2012 Liepos 05

Egiptui vadovaus į demokratą atsivertęs islamistas

veidas.lt


Pirmuoju demokratiškai išrinktu Egipto prezidentu tapo buvęs radikalas, uolus sunitas, žydų ir krikščionių priešas, dabar mėginantis įtikinti, kad sugebės Egiptą pasukti demokratijos ir tolerancijos keliu.

Kelias praėjusias savaites sprendėsi Egipto likimas. Šalyje, kurioje prieš metus įvyko revoliucija – buvo nuverstas diktatorius Hosni Mubarakas, vyko pirmieji šalies istorijoje demokratiniai prezidento rinkimai, o juose rungėsi dvi priešingybės – “Musulmonų brolijos” kandidatas Mohammadas Morsi ir Hosni Mubarako valdymo metu ministro pirmininko pareigas ėjęs Ahmedas Shafiqas. Pirmasis, nors ir islamistas, žadėjo Egipto žmonėms tai, ką Vakaruose vadiname demokratija, o arabų pasaulyje reiškia bent jau daugiau teisių, laisvių ir galimybių. Antrasis užnugaryje turėjo tvirtą kariškių palaikymą ir rengėsi senąjį Mubarako režimą pakeisti karine chunta arba fundamentalistine diktatūra.
Ir nors egiptiečiai į rinkimus ėjo nenoriai, visgi didžiuliam demokratijos rėmėjų džiaugsmui ir nuostabai pergalė rinkimuose buvo pripažinta ne A.Shafiqui, o būtent islamistui M.Morsi.
Tačiau ar islamistas ir demokratas – suderinamos sąvokos?

Laukia kariškių pasipriešinimas

Kol kas visi ženklai rodo, kad M.Morsi iš tiesų ketina imtis žmogaus teisių ir tolerancijos įvirtinimo bei nacijos suvienijimo reikalų.
Tačiau M.Morsi laukia sunkus ir ilgas kelias, kol jis galės įvykdyti bent vieną savo rinkiminį pažadą – suvienyti Egiptą, suteikti moterims tas pačias teises, kokias turi vyrai, ir įskiepyti toleranciją kitatikiams, kitaminčiams ar kitataučiams.
Visų pirma, jis pats kaip asmenybė nėra nei charizmatiškas, nei įkvepiantis oratorius, nors tvyrant politiniam ir socialiniam chaosui, šios savybės labai praverstų. Juk net ir kandidatu į prezidentus jis tapo per atsitiktinumą – 2011 m. įsteigtos “Laisvės ir teisingumo” partijos išrinktuoju turėjo tapti šios partijos mecenatas milijardierius Khairat El-Shateras. Tačiau dėl kaltinimų korupcija iš kovos dėl prezidento posto jis buvo pašalintas, o jo vietą užėmė niekam neimponuojantis inžinerijos mokslų daktaras, buvęs parlamentaras M.Morsi.
Dar svarbiau tai, kad prezidentui teks atlaikyti ir didžiulį Kariškių tarybos, po H.Mubarako nuvertimo veikusios kaip prezidento institucija, pasipriešinimą. Pavyzdžiui, nors buvo įsipareigojusi valdžią naujai išrinktam prezidentui perleisti birželio 30-ąją, ši taryba prieš pat rinkimus pasistengė apriboti būsimo šalies vadovo įgaliojimus, o savuosius – kiek įmanoma išplėsti. Keliais dekretais generolai prisiėmė sau privilegiją formuoti ir tvirtinti šalies biudžetą, taip pat teisę vetuoti būsimą konstituciją. Kariams buvo suteikta netgi teisė, esant reikalui, suimti civilius gyventojus. Tačiau svarbiausia, kad taryba prieš pat prezidento rinkimus paleido demokratiškai išrinktą parlamentą, kurį sudarė islamistų dauguma.
Tad M.Morsi laukia ne tik nauji parlamento rinkimai, bet ir nuolatinė konfrontacija su daugiau nei bet kada galių įgijusiais kariškiais.
Vis dėlto gera žinia ta, kad M.Morsi bent jau liko teisė formuoti vyriausybę, ir jau pirmosios dienos parodė, kad bent jau tai darydamas, naujasis Egipto prezidentas laikysis anksčiau savo deklaruotų principų.
Pavyzdžiui, M.Morsi pirmojoje kalboje egiptiečiams pažadėjo, kad atkurs piliečių pasitikėjimą vieni kitais ir taps “prezidentu visiems ir kiekvienam”: musulmonams, krikščionims, jauniems ir seniems, moterims ir vyrams, darbininkams, tarnautojams ar verslininkams.
Jo žodžius netrukus palydėjo ir pirmieji veiksmai. Praėjusios savaitės viduryje buvo paskelbta, kad pirmą kartą Egipto istorijoje viena iš viceprezidentų M.Morsi paskyrė moterį, o vienas iš vyriausybės ministrų bus krikščionis – tai Egipte iki šiol buvo visiškai neįsivaizduojama, juolab turint omenyje, kad tokį sprendimą priėmė būtent islamistas prezidentas.

Islamistai – už toleranciją?

Kaip pažymi “International Business Times” žurnalistė Amrutha Gayathri, gali atrodyti, kad priežasčių nemėgti islamistų yra daugiau nei pakankamai. Vakarų politikai iki šiol vieningai aiškino, kad islamistų pergalės arabų pavasarį išgyvenusiose valstybėse prilygsta katastrofai. Esą tai reikštų visišką kitų religijų diskriminavimą, agresyvius santykius su Vakarų valstybėmis, paramą teroristiniams judėjimams.
Tačiau radikalieji islamistai “paprastus” islamistus – tokius kaip M.Morsi, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje patys niekina ir jokiu būdu savęs su jais netapatina.
M.Morsi, regis, irgi neturi nieko bendro nei su radikalaus islamo protegavimu, nei su teroristiniais judėjimais. Netgi priešingai – dabartinis al Qaeda vadas Aymanas al Zawahiri yra pareiškęs, kad didžiulė gėda, jog islamistu save vadinantis M.Morsi jaunus egiptiečius pakvietė rikiuotis prie balsadėžių, o ne imtis ginklų ir pradėti džihadą – karą su kitatikiais.
Čia svarbu žinoti, kad organizacija “Musulmonų brolija” dėl įtariamų sąsajų su teroristiniais judėjimais, H.Mubarako valdymo laikotarpiu Egipte kurį laiką buvo netgi uždrausta, o kai kurie jai priklausantys nariai vėliau iš tiesų perėjo į al Qaeda. Kita vertus, “Musulmonų brolijoje” nestinga ir žmonių, pasisakančių už demokratines vertybes bei teisinę visuomenę. Tad, kaip teigia analitikai, “Musulmonų brolija” dabar yra kryžkelėje tarp islamiško šariato ir demokratijos, ir M.Morsi turi galimybę pasukti būtent šia kryptimi.
Ženklų, kad islamistai Egipte linkę rinktis būtent demokratijos kelią, yra pakankamai. Pavyzdžiui, prieš rinkimus karinei tarybai paleidus parlamentą ir apribojus būsimojo prezidento įgaliojimus, islamistai ne tik protestavo kartu su pasaulietinių pažiūrų šalininkais ir jaunimo grupėmis, bet ir patys buvo aktyviausi šių protestų dalyviai.

M.Morsi – dvilypė asmenybė
Vis dėlto nereikėtų skubėti ir idealizuoti M.Morsi ar kitų jo partiečių, tiesiog, kaip pažymi analitinis žurnalas “Foreign Policy”, vertėtų luktelėti ir leisti už save prabilti jo darbams. Mat M.Morsi apie demokratiją ir toleranciją postringauja ne taip jau seniai – tik po to, kai buvo nuverta H.Mubarako diktatūra. O prieš tai jo biografijoje būta nemažai radikalių potėpių. Pavyzdžiui, dabar religijos laisvę deklaruojantis prezidentas (kuris pats, beje, yra giliai religingas žmogus) devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje yra priklausęs antisionistiniam komitetui, pasisakiusiam prieš bet kokių santykių su Izraeliu palaikymą. Be to, jis ilgai buvo nusiteikęs ir prieš Koptus (Egipto krikščionių bendruomenę), reiškė palaikymą organizacijai “Hamas”.
Dabar jis kalba visiškai priešingai, ir nors jo žodžiai skamba nuoširdžiai, praeitis liudija, kad M.Morsi moka nesunkiai persiorientuoti ir keitalioti nuomonę.
Įdomu tai, kad Egipto krikščionys, moterys, nuosaikūs musulmonai ir aukštesnės klasės egiptiečiai balsavo už jo priešininką A.Shafiqą. Ir visai ne dėl to, kad būtų išsiilgę nuverstojo diktatoriaus H.Mubarako laikų, o iš baimės, kad M.Morsi – dar didesnė blogybė ir atėjęs į valdžią jis paverstų Egiptą tikra šariato valstybe.
Visgi kol kas nėra nė vieno požymio, kad ši išankstinė baimė būtų buvusi pagrįsta. “Jis sako daugybę labai teisingų dalykų, tiek privačiuose susitikimuose, tiek viešai, ir kol kas nėra priežasčių nerimui”, – konstatuoja JAV Valstybės departamento atstovė Victoria Nuland.

M.Morsi biografija
Pilnas vardas – Muhammad Morsi Isa al-Ayyat.
Gimė 1951 m. rugpjūčio 20 d. (60 m.), Šiaurės Egipte Nilo deltos rytuose esančioje provincijoje šalia Viduržemio jūros.
Išsilavinimas:
Kairo universitete įgijo inžinerijos magistro laipsnį, o vėliau Pietų Kalifornijos universitete apsigynė mokslų daktaro laipsnį.
1982 – 1985 m. dirbo profesoriaus asistentu Kalifornijos valstijos universitete.
1985 m. grįžo į Egiptą dėstyti Zagazigo universitete.
Asmeninis gyvenimas:
1979 m. vedė Najlą Mahmoud. Du iš penkių jo vaikų yra gimę JAV ir turi šios šalies pilietybę.
Politinė veikla:
2000 m. kaip nepriklausomas kandidatas penkeriems metams buvo išrinktas į Egipto parlamentą, nes tuo metu jo partija “Musulmonų brolija” buvo uždrausta diktatoriaus H.Mubarako.
2011 m. buvo išrinktas naujai įsteigtos ir įtakingo milijardieriaus Khairat El-Shatero finansuojamos “Laisvės ir teisingumo” partijos pirmininku.
Po to, kai partijos rėmėjas buvo diskvalifikuotas iš prezidento rinkimų dėl kaltinimų korupcija, M.Morsi tapo šios partijos kandidatu į šalies prezidento postą.
Religija:
Išpažįsta sunitų tikėjimą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. valdemaras valdemaras rašo:

    is islamo tik kraujo galima tiketis melgiai jie visi ryte bus draugiski o vakare mieganciam gerkle prezs


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...