2011 Balandžio 12

Giedrė Švedienė

Didžiausią susirūpinimą kelia padidėjęs viešųjų pirkimų pažeidimų skaičius

veidas.lt

“Veidas”, išanalizavęs, kaip vykdomos valstybės auditorių rekomendacijos, padarė išvadą: Valstybės kontrolė (VK) pernelyg švelni nesubrendusiai Lietuvai. Nors, pagal oficialią statistiką, įgyvendinama per 80 proc. VK rekomendacijų, didžioji jų dalis – ne visuomenėje rezonansą sukėlusių auditų. Valstybės kontrolei metus vadovaujančios Giedrės Švedienės klausiame, ar ji nesijaučia donkichotu. Ir ką daryti, kad valstybės auditorių nustatyti pažeidimai būtų nedelsiant taisomi?

G.Š.: Donkichotu nesijaučiu – atvirkščiai: pernai audito subjektai įgyvendino 84 proc. jiems pateiktų rekomendacijų, o tai 10 proc. daugiau, negu buvome numatę. ES šis rodiklis – per 70 proc. Tiesa, rezonansinių auditų rekomendacijos iš tiesų vykdomos šiek tiek prasčiau, tačiau paprastai čia būna ir sudėtingesnės situacijos. Antra, ir pats žodis “rekomenduoti” juk reiškia patarti. Kai kas nori grįžti 20 metų atgal, kai VK buvo operatyvinė institucija, atliko kvotas, čia žmonės su šautuvais vaikščiojo. Tačiau institucija brendo ir dabar vadovaujasi europiniais valstybės audito standartais.

VEIDAS: Tačiau, pavyzdžiui, atliekant auditą dėl pinigų švaistymo Ignalinos AE uždarymo darbams nuolat kartota, kad daugelis pažeidimų jau buvo nustatyta prieš kelerius metus atliktame audite. Kasmet analizuojate valstybės biudžeto projektą ir vis kartojate, kad valstybės investicijų programoms pinigai skiriami netaupiai, neapsibrėžiant prioritetų. Galima vardyti ir vardyti. Kodėl po kai kurių VK auditų triukšmo daug, tačiau pokyčių – mažai?

G.Š.: Už audito rekomendacijų įgyvendinimą pirmiausia atsakingos tos institucijos, kurioms rekomendacijos teikiamos, nes jos pirmiausia turi būti suinteresuotos, kad jų veikla būtų efektyvi, ekonomiška ir rezultatyvi. VK taip pat stebi, kaip vykdomos mūsų rekomendacijos ir, jei yra būtinybė, rengiami pakartotiniai auditai, kaip dėl Ignalinos AE.

Yra ir gerų pavyzdžių: įgyvendinama Lietuvos tūkstantmečio programos audito rekomendacija, kad kultūrai skirtų lėšų administravimo funkciją vykdytų ne kultūros politiką formuojanti institucija. Nacionaliniame operos ir baleto teatre dėl mūsų nurodytų pažeidimų vyksta ikiteisminis tyrimas, sustabdyti mokėjimai rangovui, kurie sukėlė auditoriams abejonių. Vyriausybė ir Seimas įsiklausė į VK rekomendacijas ir priėmė įstatymo pataisas, kad visoms gyventojų pajamoms būtų nustatyti vienodi gyventojų pajamų mokesčio tarifai. Nustatyta prievolė teikti pajamų deklaracijas visiems individualią veiklą vykdantiems gyventojams užtikrino didesnes valstybės biudžeto pajamas.

Patvirtinti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, numatantys pelno mokesčio lengvatas investicijoms į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, technologinį atsinaujinimą.

Savivaldybės, įgyvendindamos auditorių rekomendacijas, patikslino socialinio būsto apskaitą. Po švietimo reformos audito patvirtinta nauja mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika, savivaldybės nebeturi galimybės sumažinti mokyklai numatytų 95 proc. krepšelio lėšų. Įgyvendinant audito rekomendacijas dėl naujų vartotojų prijungimo prie elektros tinklų atsisakyta prijungimo mokesčio skaičiavimo nuo skaičiuojamųjų statybos kainų vertės.

Po VK audito teritorinėms ligonių kasoms sudarytas teisinis pagrindas kontroliuoti odontologinės priežiūros įstaigas, vertinamas PSDF biudžeto lėšų panaudojimo pagrįstumas ir rezultatyvumas. O štai neseniai atlikdami auditą nustatėme, kad dėl netikslaus teisės aktų reglamentavimo pacientams tenka papildomai mokėti už tas paslaugas, kurios gali būti kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Tikimės, kad Sveikatos apsaugos ministerija atsižvelgs į mūsų rekomendacijas peržiūrėti tai reglamentuojančius teisės aktus.

O dalies rezonansą visuomenėje sukėlusių auditų rekomendacijų įgyvendinimo terminai dar nesibaigė, teisėsaugos institucijose tęsiasi pradėti ikiteisminiai tyrimai.

VEIDAS: Prokurorai Seime aiškino, kad VK išvados nepakankamai informatyvios, todėl tyrimus jiems tenka atlikti iš naujo.

G.Š.: Nereikia tikėtis, kad valstybės auditoriai atliks teisėsaugos institucijų darbą ir nustatys konkrečius pažeidimų kaltininkus. VK nėra teisėsaugos institucija, nesame operatyvinės veiklos subjektas, neturime kvotėjų ir neatliekame ikiteisminio tyrimo. VK – audito institucija, kuri audito metodais prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai, kitas turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. O apie reikšmingus teisės aktų pažeidimus informuojame teisėsaugos institucijas, kurios imasi, jų nuomone, būtinų veiksmų.

Pavyzdžiui, pagal mūsų pateiktus dokumentus Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų iššvaistymo, dėl galimų pažeidimų statant nacionalinį stadioną, kuriant elektroninės sveikatos informacinę sistemą, dėl galimai neteisėto autorinių darbų apmokėjimo Vilniaus Gedimino technikos universitete, dėl viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų. Maždaug trys ketvirtadaliai tyrimų VK įtarimus patvirtina.

Tačiau bendradarbiauti, žinoma, reikia, todėl pernai metų pabaigoje pasirašėme bendradarbiavimo susitarimus su Generaline prokuratūra, Specialiųjų, Finansinių nusikaltimų tyrimo, Viešųjų pirkimų tarnybomis, kad galėtume kuo daugiau pasinaudoti vieni kitų medžiaga ir gauti geresnį rezultatą.

VEIDAS: Kodėl būtent viešuosius pirkimus pasirinkote šių metų prioritetine auditų sritimi?

G.Š.: Nes matome dažnai besikartojančias viešųjų pirkimų klaidas ir pažeidimus. Ne tik fiksuosime pažeidimus, bet ir parengsime rekomendacijas, padėsiančias tobulinti šią sritį reglamentuojančius teisės aktus.

Prieš kelias savaites baigėme Europos Sąjungos 2007–2013 m. struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumo bei 2009 m. Europos Komisijai deklaruotų 3,6 mlrd. Lt išlaidų auditą. Jį atliekant nustatyta sisteminių trūkumų: nepagrįstai ribojamas subrangos mastas, užsakovo rezervas įtraukiamas į viešojo pirkimo vertę ir pan.

Nustatėme, kad kartais nesilaikoma skaidrumo ir nediskriminavimo principų – dėl pasirinktų netinkamų pirkimo būdų neužtikrinama didesnė galimų tiekėjų konkurencija, dėl nekokybiškos pirkimų dokumentacijos atsisakoma dalies įsigytų darbų, perkami papildomi, projekte nenumatyti ir projektams įgyvendinti nebūtini darbai, dėl to brangsta visas projektas.

Svarbiausios pažeidimų priežastysdvi: nepakankamai aiškūs nacionalinės teisės aktai ir nepagrįsti paramos gavėjų veiksmai atliekant viešuosius pirkimus. Mūsų nuomone, pirmiausia reikia tobulinti supaprastintų viešųjų pirkimų priežiūros sistemą, nes šiuo metu supaprastintus pirkimus, kurių vertė gali siekti iki 16 mln. Lt, institucijos vykdo vadovaudamosi savo parengtomis taisyklėmis.

Įžvelgiame rizikos ir dėl kai kurių ES paramos tikslų pasiekimo. Pavyzdžiui, JESSICA fonde, iš kurio finansuojama būstų atnaujinimo programa, ir JEREMIE fonde, sukurtame smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai finansuoti, sukauptos lėšos naudojamos vangiai, todėl šios priemonės gali neduoti tokios naudos, kokios buvo tikimasi jas kuriant.

VEIDAS: Ar po šio audito neteks ES grąžinti dalies lėšų?

G.Š.: Nustatėme per 19 mln. Lt išlaidų, kurios neatitinka ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Šių lėšų grąžinti ES nereikės, o paramos administratoriai susigrąžintas lėšas galės perskirstyti kitiems projektams.

VEIDAS: Kiek po VK tyrimų pernai sugrąžinta į biudžetą pinigų, atkurta valstybės turto?

G.Š.: Dar atliekant auditą pernai institucijos pašalino 47 proc. nustatytų pažeidimų. Mūsų nurodymu 2010 m. jos atkūrė valstybės turto, verto 20,1 mln. Lt, ir į valstybės biudžetą grąžino 1,2 mln. Lt.

Dėl audito metu nepašalintų reikšmingų teisės aktų pažeidimų 2010 m. priimta 20 sprendimų, įpareigojančių asignavimų valdytojus juos pašalinti ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis. Vienuolikos auditų informacija perduota teisėsaugos institucijoms: dešimties – Generalinei prokuratūrai, vieno – Specialiųjų tyrimų tarnybai. Trijų auditų informacija perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, vieno – Viešųjų pirkimų tarnybai.

Finansiniai auditai parodė, kad valstybės biudžeto asignavimai vis dar naudojami nepakankamai atsakingai. Dažniausi pažeidimai – dėl buhalterinės apskaitos taisyklių nepaisymo, tačiau didžiausią susirūpinimą, kaip minėjau, kelia padidėjęs Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų skaičius.

Kelia nerimą ir padėtis savivaldybėse. Trylikoje iš penkiolikos audituotų savivaldybių valstybės lėšos ir patikėjimo teise valdomas turtas naudotas netinkamai: ne pagal paskirtį ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus panaudota beveik 6 mln. Lt mokinio krepšelio lėšų ir daugiau nei 3,5 mln. Lt specialiųjų tikslinių dotacijų valstybės funkcijoms atlikti.

Pažeidimų mastas savivaldybėms vedant buhalterinę apskaitą ir naudojant valstybės biudžeto lėšas, deja, rodo, kad savivaldybių, jų įstaigų vadovai nepakankamai kontroliuoja, kaip ir kam naudojamos valstybės lėšos ir turtas.

VEIDAS: Vis dėlto kaip dar padidinti VK darbo efektyvumą?

G.Š.: Valstybinio audito poveikis priklauso ne tik nuo VK, bet pirmiausia nuo audituotų institucijų, ar pakankama jų veiklos kontrolė, ar visuomet galioja bausmės už padarytus pažeidimus neišvengiamumo principas. Deja, reikia pripažinti, kad priemonės, padedančios stiprinti audito poveikį, dar nėra iki galo panaudojamos. Todėl ėmėmės tas spragas taisyti, stiprindami bendradarbiavimą su Seimu, kitomis institucijomis.

Verslininkai moka didžiulius pinigus, kad auditoriai juos tikrintų, ir laukia rekomendacijų. Tikiu, kad aš po penkerių metų kadencijos galėsiu pasidžiaugti tokiu požiūriu ir į valstybės auditorius.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...