2016 Sausio 03

Devyni šventadieniai ir du ilgieji savaitgaliai

veidas.lt

Paradoksalu, bet save itin darbščia tauta iš inercijos vis dar vadinantys lietuviai – tarp daugiausia šventinių dienų turinčių europiečių. Lietuvoje žmonės turi bent 28 kalendorines dienas garantuotų atostogų ir 13 valstybinių švenčių. 2016-aisiais į darbo savaitę įsispraus 9 šventadieniai ir bus du ilgieji savaitgaliai.

Vaiva SAPETKAITĖ

Nors laisvos valstybinių švenčių dienos džiugina, už tokį malonumą susimokame. Kadangi su­trik­domi verslo procesai, už kiekvieną jų į valstybės biudžetą nesurenkama dešimčių milijonų eurų.

„Darbdaviai ES vis dažniau kalba, kad dėl globalėjančio pasaulio ir glaudesnio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis kiekviena nedarbo diena vis daugiau kainuoja ekonomikai. Švenčių dienos atskirose ša­lyse dažniausiai nesutampa, o verslui sutartis vis vien reikia vykdyti. Jų vykdymas pabrangsta“, – įspėja DnB NORD grupės vyriausioji ekonomistė Lie­­tuvoje Jekaterina Rojaka.

Brangiausiai kainuoja Kalėdos

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis di­rektorius Danas Arlauskas pritaria J.Rojakai, sakyda­mas, kad kalėdinį laikotarpį dar prieš kokius penke­rius metus verslas pasitikdavo nelinksmai. Ka­dan­gi Europoje per ikikalėdinę savaitę dauguma bendrovių nedirba, niekas ten nesupranta tokiu metu pa­sku­tinius darbus norinčių nuveikti lietuvių. „Iš įp­ročio stengdavomės užbaigti per metus susikrovusius dar­bus, bet dabar jau išmokome viską planuoti taip, kad tai nesukeltų didesnio streso“, – teigia D.Arlauskas.

ES oficialių šventinių dienų daugiau už Lietuvą turi tik 8 valstybės, panašiai kiek mes – keturios. Skau­džiausiai šventadieniai kerta verslui tose šalyse, ku­riose vyrauja fabrikai, ir ten, kur nelanksčiausi dar­bo santykiai. Tokia šalis ir yra Lietuva. R.Rojaka ti­kisi, kad situacija supaprastės, jei bus priimtas Sei­mui siūlomas socialinis modelis.

Ekonomiškai skausmingiausi – ilgiausi šventiniai laikotarpiai. Po jų krinta darbo našumas. Taip pat iš vė­žių išmuša šventės, pasitaikančios savaitės viduryje.

Tiesa, jei šventės sutampa su savaitgaliais, praradimai būna minimalūs, o neretai tokioms dienoms bū­dinga aktyvesnė prekyba, didesnis dalyvavimas įvai­riuose renginiuose – tai kuria papildomą pridėtinę vertę. J.Rojaka pastebi, kad pagal visada su savaitga­liais sutampančias šventes pirmaujame ES, o tai ro­do tam tikrą sumanesnę „švenčių vadybą“. Kai šven­čiama kitose šalyse, bet ne Lietuvoje, tai daro tinkamą poveikį šalies ekonomikai, nes tuo metu būna daugiau turistų.

Tarp paveldo ir išgertuvių

D.Arlauskas primena, kad laisvadieniai laisvadieniams nelygu. „Negali žmogus būti vien darbu gyvas ir laimingas“, – sutinka jis ir prideda, kad dalis švenčių yra mūsų kultūrinis paveldas, formuojantis tam tikrą vertybių sistemą.

Kita vertus, kai kurių šventinių dienų logikos jis sako niekaip nepagaunantis: „Ką reiškia Tarp­tau­tinės darbo dienos minėjimas? Nei kas ją mini, nei ką: susirenka, kažkas kažką pašneka, kiti pažioplinėja, ir viskas tuo baigiasi. Joninės apskritai labiau primena masinio nusigėrimo dieną. Jau ketverius metus per Jonines bandau laimę patekti kur nors, kur būtų švenčiama prasmingai, pagal senovės tradicijas, bet dar nepavyko rasti kažką kita, nei šventės parodiją. Nesuprantama, kodėl šventinė diena yra ir Žolinė.“

Panaikinus šias tris švenčių dienas šalies ekonomika generuotų mažiausiai 100 mln. eurų.

Dar skeptiškiau D.Arlauskas vertina nuolat kišamus Seimo narių siūlymus įvesti dar vieną ar kitą laisvą dieną, sakykime, mėgstama siūlyti paskutinę metų dieną: „Kai kurie politikai, matyt, patys jų labai nori, be to, tokios žinios yra „geros“, jos patinka daugeliui rinkėjų, štai ir viskas.“

Tiesa, statistika dažnai neatspindi realybės: nors tai gali būti oficialiai laisva diena, ne vienas lietuvis ją suvoks kaip tiesiog ramesnę dieną darbo reikalams tvarkyti. Vadinasi, argumentas, kad tokie šventadieniai pasitarnauja lietuvių psichikos sveikatai ir atitinka medikų rekomendacijas, nėra nepagrįstas.

J.Rojaka dėsto, kad daugiau atostogauja Pietų Europos valstybės, pavyzdžiui, Rumunija, Bulgarija, Kroatija, Graikija, Malta, ir Šiaurės šalys, kuriose rimčiau vertinamas darbo ir šeimos balansas bei yra profesinės sąjungos. Lietuviškos atostogos iš ES vidurkio neiškrinta.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. anta anta rašo:

    darbdaviai imanytu tai visus idarbintu tiek kad niekas nematytu net sviesios dienos o darbuotojas gautu tik minimalu atlygi negi jiems isgam neuztenka

  2. dalius dalius rašo:

    i6 viso yra 28 ES šalys, aštuoniose švenčių daugiau, keturiose tiek pat, kiek ir Lietuvoje. iš viso dvylika iš 28 – praktiškai pusė. taip kad mes ne prie daugiausiai, o per patį vidurį. Net ir ekonomistei reikėtų mokėti aritmetiką.

  3. Sandman^KFMF Sandman^KFMF rašo:

    Vajė… šventinės dienos nuostolingos! Nacionalinė tragedija! O ar žinote kiek prarandame melejonų dėl savaitgalių? O kiek dėl atostogų? O dar žinote kiek galima būtų sutaupyti jeigu žmonės nemiegotu, o dirbtu?
    Durnesnės temos pavyrkavimams apie vIArslininkus ubagais varačias priežastis, vargiai ar surasi.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...