efektyvesnių gydymo metodų paieškos ir ligų prevencijos, akcentuojamas didžiulis naujųjų technologijų ir inovacijų sveikatos srityje poreikis. Biotechnologijų sektoriuje Lietuva jau sugebėjo sukurti didelį verslą ir pritraukti šalies mastu reikšmingų tarptautinių investicijų. Šis sektorius pernai augo daugiau kaip 20 proc.

Pradėjus Sumaniosios specializacijos strategijos įgyvendinimą bus vykdoma nuolatinė ekspertinė proceso stebėsena, siekiant sekti pažangą ir vertinti, ar realus įgyvendinimas atitinka numatytus rezultatus, o 2018 m. bus atliktas išsamus tarpinis strategijos įgyvendinimo vertinimas ir, esant poreikiui, atliktos reikiamos korekcijos.

 

Didžiausias dėmesys – smulkiajam ir vidutiniam verslui

Dalį 2014–1020 m. ES investicijų administruojanti Ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad viena didžiausių naujovių – gerokai didesnis dėmesys smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV). Stambaus verslo atstovai galės pretenduoti į investicijas tik pagal kelis prioritetus.

Liudas DAMANSKIS

 

Kaip sakė Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė, parama verslui 2014–2020 m. laikotarpiu pasižymi tuo, kad, kitaip nei 2007–2013 m. laikotarpiu, kai galėjo būti remiamas visas verslas, dabar bus remiamas tik smulkusis ir vidutinis verslas, didelės įmonės 3 prioriteto lėšomis negalės būti finansuojamos.

„Tačiau finansavimą didelės įmonės galės gauti pagal 1, 4, ir 9 prioritetus“, – paaiškino R.Armonienė. Tai moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos (toliau – MTEPI, 1 prioritetas), pramonės įmonių energetinio efektyvumo didinimas (4 prioritetas) bei žmogiškųjų išteklių konkurencingumo skatinimas (9 prioritetas).

Kaip sakė R.Armonienė, MTEPI yra prioritetas, kuriam skiriama didelė visų investicijų dalis. Priemonėse pagal šį prioritetą nuspręsta leisti dalyvauti ir didelėms įmonėms, nes dažnai tai itin brangiai kainuojančios investicijos, kurioms smulkusis ir vidutinis verslas tiesiog nepajėgus. Tačiau valstybei itin didelę pridėtinę vertę turinčios MTEPI priemonėmis sukurtos prekės ir paslaugos yra itin naudingos.

Kalbant apie investicijas į energetiką reikia pabrėžti, kad naujuoju laikotarpiu Ūkio ministerijos kompetencijai lieka tik priemonės, skirtos pramonės energetiniam efektyvumui didinti. Anksčiau tokia parama buvo labiau orientuota į viešosios paskirties objektus. O naujuoju 2014–2020 m. laikotarpiu investicijos bus nukreiptos trimis pagrindinėmis kryptimis: atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, pramonės įmonių energetinis efektyvumas, energetinio audito atlikimas. Pagal šį prioritetą paramą galės gauti tiek mažos ir vidutinės, tiek didelės įmonės (išskyrus paramą energetiniam auditui atlikti), kurios naudos energijos išteklius savo vidiniams poreikiams tenkinti netiekiant į šalies energetinius tinklus.

Žmogiškųjų išteklių konkurencingumo didinimas, prioritetas, pagal kurį taip pat galės būti finansuojami stambaus verslo atstovai, – visiškai nauja Ūkio ministerijos kuruojama kryptis.

Investicijos į dirbančiųjų žmogiškuosius išteklius bus nukreiptos pagrindinėmis keturiomis kryptimis: čekio principu teikiant paramą įmonių darbuotojų mokymams, apmokant pritrauktų į Lietuvą užsienio investuotojų darbuotojus, remiant mokymus, vykstančius neformalios pameistrystės būdu, sukuriant žmogiškųjų išteklių stebėsenos prognozavimo ir plėtros mechanizmą.

Nors stambiajam verslui dar palikta priemonių, pagal kurias jo atstovai gali tikėtis ES investicijų, vis dėlto bendra pozicija yra daugiau dėmesio skirti SVV įmonėms, kurios yra kiekvienos šiuolaikinės valstybės ekonomikos variklis. Taip pat laikomasi nuostatos, kad didžiosios įmonės turi būti jau pakankamai sustiprėjusios ir investuoti arba pritraukti investicijų gali savarankiškai.

 

Ūkio ministerija: penki prioritetai, penki iššūkiai

2014–2020 m. ES investicijų laikotarpiu Ūkio ministerijai pavesta administruoti lėšas pagal penkis prioritetus. Palyginti su ankstesniu finansiniu laikotarpiu, atsirado nauja kryptis – žmogiškųjų išteklių konkurencingumo skatinimas, o pagal kai kuriuos prioritetus keisis finansavimo sąlygos.

Rokas KIRDAUSKAS

 

2014–2020 m. laikotarpiu investicijos pagal Ūkio ministerijos administruojamas priemones bus skiriamos šioms kryptims: 1 veiksmų programos prioritetas – moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos (toliau – MTEPI), 3 veiksmų programos prioritetas – smulkusis ir vidutinis verslas, 4 veiksmų programos prioritetas – pramonės įmonių energetinio efektyvumo didinimas, 5 veiksmų programos prioritetas – gamtos ir kultūros objektų žinomumo didinimas, 9 veiksmų programos prioritetas – žmogiškųjų išteklių konkurencingumo skatinimas.

„Daug dėmesio bus skiriama moksliniams tyrimams ir verslui. Paraiškos pagal ne vieną iš minėtų prioritetų priemonių jau priimamos, o kai kurie projektai netgi pradėti įgyvendinti“, – sakė Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė.

Visiems šiems prioritetams įgyvendinti, pasak jos, numatoma skirti apie 1,2 mlrd. eurų investicijų.

R.Armonienės teigimu, šiame ES finansiniame laikotarpyje bus ir naujovių. Tai investicijų koncentracija ties parama inovacijoms, naujos finansuotinos veiklos, inovacijų paklausos skatinimas, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas. Pavyzdžiui, bus finansuojama bandomoji gamyba, praplėstas inovacinių čekių rūšių spektras (čekiai prototipui sukurti, išradimų patentavimas, dizaino registravimas ir pan.), atsiras priemonių, skirtų sertifikavimui – produktų bandymams laboratorijose ir bandymams realiomis sąlygomis.

Be to, 2014–2020 m. laikotarpiu inovacijų kūrimą įmonėse numatoma skatinti ne tik tiesioginės paramos priemonėmis, bet ir per inovacijų paklausos didinimą vykdant inovatyvius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus.

„Numatomos ir rizikos kapitalo investicijos į įmones, turinčias inovatyvių idėjų, tokių investicijų derinimas su verslo idėjų akceleravimu“, – sake R.Armonienė.

Investicijos, susijusios su verslu, bus nukreiptos keturiomis pagrindinėmis kryptimis: verslumo skatinimas, tarptautiškumo didinimas, įmonių produktyvumo didinimas (įskaitant ir privataus turizmo rėmimo iniciatyvas) ir ekologiškų inovacijų diegimo skatinimas. Ypatingas dėmesys skiriamas investicijų pritraukimui ir smulkiojo bei vidutinio verslo skatinimui regionuose.

Ankstesniu finansiniu laikotarpiu nemažai investicijų atiteko turizmo sektoriui. 2014–2020 metų laikotarpiu nebenumatoma parama turizmo infrastruktūrai, investicijos bus skiriamos tik gamtos ir kultūros paveldo objektų žinomumo didinimui. „Nebebus remiama viešoji turizmo infrastruktūra, nes Europos Komisija nebeišskiria turizmo kaip atskiros srities, privatūs turizmo projektai bus remiami per 3 prioriteto priemones kaip verslo projektai“, – paaiškino R.Armonienė.

Planuojama finansuoti gamtos ir kultūros paveldo objektų, esančių nacionaliniuose turizmo maršrutuose, ženklinimą ir įvairias turizmo rinkodaros priemones.

Nors žiūrint iš šono gali pasirodyti, kad priemonės ganėtinai skirtingos, jos visos sukoncentruotos ties vienu tikslu – bendru šalies ūkio gerinimu remiantis inovacijomis, mokslo laimėjimais ir didesnės pridėtinės vertės produktų bei paslaugų kūrimu.

Užs. Nr. VPL1014

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...