2015 Kovo 24

“Didžiausia problema kovojant su neblaiviais vairuotojais – visuomenės abejingumas”

veidas.lt

3 KLAUSIMAI Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjui Vidmantui Pumpučiui

VEIDAS: Kokios priežastys lemia tai, kad Lietuvos visuomenėje niekaip nepavyksta išvengti girtų vairuotojų prie vairo?

V.P.: 2014 m. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva yra tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių pasaulyje, mus aplenkė Baltarusija ir Moldova. Tokia statistika ir lemia, jog ir prie vairo pasitaiko asmenų, nekreipiančių dėmesio į draudimą vairuoti išgėrus.

Skandinavijos šalyse ar Vakarų Europoje prie vairo sulaikytas neblaivus asmuo, kuriam nustatytas vidutinis arba sunkus girtumo laipsnis, įvardinamas kaip alkoholikas ir nusikaltėlis. Neatsakingu savo elgesiu jis kelia didžiulę grėsmę sau ir aplinkiniams. Tuo metu Lietuvoje prie vairo sėdamasi tikintis, jog pavyks išvengti susidūrimo su policijos pareigūnais. Gana dažnai vairuotojas įsivaizduoja, jei bus pričiuptas, su policija susitars. Retas jų yra pasidomėjęs gresiančiomis sankcijomis bei tuo, kiek kainuos vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimas. Tačiau bene didžiausia problema kovojant su neblaiviais vairuotojais – visuomenės abejingumas. Jis turi savo kainą: vien 2014 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės netekome 45 gyvybių, o tai yra 13 žmonių daugiau nei 2013 m. Nesuprantama, kodėl neblaivių asmenų nesustabdo aplinkiniai. Tačiau sąmoningumo palengva daugėja.

VEIDAS: Kokios šalies pavyzdys galėtų pagelbėti Lietuvai, siekiančiai išbristi iš alkoholizmo liūno?
V.P.: Suomiai ir švedai prieš 40 metų taip pat suvartodavo gana daug alkoholio. Bet jie aiškiai įvardijo tokio elgesio padarinius: sužalota žmonių sveikata, ankstyvas mirštamumas, dažnos traumos buityje, darbe, kelyje… Taigi supratę, kokia didelė alkoholio vartojimo kaina, skandinavai ėmėsi radikalių permainų siekdami pakeisti ydingus visuomenės įpročius. Tris mėnesius organizavo milžiniško masto švietėjišką kampaniją (jos metu visuomenei aiškino apie alkoholio žalą sveikatai, apie tai, kokias ligas sukelia ilgalaikis jo vartojimas, apie suluošintų žmonių likimus ir pan.). Po to sekė švietėjiškos kampanijos apie sveiką gyvenseną,  žmonės buvo skatinami daugiau judėti. Miestuose ir užmiesčiuose investavus į dviračių takų infrastruktūrą ir apribojus alkoholio prieinamumą situacija pakito: skandinavai pakeitė savo įpročius.

VEIDAS: Kokios priemonės, jūsų nuomone, padėtų efektyviai sumažinti atvejų, kai girti vairuotojai sėda prie vairo?
V.P.: Norint pakeisti situaciją iš esmės, turėtume spręsti alkoholio vartojimo problemas, o ne kovoti su jo padariniais. Visų pirma reikėtų mažinti alkoholio prieinamumą (degalinės nėra tinkamiausia vieta jo prekybai), šviesti gyventojus apie jo daromą žalą, skatinti aktyvesnį žmonių laisvalaikį. Skandinavų patirtis rodo, jog šis kelias būtų tinkamas.  Manau už sunkų girtumo laipsnį prie vairo būtina numatyti laisvės atėmimą bent iki vienerių metų (šie siūlymai jau aptariami Seime). Taip pat patvirtinti praktiką, jog policijos pareigūnai, sustabdę vairuotoją, privalomai tikrintų jo blaivumą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...