2012 Vasario 08

Audrius Bačiulis

Emigrantai grįžta: džiaugtis, ar ne?

veidas.lt

Pernai atgal į Tėvynę iš emigracijos grįžo per 14 tūkst. lietuvių, arba tris kartus daugiau, nei užpernai. Pati emigracijos banga irgi akivaizdžiai slopsta – išvažiavusiųjų dirbti į užsienį sumažėjo daugiau, nei trečdaliu – iki 54 tūkstančių. Nors bendras migracijos saldo tebelieka neigiamas – išvykusiųjų 38 tūkst. daugiau, nei sugrįžusiųjų, bet tendencijos akivaizdžios – išvykstančių mažėja, sugrįžtančių daugėja. Pridėjus tegu nedidelį – maždaug 1,5 tūkstančio – bet taip pat nepaliaujančiai augantį į Lietuvą gyventi ir dirbti atvykstančių užsienio piliečių skaičių, galėtume kalbėti, jog demografinė šalies ateitis nėra tokia tragiška, kaip mėgstama piešti.
Keista, tačiau ši, iš pažiūros džiuginanti, žinia netapo nei politiškai svarbia naujiena, nei pagrindu Vyriausybės savigyrai.
Kodėl tyli opozicinės partijos ir kiti valdančių kritikai, suprantama – „emigracija, virstanti evakuacija“ pastaruosius trejetą metų buvo vienu iš trijų pagrindinių (šalia nedarbo ir mažinamų atlyginimų bei pensijų) lazdų premjero Andriaus Kubiliaus kailiui karšti. Emigracijos negrįžtamumas viešajame kalbėjime tapo aksioma, o būsimos jos katastrofiškos pasekmės „Sodrai“ bei ekonomikai – pagrindu tvirtinti, jog „Lietuva, kaip valstybė, neturi ateities“, tad laikas iš čia dingti ir visiems likusiems. Persijungti į atgalinį režimą ir pradėti kalbėti apie imigraciją bei grįžtančiuosius nėra taip paprasta, kaip atrodo. Juoba iš politinės kovos požiūrio taško, iki Seimo rinkimų likus mažiau, nei metams, atsisakyti didelį atgarsį visuomenėje įgavusios neigiamos temos paprasčiausiai neprotinga: Verčiau vėliau, pergalės atveju, visus nuopelnus dėl grįžtamosios migracijos prisiskirti sau.
Tačiau apie prasidėjusį masinį (nes 14 tūkstančių jau galima laikyti masiniu) emigrantų grįžimą tyli ir Vyriausybė. Nors, regis, turėtų su šia žinia lipti ant bačkos ir skelbti, kad „išmintinga Kubiliaus ekonominė politika, sąlygojusi didžiausią ES ekonomikos augimą, grąžina emigrantus į Tėvynę“. Vietoje to – jau tradiciniais tapę Statistikos departamento vadovų pavirkavimai, kad „pernai emigravusiųjų gyventojų skaičius prilygtų Marijampolei“. Nors galėtų rėžti dar smarkiau ir pasakyti, kad per du nepriklausomybės dešimtmečius Lietuva prarado tiek gyventojų, kiek dabar gyvena Vilniuje, įskaitant priemiesčius.
Atmeskime sąmokslo teoriją, kad skelbti emigrantų sugrįžtuves nesuinteresuoti valdininkai, dirbantys su įvairiausiomis (dažniausiai beprasmiškomis) „emigrantų grąžinimo“ ar „tėvynainių rėmimo“ programomis. Pastarųjų interesas akivaizdus, bet ne toks galingas, kad nutildytų valdančiųjų partijų propagandos mašiną, jeigu politikai būtų suinteresuoti skleisti augančios reimigracijos žinią.
Daug labiau tikėtina, jog tiek statistikai, tiek Vyriausybė kol kas patys nežino, ar verta džiaugtis, kad lietuviai grįžta iš emigracijos namo. Mat, nežinant, kokie konkrečiai žmonės grįžta, neaišku, ar tie 14 tūkst. sugrįžusiųjų pernai (ir per 4 tūkst. grįžusiųjų užpernai) pagyvins Lietuvos ekonomiką, ar, atvirkščiai – papildomu svoriu užgrius ir taip jau silpną socialinės paramos sistemą?
Laikas atmesti veidmainiškus padejavimus (ypač iš politikų lūpų) apie „išsivažinėjančią Lietuvą“ ir pripažinti – pastaruosius dvejus dešimtmečius emigracija buvo tikra Dievo ir Europos Sąjungos dovana Lietuvai. Skaičiuojama, kad vien 2010-iais emigrantai į Lietuvą vien per bankus pervedė apie 3,5 mlrd. Lt, kurie sudarė apie 4 proc. šalies Bendrojo vidaus produkto. Palyginimui, Latvijoje ar Lenkijoje emigrantų pinigai sudarė apie 2,1 proc., Estijoje – 1,8 proc. BVP. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžioje, kuomet iš ES Struktūrinių paramos fondų gaunami piningai buvo gerokai mažesni, nei dabar, emigrantų parvežami pinigai prilygo ir vienu metu netgi viršijo visą ES paramą! O kur dar tie pinigai, kuriuos tradiciškai su bankais draugauti ir mokesčius mokėti privengiantys emigrantai veža kišenėse ir rankinėse ir kurių niekas neapskaito?
Pridėkime prie šito faktą, kad dauguma išvažiavusiųjų dirbti į užsienį nustodavo imti nedarbo ir kitokias socialines pašalpas Lietuvoje (2003-2007 m. daugiau nei tris kartus kritęs nedarbo lygis tiesiogiai sietinas su tokiais pat kiekiais augusia emigracija) ir suvoksime, kad kiekvienas emigrantas davė valstybei dvigubą naudą. Atsižvelgus, kiek lietuviškos kilmės asmenų figūruoja ES šalių kriminalinėse kronikose, nebus klaida sakyti, jog emigracija teigiamai įtakojo ir nusikalstamumo lygio mažėjimą Lietuvoje.
Ir štai dabar tas srautas pasisuka atgalios. Ko iš jo tikėtis? Kol kas niekas nežino, bet vargu ar yra daug prielaidų tikėtis, jog grįžtantieji smarkiai pagyvins krašto ekonomiką. Absoliuti dauguma emigrantų išvykę dirbo arba samdomą darbą, arba ėmėsi smulkaus paslaugų verslo, kuris klestėti gali tik valstybėse su tvirta ekonomika ir gerai išvystytu stambiuoju verslu. Išskyrus ant rankos pirštų skaičiuojamus atvejus, niekas iš emigrantų nei Europoje, nei Amerikoje pastebimo dydžio savarankiškais verslininkais netapo, taip paneigdami mitą, esą „išvažiuoja gabiausieji“. Darbščiausieji – taip, bet tikrai ne versliausieji.
Bet būtent gabių verslo organizatorių, ne samdomos darbo jėgos, labiausiai trūksta Lietuvos ekonomikai. Todėl į grįžtančiųjų srautą kol kas ir žvelgiama su tam tikru nepasitikėjimu bei nuogąstavimu.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Audrius Bačiulis:
Skelbimas

Komentarai (11)

  1. Dainius Dainius rašo:

    O jūs pats, p.Bačiuli, tikite, kad sugrįžo 14 000? Todėl Vyriausybė ir tyli, kad abejoja. Jeigu jūs suvoktumėt kas yra “vis dar neigiamas” migracijos saldo, nesisvaudytumėt epitetais apie “galutinę pergalę”. Bent jau palyginkit šį saldo su kitomis labiausiai atsilikusiomis ES šalimis.

  2. kaip kaip rašo:

    kaip galima skaiciuoti neturint tikru duomenu? fui.

  3. Ramunas Ramunas rašo:

    Kaip bedarbyste lietuvoje gali nedideti, jeigu nera to darbo lietuvoje, gryzus ir su diplomu negauciau darbo.

  4. einaras einaras rašo:

    asmeniskai as tai net neketinu gryzti as jau virs septyniu metu kaip isvykes ir man gerai svetur o kas toj lietuvoj? ateis seimo rinkimai visi visko prizades, bet niekas nepasikeis

  5. Vytautas Vytautas rašo:

    einaras,sekmes tau,tupek tam uzsieni:))))

  6. atsakanti atsakanti rašo:

    Žinoma, kad “valio” emigracijai. Dėl jos kliba visa viešųjų paslaugų sistema Lietuvoje. Mažiau gydytojų, jeigu ne gydytojų, tai slaugių ir seselių – tikrai. Būna, kad visame skyriuj (gal netgi ne viename) vos vienintelė likusi. Traukiasi ir nyksta darželiai, nes vaikus tėvai išsiveža į užsienį, arba naujai planuojamus kūdikius pasilieka kitoms – svečioms – šalims. Tuomet, netekusios darbo, emigruoja auklėtojos ir šeimininkėlės. Nyksta mokyklos. Masiškai. Per metus kiekviename rajone išnyksta bent viena vidutinio dydžio mokykla. Sargai ir valytojos tampa bedarbiais, lieka su pašalpom ir be vilties dar įsidarbinti. Mokytojai plėšosi per 2-3-4 mokyklas, kad parneštų kąsnį namo, nes viena vidutinė mokykla jiems tinkamo krūvio pasiūlyti nebegali. Visos išvažiavusios mamos, tėčiai, jauni seneliai ir močiutės yra tie žmonės, kurie, mokėdami mokesčius, jeigu dirbtų Lietuvoje, padėtų papildyti Sodros biudžetą, iš kurio reikia mokėti pencijas tų emigrantų seneliams ir močiutėms. Savaime suprantama, jie papildo biudžetą mokėdami tą idiotišką PSD ir per PVM bei akcizus. Bet tai ne tas pats…

  7. max max rašo:

    Lietuva yra tokia unikali šalis , kurioje vienintelėje tiek viduriojama dėl emigracijos. Migruoja tiek anglai, tiek amerikiečiai, vokiečiai kuriasi ir Emyratuose ir Kanadoje. Ir niekur nėra tokio keisto viduriavimo dėl šio normalaus proceso – žmogus yra laisvai gimęs, todėl turi teisę gyventi ten , kur nori. Tik lietuviškas valstietiškai mulkiškas mentalitetas reikalauja, kad jam darbą (dar geriau atlyginimą) atneštų į namus Bezdonyse, kur gimė jo proprotėviai, kur ir jis pats gyvena. Jei pasiklaustumėte ką jis pats padarė , kad turėtų darbo , pasirodys , kad nepadarė NIEKO, nuo pat vaikystės blogai mokėsi(kalti mokytojai), paskiau neturėjo darbo , nes nieko nemokėjo dirbti , nes niekas (?) jo nieko nemokė (kalta valdžia). Gal kas žinote , ką reikėtų padaryti , kad visi šie mulkiai atsisakytų Lietuvos pilietybės ir negrįžtamai išvažiuotų?

  8. XXX to atsakanti XXX to atsakanti rašo:

    Gerbiamoji, Vilniuje darželių tragiškai trūksta, atvažiuokite, steikite, dirbkite.

  9. atsakanti to XXX atsakanti to XXX rašo:

    Šiaip jau, gerbiam…, jūsų žiniai, darželių ir mokyklų steigėjais (ir daliniais išlaikytojais) yra miestų ir rajonų savivaldybės (jų tarybos). Čia kalbant apie ne privačius darželius, nes didžiąją dalį finansavimo dengia miestas ar rajonas. Šiuo atveju iš tėvų surenkamos lėšos yra tik trupinėliai. Na, gal ne visai trupinėliai, bet – tik dalis pyrago. Direktoriai, jūsų žiniai, yra renkami konkurso būdu. Teikite prašyma savo savivaldybei dėl darželių trūkumo, gal įsteigs..? Kituose miestuose ir rajonuose, pripažinkim, išskyrus sostinę, savivaldybės skaičiuoja kaip ir kur dar sutaupius, ir darželius bei mokyklas jungia, perklausto, papildomai apmokestina tėvus ir pan., nes ši sistema jau darosi per sunki našta savivaldybėms…

  10. zapretas zapretas rašo:

    zapretai

  11. aleksejus andropovicius aleksejus andropovicius rašo:

    zeuru kas per zapretai :)


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...