Per pastaruosius porą dešimtmečių užderėjo nemažai jaunų turtingų verslininkų, kurie yra labiau linkę pasidalyti savo turtu su mažiau turinčiaisiais. Kas gi tie naujieji filantropai ir kam jie padeda?

Prieš dvejus metus Billas Gatesas kartu su žmona Melinda ir geriausiu draugu, vienu turtingiausių planetos investuotojų Warrenu Buffetu, pradėjo filantropinę iniciatyvą, pavadintą „Pasižadėjimas duoti“ (angl. giving pledge). Tai viešas pasižadėjimas, kurį pasirašiusieji – turtingiausi pasaulio žmonės – pažada labdarai išdalyti pusę ar daugiau savo užgyvento turto. Jis nieko neįpareigoja, tačiau tampa neformaliu pažadu, kurio laikytis skatina kitų jį pasirašiusiųjų „konkurencija“. Šių metų balandį tokį pasižadėjimą jau buvo pasirašę daugiau nei 80 milijardierių ir milijonierių, daugiausia iš JAV, kurių amžius – nuo 29 iki 96 metų.
Pirmieji į turtingiausiųjų, pasiryžusių labdarai atiduoti didesnę dalį savo uždirbto turto, gretas stojo filantropijos senbuviai: žymus filantropas Davidas Rockefelleris, žiniasklaidos magnatas ir dabartinis Niujorko meras Michaelas R.Bloombergas, televizijos verslo milžinas Tedas Turneris, kontroversiškasis investuotojas George’as Sorosas. Dauguma šių žmonių filantropine veikla užsiima jau kelis dešimtmečius, todėl nenuostabu, kad jie buvo pirmieji, pasirašę tokį pasižadėjimą.
Pasak B.Gateso, tik kiek daugiau nei 15 proc. visų turtingiausių pasaulio žmonių pasižadėjo atiduoti didesnę dalį savo turto. Iniciatyvai plėtotis dar yra kur, mat, remiantis „Forbes“ duomenimis, pusė visų JAV milijardierių turto sudaro tikrai solidžią sumelę – apie 600 mlrd. dolerių.

Atgimstanti filantropijos mada

Praėjusiais metais penkiasdešimt dosniausių JAV filantropų paaukojo apie 10,4 mlrd. dolerių, o 2010-aisiais buvo surinkta 3,3 mlrd. dolerių. Didžiausią auką – 6 mlrd. dolerių – pernai paskyrė jau mirusi bene didžiausios JAV žemės ūkio megakorporacijos „Cargill“ paveldėtoja Margaret A.Cargill. Paaukoti pinigai buvo skirti dviem fondams, remiantiems menus, aplinkosaugą bei padedantiems gamtos stichijų nuskriaustiems žmonėms.
Antroje vietoje, paaukojęs pusę milijardo dolerių, atsiduria plieno pramonės verslininkas, taip pat jau miręs Williamas S.Dietrichas II – jo skirti pinigai nukeliavo įvairiems universitetams. Į pirmąjį penketuką patenka ir „Microsoft“ įkūrėjas Paulas G.Allenas, investuotojas G.Sorosas ir Niujorko meras bei spaudos magnatas M.R.Bloombergas, paaukoję po daugiau nei 300 mln. dolerių.
Aktyviausi ir dosniausi filantropai susitelkę už Atlanto – JAV ši veikla ypač stipriai išplėtota ir turi senas tradicijas. Be to, amerikiečiai jaučia viešą pareigą duoti ir nori tai matyti: vidutiniškai turtingi amerikiečiai paaukoja apie 3,5 proc. savo turto, o, tarkim, turtingi britai – tik apie 0,8 proc.
„Tai labiau kultūros skirtumas, nes mokesčių lengvatos JAV ir Europoje taip smarkiai nesiskiria“, – teigia Beth Breeze, Kento universiteto Filantropijos, humanitarinės veiklos ir socialinių tyrimų centro mokslininkė. Pasak jos, beveik kiekvienas Harvardo absolventas bando spėti, kuris iš jo bendrakursių taps pirmuoju, kieno vardu bus pavadintas koks nors viešas pastatas ar institucija.
Filantropija JAV yra tapusi tam tikru statuso simboliu: sėkmės lydimas verslininkas iš pradžių įvertinamas už finansinius laimėjimus, o vėliau ateina įvertinimas per sėkmingą labdaros veiklą. Tačiau ilgainiui prie JAV išplitusios filantropijos mados ima prisidėti ir vis daugiau kitų šalių turtuolių. Štai, tarkime, daugiau nei milijardą dolerių paaukojusiųjų sąraše atsirado ir turtingiausias planetos žmogus, Meksikos telekomunikacijų magnatas Carlosas S.Helu, anksčiau gan neigiamai atsiliepdavęs apie filantropiją. Taip pat šiame sąraše rasime ir Indijos IT verslininką Azimą Premji bei Honkongo logistikos verslo milijardierių Li Ka-Shingą.
Šiandien šalia vyresnių filantropiškai nusiteikusių turtuolių atsiranda ir vis daugiau informacinių technologijų verslus sukūrusių jaunosios kartos atstovų. Štai „Giving pledge“ sąraše nemažai IT verslininkų – socialinio tinklo „Facebook“ savininkas Markas Zuckerbergas, internetinio aukciono „eBay“ įkūrėjas Pierre’as Omidyaras su žmona, Silicio slėnio verslo angelas, padėjęs atsirasti „Google“, Johnas Doerras ar buvęs telekomunikacijų bendrovės „Cisco Systems“ direktorius Johnas Morgridge’as. Tarp penkiasdešimties daugiausiai praėjusiais metais paaukojusių amerikiečių puikuojasi ir „Google“ įkūrėjas Sergey’us Brinas su žmona.
„Per pastaruosius porą dešimtmečių ypač padaugėjo turtingų verslininkų, kurie turtą uždirbo savo gebėjimais, o ne paveldėjo jį“, – teigia konsultacijų bendrovės „New Philantropy Capital“ atstovė Plum Lomax. Pasak jos, prieš keliolika metų 75 proc. turtingiausiųjų buvo paveldėję savo turtus, o tik 25 proc. – užsidirbę juos savo pastangomis, o šiandien šie skaičiai apsikeitę vietomis. „JAV atlikti tyrimai rodo, kad pačių žmonių uždirbti pinigai turi triskart didesnę tikimybę būti paaukoti labdarai nei paveldėtas turtas“, – apibendrina P.Lomax.

Nuo paprasto davimo prie verslo principų

„Tas, kuris miršta turtingas, miršta pažemintas“, – taip kažkada yra pasakęs Andrew Carnegie, plieno magnatas ir vienas turtingiausių pasaulio žmonių, gyvenęs XIX ir XX a. sandūroje ir padėjęs pamatus šiuolaikinei filantropijai. Mirties patale A.Carnegie labdarai buvo paaukojęs apie 90 proc. viso savo turto – daugiausiai pinigų jis skyrė mokykloms, bibliotekoms ir universitetams JAV steigti.
Kitais dviem filantropijos tėvais laikomi pirmasis pasaulio milijardierius ir naftos magnatas Johnas D.Rockefelleris bei tarptautinės farmacijos korporacijos įkūrėjas Henry Wellcome’as. Šie savo srities magnatai ne tik skirdavo itin daug pinigų labdarai, bet ir rūpindavosi, kad jie būtų efektyviai panaudojami.
Štai J.D.Rockefelleris antrąją gyvenimo pusę paskyrė filantropijai ir per savo įsteigtus fondus rėmė medicinos, švietimo bei kitus mokslinius tyrimus. Iki šiol Rockefellerių šeima siejama su didžiuliais turtais ir filantropine veikla, o vienas ryškiausių laimėjimų – JAV beveik visiškai išnaikintos parazitinės kirmėlės HOOKWORM.
H.Wellcome’as įsteigė žymųjį Didžiosios Britanijos „Wellcome Trust“ fondą, iš kurio kasmet įvairiems medicininiams tyrimams ir medicinos istorijai skiriama daugiau nei po pusę milijardo dolerių. Šio fondo lėšomis pastaraisiais metais pasiektas rimtas proveržis kuriant vaistus nuo leukemijos.
Panašiai kaip šie iškilūs verslininkai elgiasi ir vienas didžiausių šių dienų filantropų – B.Gatesas. Jis ne tik aukoja didelę dalį savo turto, bet ir labdaringai veiklai skiria visą savo laiką, stengdamasis, kad jo paaukotos lėšos padarytų kuo didesnį poveikį kuruojamoms sritims – švietimui bei vakcinų kūrimui.
Panašios tendencijos jaučiamos visoje filantropijos srityje: dauguma geradarių vis labiau suvokia, kad yra reikalingi ne tik jų pinigai, bet ir jų pažintys, politinė įtaka bei patirtis įsukant verslą. Be to, vis daugiau turtingų verslininkų suvokia, kad filantropija dažnai yra daug sudėtingesnė sritis nei verslas.
„Verslo esmė – nusiskinti žemiausiai kabantį vaisių. O filantropija bando spręsti daug sudėtingesnius uždavinius, tarkime, kaip motyvuoti mokytis nenorinčius prastų rajonų vaikus ar sumažinti skurdą neturtingose provincijose“, – sako W.Buffetas, bandydamas paaiškinti, kodėl duoti yra daug sudėtingiau, nei daryti pinigus.

W.Buffetas: „Turtingieji savo vaikams turėtų palikti pakankamai pinigų, kad šie jaustųsi galį daug padaryti, tačiau ne tiek, kad jiems kiltų noras nedaryti nieko.“

Daugiausiai paaukoję milijardieriai filantropai (iki 2011 m.)
Billas Gatesas
Paaukojo: 28 mlrd. JAV dolerių
Turto vertė: 56 mlrd. JAV dolerių
B.Gatesas šiandien yra pasaulio filantropijos lyderis, kartu su žmona daugiausiai dėmesio skiriantis vakcinų nuo mirtinų ligų kūrimui bei švietimo sistemos reformoms.

Warrenas Buffetas
Paaukojo: 8,3 mlrd. JAV dolerių
Turto vertė: 50 mlrd. JAV dolerių
Geriausias B.Gateso draugas, kartu su juo pradėjęs iniciatyvą „Giving pledge“, kuri skatina kitus turtingus žmones paskirti didesnę turto dalį labdarai.

George’as Sorosas
Paaukojo: 8 mlrd. JAV dolerių
Turto vertė: 14,5 mlrd. JAV dolerių
Prieštaringą reputaciją turintis investuotojas, kuris per pastaruosius trisdešimt metų intensyviai rėmė atviros ir demokratiškos visuomenės plėtrą. Lietuvoje įsteigė Atviros Lietuvos fondą.

Gordonas Moore’as
Paaukojo: 6,8 mlrd. JAV dolerių
Turto vertė: 4 mlrd. JAV dolerių
Vienas kompanijos „Intel“ įkūrėjų, kartu su žmona Betty per pastarąjį dešimtmetį daugiausiai lėšų skyręs mokslo tyrimams, aplinkosaugai ir sveikatos apsaugai.

Carlosas S.Helu
Paaukojo: 4 mlrd. JAV dolerių
Turto vertė: 74 mlrd. JAV dolerių
Turtingiausias planetos žmogus, Meksikos telekomunikacijų magnatas, daugiausiai lėšų skyrė Centrinės ir Pietų Amerikos švietimui bei sveikatos apsaugai.

George’as Kaiseris
Paaukojo: 4 mlrd. JAV dolerių
Turto vertė: 9,8 mlrd. JAV dolerių
JAV naftos magnatas, nemažai investuojantis į saulės energetiką. Labdarą dažniausiai skiria savo gimtojoje Oklahomos valstijoje veikiančioms mokykloms ir švietimo sistemai tobulinti.

Eli Broadas
Paaukojo: 2,6 mlrd. JAV dolerių
Turto vertė: 5,8 mlrd. JAV dolerių
Susikrovęs turtus iš statybų verslo ir draudimo paslaugų, E.Broadas savo pinigus skiria JAV švietimo sistemos reformoms ir kamieninių ląstelių tyrimams Harvarde bei Masačusetso technologijos institute.

Azimas Premji
Paaukojo: 2,1 mlrd. JAV dolerių
Turto vertė: 16,8 mlrd. JAV dolerių
Didžiausios Indijos informacinių technologijų kompanijos „Wipro“ savininkas dalį savo akcijų paaukojo Indijos švietimo sistemai tobulinti, įsteigė savo vardo universitetą mokytojams rengti.

Kiti milijardieriai filantropai: (paaukota mlrd. JAV dol.)
Jamesas Stowersas    2
Michaelas R.Bloombergas    1,8
Li Ka-shingas    1,6
Herbertas ir Marion Sandleriai    1,5
Dietmaras Hoppas    1,25
Michaelas Dellas    1,2 mlrd.

Šaltinis: „Forbes“