2010 Gruodžio 17

Mokykla

Diskusijoje apie vidurinio ugdymo programas – abejonės, kad krūviai sumažės

BNS

Penktadienį Vilniuje vykstantis forumas turėtų vainikuoti vidurinio ugdymo bendrųjų programų koregavimą, tačiau per forumą išsakyta ir abejonių bei naujų revoliucinių siūlymų – tokių, kaip egzaminų standartizavimas pasitelkiant vairuotojų teorinių žinių patikrinimo modelį.

“Turėčiau pasidžiaugti, kad šitos ugdymo programos iš tikrųjų pradeda orientuotis į gebėjimus, tik mano neprofesionaliu požiūriu – nesu specialistas, kad galėčiau detaliai pasakyti, kurioj vietoj – bet aš taip jaučiu iš diskusijų ir matau, kad nėra per daug sumažinti informacijos kiekiai”, – per forumo dalyvių spaudos konferenciją dėstė Tėvų forumo tarybos narys Audrius Murauskas.

“Gebėjimui išugdyti reikia gerokai daugiau laiko, negu pateikti informacijai. Bijau, kad šitos programos yra perkrautos ir jos efekto neduos dėl to, kad bus praeita paviršiumi”, – pridūrė jis.

Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Albertas Lakštauskas aiškino, kad susitarti, ko atsisakyti, yra sudėtinga, tačiau tikino, jog krūviai pagal naujas programas nedidės.

“Ugdymo programų atnaujinimas yra dvejopas. Vienas dalykas, atsiranda kažkas naujo realiam gyvenime, mokslo pažanga, ir tie dalykai turi ateiti į mokyklą, mokykla negali būti vien tik istorijos mokytoja. Pasiekti sutarimo, ko atsisakyti ugdymo turinyje tam, kad tai, kas ateina naujo, netaptų virškrūviu, visą laiką yra pakankamai sudėtinga”, – dėstė jis.

“Tačiau manau, kad šituos projektus svarstant vienas iš tikslų buvo krūvio mažinimas ar bent jau nedidinimas, ir jis yra pasiektas”, – tikino ministro patarėjas.

Per spaudos konferenciją susikirto mokytojų ir tėvų atstovų pozicijos dėl pamokų skaičiaus.

“Aš suprantu, kad mokslininkas yra ypač intelektualus žmogus ir jam nesuprantama, kodėl reikėtų mažiau kažko mokyti. Mes siūlome galbūt trečdaliu arba per pusę sumažinti kontaktinių valandų skaičių ir nukreipti tą visą laiką žmogaus ugdymui, auklėjimui”, – sakė A.Murauskas.

Jo teigimu, jeigu vaikas psichologiškai bus parengtas priimti informaciją, jam užteks kur kas mažiau laiko.

“Šiandien nemaža dalis mokytojų praleidžia beveik pusę pamokos laiko suvaldyti klasei”, – tvirtino tėvų atstovas.

Jam oponavo Lietuvos chemijos mokytojų asociacijos prezidentė Rita Dambrauskienė, paraginusi tėvus pačius labiau auklėti vaikus ir mažiau kištis į mokymo turinį.

“Būkim “biedni”, bet teisingi – labai daug vaikų ateina į mokyklas neturėdami elementaraus elgesio supratimo, neturėdami elementarių darbo įgūdžių ir noro mokytis (…). Aš manau, kad tėvų asociacija galėtų labai daug padėti mokytojams galbūt ne tiek teikdama pasiūlymus dėl paties ugdymo turinio ar valandų skaičiaus, kiek kokių kontaktinių ar nekontaktinių galėtų būti, bet galbūt dirbdami su tėvais, kuriems reikia pagalbos, kad jie paruoštų vaiką mokyklai”, – kalbėjo pedagogė.

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Milda Gardauskaitė savo ruožtu džiaugėsi, kad programose nedaroma revoliucinių pakeitimų, kad pokyčiai įvedami pamažu, tuo metu A.Murauskas ragino imtis didesnių pokyčių – užduotis esą galima skelbti viešai jau prieš egzaminus.

“Esame per daug užsidarę – iki tokio lygio, kad viskas yra valstybės paslaptis (…) Jeigu tų užduočių bus pakankami daug sukurta ir jisai jas visas mokės atsakyti, tai nebus tada, apie ką ir diskutuoti, tai bus vieša, nebus jokio nusirašinėjimo, nebus egzaminų pirkimo”, – dėstė jis.

Nacionalinio egzaminų centro vadovas Saulius Zybartas pastarąją įdėją įvertino kritiškai. Anot jo, tokia sistema neskatintų kūrybiškumo, o iš moksleivių reikalautų tik atkartoti informaciją.

R.Dambrauskienė savo ruožtu aiškino, kad standartizuotais testais brandos nepatikrinsi.

Penktadienį vykstančiame forume aptariami ugdymo programų pokyčiai bus perduoti analizuoti ir tvirtinti ministerijai.

Pakoreguotuose vidurinio ugdymo bendrųjų programų projektuose numatoma daugiau dėmesio skirti kompetencijų ugdymui, didinti mokinių pasirinkimo galimybes naujais moduliais, planuojama daugiau mokymosi galimybių praktinių polinkių turintiems vaikams.

Pavyzdžiui, matematika papildyta pasirenkamuoju logikos moduliu, istorijos programoje pagrindinis dėmesys skiriamas visuomeninei istorijai, ypač Lietuvos, nekartojant kai kurių pagrindinėje mokykloje pateikiamų žinių apie bendrą žmonijos istorinę raidą.

Pagal pakoreguotas programas, jau nuo 2011 metų rudens turėtų pradėti mokytis būsimieji vienoliktokai.

Iki 2011 metų pavasario planuojama parengti ir pakeitimus egzaminų programose, kurios pirmą kartą būtų įgyvendintos rengiant 2013 metų brandos egzaminus.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...