2012 Kovo 13

Dainius Dundulis

“Diskusijos apie antrąją krizės bangą jau praeityje”

veidas.lt

Dauguma Lietuvos ir pasaulio verslininkų ekonomikos nuosmukio laikotarpiu skaičiavo milžiniškus nuostolius, o kad užglaistytų ilgalaikius krizės padarinius, verslui gali prireikti ne vienų metų. Tačiau tos įmonės, kurios laiku ėmėsi reformų, sugebėjo sustiprinti savo pozicijas. Apie krizės pamokas kalbamės su UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininku Dainiumi Dunduliu.

– Vis dar netyla kalbos apie galimą antrąją ekonomikos recesiją. Ar dažnai frazė „nauja krizė“ minima jūsų valdybos posėdžių kabinete?
D.D.: Šiuo metu mūsų įmonėje apie antrąją krizės bangą jau beveik nebediskutuojama. Žinoma, neatmetu galimybės, kad taip gali nutikti, tačiau antroji banga nebeturėtų būti tokia stipri, kokią išgyvenome 2009–2010 m. O Vakarų Europos šalyse antroji nuosmukio banga jaučiama stipriai. Nemanau, kad tokia pati tendencija tikėtina Lietuvoje, nes per pastaruosius dvejus metus nukritome tiek, kad daugiau nebėra kur kristi. Be to, Lietuvos verslas greitai prisitaikė prie pakitusios aplinkos. Jeigu nebus ypatingų sukrėtimų, Lietuvos ekonomika stipriai kristi nebeturėtų. Pavojų iš verslo pusės nematau ir vidiniai verslo sprendimai krizės paskatinti neturėtų.
Nerimą kelia nebent Vyriausybės veiksmai, nes jau keleri metai iš eilės vis skolinamės milijardus litų. 2009 m. prasidėjus nuosmukiui, Lietuva turėjo labai gerą startinę poziciją ir nedaug skolų. Tačiau valstybei šiuo metu ant pečių guli daugiau 30 mlrd. Lt užsienio skola, kurią žmonėms reikės anksčiau ar vėliau grąžinti. Mano manymu, skolintis reikia labai atsargiai. Ypač dabar Lietuvai reikėtų stabtelėti ir labai rimtai susimąstyti, nes tik apribojus skolinimąsi galima išvengti Graikijos scenarijaus.
– Su sunkumais dėl nepamatuotos plėtros ir dalies verslo pardavimu susidūrė net tokie mažmeninės prekybos pasaulio milžinai, kaip „Carrefour“. Ar panašūs atvejai tikėtini Lietuvoje?
D.D.: Įmonių atsiradimas ir išnykimas yra normalus procesas, taip buvo ir bus visais laikais. Tačiau Lietuvoje didysis bankrotų laikotarpis jau praeityje. Dabar kaip tik yra tinkamiausias metas vykdyti įsigijimus, nes už gerą kainą galima įsigyti labai patrauklių bendrovių. O susijungimai dažniausiai vykdomi ekonominio klestėjimo metais, kai ateities lūkesčiai optimistiškesni.
– Nors dauguma įmonių krizės laikotarpiu skaičiavo nuostolius, kai kuriose verslo srityse sunkmečiu būta ir teigiamų pokyčių. Kokių naujų galimybių krizė suteikė jums?
D.D.: Pradėjus kristi ekonominiams rodikliams, nė vienas vadovas tuo nesidžiaugė. Čia panašiai kaip mokykloje: jei mokytojas labai griežtas, juo nė vienas mokinys nesidžiaugia, tačiau įgytas žinias pradedi vertinti vėliau. Sunkmetis atnešė mums ir gerų dalykų. Mūsų apyvarta krito mažiau nei  konkurentų, atėjo daugiau klientų, nes žmonės pradėjo skaičiuoti išlaidas ir rinktis tuos prekybos centrus, kurie galėjo siūlyti geresnes kainas. Prasidėjus sunkmečiui supratome, kad pajamos nedidės, tad teko pradėti mąstyti, kaip mažinti sąnaudas. Priėmėme sprendimų, apie kuriuos ekonominio klestėjimo metais net nebūtume pagalvoję. Sąnaudas mažinome ne drastiškais karpymais, o diegdami inovacijas.
– Gal galite paminėti keletą sunkmečiu savo įdiegtų inovacijų?
D.D.: Pirmiausia pasirūpinome automatizuota elektros energijos sąnaudų stebesena, kuri trečdaliu sumažino išlaidas už energiją. Naujose „Norfos“ parduotuvėse šviesa įjungiama ir išjungiama automatiškai. Kitas, taip pat pasiteisinęs žingsnis – šaldymo prietaisų išskiriamos energijos panaudojimas šildymui. Šaldytuvų išskiriama šiluma tradiciniuose įrenginiuose iškeliauja į lauką, o pritaikius naują įrangą – lieka viduje ir šildo patalpas.
Dar viena aplinką tausojanti naujovė – įsigytas makulatūros presas. Suspausta makulatūra įmonei padeda taupyti makulatūros transportavimo ir sandėliavimo išlaidas. Atrodo, smulkmena – kartono krūva. Tačiau mes makulatūrą kaupiame milžiniškais kiekiais, per metus surenkame kelis tūkstančius tonų. Todėl tai, kad į vieną sunkvežimį galime pakrauti daugiau, mums leidžia gerokai sutaupyti.
– Ką krizės laikotarpiu darėte kitaip nei konkurentai?
D.D.: Mes pirmieji supratome, kad krizė neišvengiama, ir ėmėmės veiksmų, siekdami didinti efektyvumą. Kai kiti pradėjo eiti tuo pačiu keliu, mes jau buvome įpusėję šį darbą.
– Krizė turėjo įtakos ne tik verslui – pasikeitė ir pats vartotojas. Koks dabar yra prekybos centro pirkėjas?
D.D.: Vartotojas tapo dar labiau jautrus kainai, pradėjo aktyviau pirkti akcijų metu. Taip pat pasikeitė pirkėjo įpročiai perkant maisto produktus. Žmonės mažiau dėmesio skiria pusgaminiams, jau paruoštam maistui ir vis dažniau renkasi vadinamuosius žaliavinius produktus. Tai reiškia, kad žmonės mieliau perka kiaušinius ir miltus, o ne jau paruoštą picą. Be to, maisto produktų perkama didesniais kiekiais.
– Užsienyje daugėja mažų specializuotų parduotuvėlių, pirkėjas vis rečiau renkasi didžiąsias parduotuves. Ar didelio prekybos centro konceptas bus tvarus Lietuvoje?
D.D.: Prekybos centro modelis yra tvarus. Smulkusis verslas negali pasiūlyti tokio kainos ir kokybės santykio, kokį gali pasiūlyti dideli prekybos centrai. Veikia masto ekonomija, būdinga gamykloms: gaminant ir parduodant didelius kiekius, optimizavus procesus, gaunamos pigesnės ir kokybiškesnės prekės, nei pagamintos mažame fabrikėlyje. Tol, kol pirkėjas ieškos geresnio kainos ir kokybės santykio, jis rinksis didesnius prekybos centrus.
Be to, prekybos centro modelis itin parankus šiuolaikinei, visur nuolat skubančiai visuomenei, nes taupo laiką. Žinoma, tie pirkėjai, kurie gali sau leisti brangesnius produktus ir apsipirkimui skirti daugiau laiko, rinksis mažesnes specializuotas parduotuves.
– Kaip galėtumėte įvertinti šiandieninę prekybos tinklų rinką ir jos perspektyvas?
D.D.: Lietuvos rinkoje labai aštri konkurencija. Rinka yra maža ir nelabai patraukli daugeliui stambių pasaulio žaidėjų. Lietuvoje, ne taip, kaip daugumoje kitų Europos šalių, vyrauja ne užsienio tinklai, o vietiniai žaidėjai. Tokių stiprių vietos tinklų, kaip pas mus, nėra nė vienoje Europos valstybėje. Mūsų pranašumas – sprendimai priimami vietoje ir labai greitai, suprantame vietos mentalitetą daug geriau nei užsieniečiai. Žinoma, neturime šimtametės patirties kaip globalūs žaidėjai, tačiau esame gerokai energingesni ir veržlesni.
– Šiuo metu užimate 16 proc. rinkos. Ar Lietuvoje dar turite potencialo augti?
D.D.: Žinoma, kad turime. Rinkos dalis tiesiogiai priklauso nuo turimų parduotuvių skaičiaus, o jų šiuo metu turime du tris kartus mažiau nei konkurentai. Taigi planuojame aktyviai plėstis ir didinti rinkos dalį.
– O kas, jūsų nuomone, turi pasikeisti verslininkų ir valdžios galvose, kad išvengtume tokių krizių ateityje?
D.D.: Ekonomikos cikliškumo išvengti neįmanoma. Anksčiau ar vėliau nuosmukiai kartosis ir kiekvieną kartą bus vis kitokie. Jokių vaistų nuo to nėra. Svarbiausia yra neišnaudoti visų gautų pajamų ir nuolat laikyti rezervą sunkiems laikams. Tai galioja ir verslui, ir valstybei. Nevalia gerais laikais mėgautis tortais, o blogais neturėti už ką nusipirkti kruopų. Skolinantis iš banko, galioja lygiai ta pati taisyklė: niekada negalima išleisti visko iki galo.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...