2016 Gegužės 20

Efektyviai savivaldybių kelių priežiūrai būtinas planavimas

veidas.lt

Dovaidas PABIRŽIS

Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos šiemet savivaldybių prižiūrimiems vietinės reikšmės keliams ir gatvėms iš viso bus skirta 127 mln. eurų. Tam, kad šios lėšos nebūtų naudojamos atsitiktiniams projektams, savivaldybės turės galimybę įsidiegti dangų valdymo sistemą, padedančią kur kas tikslingiau priimti kelių infrastruktūros valdymo sprendinius.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojo Juozo Gedvilo, finansavimui didėjant (Lietuvos kelių tinklo priežiūrai ir plėtrai šiemet skirta 16,8 proc. daugiau lėšų), vis svarbiau tampa būtent tai, ar tikslingai šios lėšos panaudojamos. Prieš kelerius metus Valstybės kontrolei išsiaiškinus, kaip savivaldybės naudoja LAKD lėšas, institucija rekomendavo paskatinti šalies savivaldybes planuoti reikalingus darbus ir išlaidas bent keletą metų į priekį.

Dažnai savivaldybės būna nepasiruošusios investicijoms, vėlai pradeda projektuoti, konkursai nukeliami į rudenį, taip krinta kokybė ir atsiranda broko, o tai piktina gyventojus, tenka skirti ir baudas.

„Savivaldybės tvarko visą ūkį – vandentiekį, buitines nuotekas, lietaus nuleidimą. Siekiame, kad nebūtų taip, jog vienais metais pakloja asfaltą, o kitais čia jau kasa vandentiekį. Planavimas turėtų būti kompleksinis. Dažnai savivaldybės būna nepasiruošusios investicijoms, vėlai pradeda projektuoti, konkursai nukeliami į rudenį, taip krinta kokybė ir atsiranda broko, o tai piktina gyventojus, tenka skirti ir baudas. Nereikėtų pradėti galvoti, ką dabar daryti, tik atėjus pavasariui, – pasiruošti būtina iš anksto“, – aiškina LAKD direktoriaus pavaduotojas.

Vykdant kitą Valstybės kontrolės rekomendaciją siekiama laipsniškai pereiti prie lėšų skyrimo kapitalo investicijoms – kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai arba naujų kelių tiesimui (ne mažiau kaip 50 proc.) ir saugaus eismo priemonių diegimui (5 proc.), o ne tik mažai naudos duodančiam kosmetiniam duobių lopymui. Dėl likusios dalies panaudojimo savivaldybės sprendžia savo nuožiūra – panaudoja paprastam remontui, priežiūros darbams žiemą ar dar kitur.

„LAKD ir Susisiekimo ministerija siekia, kad kuo daugiau lėšų būtų panaudota tiems darbams, kurie sukuria pridėtinę vertę“, – sako J.Gedvilas.

Dangų valdymo sistemos sutaupo trečdalį lėšų

Gegužės 12 d. Šiaulių miesto savivaldybėje vyko seminaras, kuriame buvo kalbama apie kelių ir gatvių būklės įvertinimo, rekonstruojamų ir taisomų kelių bei gatvių prioritetinio sąrašo sudarymo ir darbų atlikimo technologijų parinkimą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), LAKD atstovai pateikė rekomendacijas, kaip efektyviai ir racionaliai prižiūrėti gatves.

Kaip pabrėžia VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius dr. Audrius Vaitkus, ribotas kelių ūkio finansavimas verčia ekonomiškai planuoti kelių tinklo priežiūrą bei plėtrą ir teisingai nustatyti veiklos prioritetus, kad tai teiktų didžiausią naudą kelių ūkiui ir visuomenei. Didžiulį ekonominį efektą tokiu atveju duoda automobilių kelių finansavimo ir remonto planavimo skaičiavimai, todėl ir buvo pradėtos kurti bei taikyti dangų valdymo sistemos.

Pasaulio banko iniciatyva nuo 1969-ųjų buvo kuriamas kelių projektavimo ir priežiūros valdymo modelis HDM, kuriame naudota empirinė kelių dangos irimo parametrų metodika, priklausomybės buvo tikslinamos 30 pasaulio valstybių. Ši sistema naudojama didžiojoje dalyje Europos bei Šiaurės Amerikos šalyse. Pirmiausia dangų valdymo sistemos miestų gatvėse buvo įdiegtos JAV.

Anksčiau visi keliai buvo projektuojami 20-iai metų iki pirmo kapitalinio remonto, dabar tai yra 30 metų ir daugiau.

LAKD naudota dangų valdymo sistema DAVASEMA pradėta kurti 1993 m., tačiau, kaip sako A.Vaitkus, per daugiau nei 20 metų labai pasikeitė techniniai kelių statybos parametrai, todėl šios sistemos taikymas dangų degradacijai prognozuoti bei valdyti tapo labai sudėtingas. Todėl nuo 2011-ųjų LAKD pradėjo diegti Lietuvos sąlygomis geriau tinkamą bei lengviau pritaikomą sistemos modelį „Dtims“.

„Šiandien naudojamos medžiagos, kurios užtikrina daug ilgesnį dangų funkcionavimą. Anksčiau visi keliai buvo projektuojami 20-iai metų iki pirmo kapitalinio remonto, dabar tai yra 30 metų ir daugiau. Sukurti stipresni rišikliai, įvairūs priedai, nauji polimerai. Naujos technologijos ir medžiagos leidžia automobiliui važiuoti lygiau, tyliau ir saugiau. Naujovių esama nemažai, o jų poveikis dangų degradacijai ir ilgaamžiškumui turi būti įvertintas dangų valdymo sistemoje“, – pokyčius vardija mokslininkas.

Europos bei Šiaurės Amerikos patirtis rodo, kad naudojant dangų valdymo sistemą vidutiniškai sutaupoma nuo 15 iki 30 proc. susisiekimo infrastruktūrai skiriamų lėšų, o sutaupymo dydis priklauso nuo dangų būklės duomenų surinkimo kokybės ir tinkamų degradacijos modelių parinkimo.

Jei dangų valdymo sistema rodo, kad šiemet neremontavus kitąmet remontas jau turės būti kapitalinis ar reikės rekonstrukcijos – viskas aišku.

„Kai dirbau Vilniaus savivaldybėje, buvome įsidiegę dangų valdymo sistemą. Politikams tuomet labai lengva įrodyti, kokią atkarpą ir kokią gatvę pirmiausia reikia remontuoti, nes sistema tai parodo. Mieste gyventojų galima atrasti kiekvienoje gatvėje, todėl tai turi būti skaidrus procesas, nesvarbu, ar toje gatvėje gyvena meras, ar kas kitas. Tai neturėtų turėti absoliučiai jokios įtakos. Jei dangų valdymo sistema rodo, kad šiemet neremontavus kitąmet remontas jau turės būti kapitalinis ar reikės rekonstrukcijos – viskas aišku“, – pasakoja J.Gedvilas.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija numato surinkti informaciją apie visų B ir C kategorijų gatvių, kurių yra daugiau kaip 400 kilometrų, būklę ir taikyti dangų valdymo sistemą taisymo prioriteto sąrašui sudaryti bei remonto rūšiai parinkti.

Pasak A.Vaitkaus, duomenis galima rinkti ir rankiniu būdu – tokį metodą gali taikyti savivaldybės, kuriose kelių ir gatvių tinklas yra mažesnis. Tačiau patirtis rodo, kad savivaldybėse duomenys dažnai pradingsta arba iš viso nėra renkami, be to, toks darbas reikalauja didelių žmogiškųjų išteklių, kurių paprastai trūksta.

„Daugeliu atvejų iki šiol savivaldybės visiškai nerinko duomenų apie tai, kokie gatvių remonto darbai buvo atlikti ir kiek ilgai tai tarnauja, nežino, ar pasiteisino įgyvendinti sprendimai. Neatliekamos ir periodinės apžiūros“, – dabartinę situaciją apibūdina A.Vaitkus.

Savo lėšomis realiai prisideda tik didieji miestai

Pernai į Kelių plėtros ir priežiūros programą įplaukė beveik 25 mln. eurų daugiau, nei planuota, – iš viso 454 mln. eurų. Šios lėšos surinktos iš akcizų ir mokesčių už naudojimąsi keliais. 65 proc. šių lėšų atiteks valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti, 30 proc. – savivaldybių prižiūrimiems vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, likę 5 proc. pateks į rezervą.

4 proc. savivaldybėms skiriamų lėšų numatyta pasienio, privažiavimo prie Krašto apsaugos ministerijos objektų, nacionalinių parkų ir miškų urėdijų keliams remontuoti ar tiesti.

Miestams Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšos skiriamos atsižvelgiant į gyventojų skaičių, registruotų transporto priemonių kiekį ir gatvių ilgį, rajonams – tik į gyventojų skaičių ir kelių ilgį. Savivaldybės taip pat turi galimybę pretenduoti į 5 proc. rezervą, kuris skirstomas Vyriausybės. Paraiškų paprastai būna 4–5 kartus daugiau, nei turima galimybių jas patenkinti. Iš šio šaltinio taip pat gali būti finansuojami viešojo naudojimo privažiavimai prie švietimo, gydymo ar kitų institucijų.

4 proc. savivaldybėms skiriamų lėšų numatyta pasienio, privažiavimo prie Krašto apsaugos ministerijos objektų, nacionalinių parkų ir miškų urėdijų keliams remontuoti ar tiesti. Penktadalis savivaldybėms skirtų lėšų skirstomos ministro įsakymu, atsižvelgiant į savivaldybių pateiktus investicinius projektus, viena dešimtoji tenka kurortams (Druskininkams, Palangai, Neringai ir Birštonui), finansavimą apskaičiuojant pagal suteiktas nakvynės vietas.

Savo lėšų prie Kelių plėtros ir priežiūros programos prideda ir savivaldybės. Pernai rajonai vidutiniškai pridėjo 14 proc., didieji miestai – 96 proc. savo lėšų. Bendras savų lėšų prisidėjimo vidurkis siekė 45 proc.

Peržiūrės valstybinės reikšmės kelių tinklą

Valstybinės reikšmės kelius prižiūri LAKD, o savivaldybėms lieka vietinės reikšmės keliai bei miestų gatvės. Šiuo metu valstybinės reikšmės kelių tinkle net apie 7 tūkst. kilometrų kelių sudaro žvyrkeliai. Ar tikrai mažėjant gyventojų visi jie yra valstybei reikšmingi ir juos reikia prižiūrėti centralizuotai?

J.Gedvilas pasakoja, kad tam tikri pokyčiai vyksta: savo reikšmę praradusių kelių, pavyzdžiui, privažiavimų prie buvusių kolūkių fermų, statusas žeminamas, o tapusių reikšmingesnių – didinamas. Taip jau įvyko Plungės, Lazdijų, Ukmergės rajonuose. Tačiau kol kas statuso pokyčiai vyksta po lygiai: kiek kelių atiduodama savivaldybėms, tiek pat priimama LAKD dispozicijon.

Galima atrasti ir valstybinės reikšmės kelių žvyro danga, kuriais per parą pravažiuoja 10 automobilių. Asfaltuoti pradedama žvyro dangos kelius, kuriais eismas siekia bent 100–150 transporto priemonių per parą.

Šiuo metu Kelių transporto institute atliekamas tyrimas, kurio metu kompleksiškai bus peržiūrimas visų šalies kelių statusas ir reikšmė. Tuomet galime tikėtis rimtesnių permainų. Tyrimo rezultatai turėtų būti paskelbti šių metų pabaigoje.

Didesnis dėmesys saugai

Bent 5 proc. gautų lėšų savivaldybės turi panaudoti saugaus eismo priemonėms diegti. Kiekviena savivaldybė privalo įvertinti vadinamąsias juodąsias dėmes, nuolat sekti eismo įvykių statistiką ir pavojingiausiuose taškuose diegti saugos priemones: papildomą apšvietimą, kelio praplatinimus, šviesoforus, dviračių takus, vadinamuosius miesto vartus ir kt. Iki tol daugelis savivaldybių į tokių priemonių diegimą žiūrėjo pro pirštus.

J.Gedvilo teigimu, puikiai veikia bendrų LAKD ir savivaldybių darbų iniciatyva: jei per miestus ir miestelius eina valstybinės reikšmės kelias, saugos priemonės – žiedai ar apšvietimas – įrengiamos bendromis lėšomis.

Pašnekovas pastebi, kad pamažu baigiasi vadinamųjų gulinčių policininkų laikai ir tokias gana griežtas, dažnai vairuotojams nepatogumų keliančias priemones keičia subtilesnės. Šalies keliuose vis populiarėja išmanieji šviesoforai su greičio davikliais – vairuotojui viršijant greitį automatiškai įsijungia raudona šviesa, net jei sankryža yra visiškai tuščia. Bent du tokie šviesoforai neseniai buvo įrengti kelyje Šiauliai–Palanga.

„Tai tik prevencinės priemonės, ilgainiui jos išnyks, bet šiandien jų vis dar tikrai reikia“, – sako LAKD direktoriaus pavaduotojas J.Gedvilas.

Užs. Nr. VPL1044

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...