2012 Rugpjūčio 20

Dėl gausių bedarbių gretų atsakomybė krinta ir mokytojams

veidas.lt


Jau trejus metus tarp bedarbių sparčiausiai gausėja teisininkų, ekonomistų, socialinių darbuotojų, vadybininkų gretos, tačiau šių specialybių studijos ir toliau išlieka vienos populiariausių.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, pastaruosius trejus metus daugiausiai tarp užsiregistravusių bedarbių buvo administratoriaus, verslo paslaugų ir pardavimo vadybininko, buhalterio, apskaitininko, teisininko, ekonomisto, socialinio darbuotojo specialybę įgijusių žmonių.
Personalo atrankos specialistų vertinimu, šių specialybių atstovų perteklius darbo rinkoje išliks ir artimiausius trejus–penkerius metus, o įsidarbinti bus lengviausia IT, aviacinės elektronikos specialistams, inžinieriams, mechanikams, geodezininkams, biochemikams, techninius mokslus baigusiems vadybininkams. Nepaisant to, į tiksliųjų mokslų specialybes universitetams vis sunkiau prisivilioti studentų. Štai šiemet Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) dėstomas technines specialybes panoro studijuoti net 30 proc. mažiau jaunuolių nei ankstesniais metais. Beje, mažėja ir moksleivių, besirenkančių tiksliųjų mokslų valstybinius egzaminus. Šiais metais valstybinį matematikos egzaminą laikė tik kas penktas abiturientas – kelis kartus mažiau nei 2009 m.
Nors dėl to, kad šiandien baigusieji teisę, ekonomiką ar vadybą sunkiai gali susirasti darbo pagal specialybę, dažnai kaltinami universitetai, kepantys darbo rinkai nereikalingus specialistus, tačiau atsakomybę turėtų prisiimti ir mokykla. Mat dažnas abiturientas net neįsivaizduoja, kokių žinių gaus studijuodamas, pavyzdžiui, rinkodarą, nežino ir kokia situacija yra darbo rinkoje. Specialybę jaunuoliai neretai renkasi ne pagal asmenines savybes, o tiesiog stoja ten, kur lengviau mokytis ir tik tam, kad turėtų aukštojo mokslo diplomą.

Pedagogai skatina rinktis humanitarinį profilį

VGTU studijų prorektoriaus prof. Romualdo Kliuko žiniomis, kai kurie mokyklų pedagogai sąmoningai skatina moksleivius rinktis humanitarinį profilį, pabrėždami, kad studijos bus kur kas lengvesnės, nei įstojus į techninius mokslus, be to, nepatekus į valstybės finansuojamas vietas už studijas reikės gerokai mažiau mokėti. „Kai kurie kalbų, istorijos mokytojai, ypač dirbantys rajonuose, rinktis humanitarinę pakraipą vaikus ragina iš savanaudiškų paskatų, mat mažėjant mokinių taip stengiasi išsaugoti bent minimalų darbo krūvį, o apie prastas perspektyvas baigus socialinius ar humanitarinius mokslus nutyli“, – kritikuoja R.Kliukas.
VGTU studijų prorektoriaus nuomone, Švietimo ir mokslo ministerija neblogai organizuoja profesinio orientavimo centrų darbą, tačiau yra nesąžiningų pedagogų, kurie nepaaiškina tikrosios padėties darbo rinkoje. „Tarkim, Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje didesnė dalis abiturientų laikė valstybinį chemijos egzaminą, nes mokytojai jaunimą nukreipė tinkama linkme“, – mano R.Kliukas.
Vis dėlto ir patys jaunuoliai, norėdami dar kelerius metus po mokyklos baigimo lengvai, be rūpesčių pagyventi, renkasi lengvesnes socialinių ar humanitarinių mokslų studijas, o ne technines specialybes, kurias studijuojant, pasak R.Kliuko, reikia įtemptai kasdien po keturias valandas dirbti universitete ir dar dvi – po paskaitų.
„Jaunoji karta nori pasiekti rezultatų be didesnių pastangų, todėl renkasi lengvesnį kelią. Jaunimas pamiršta, kad tarp poreikių ir jų patenkinimo dar yra ir pastanga. Dėl šios priežasties dažnas geriau visai nedirba, nes mano, kad neverta stengtis dėl tūkstančio litų mėnesinio atlygio“, – pastebi Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis.
Jis išskiria dar vieną priežastį, kodėl abiturientai veržiasi į specialybes, kurias baigę papildo bedarbių gretas: „Jaunimą stipriai veikia stereotipai. Matydami žiniasklaidoje sėkmės lydimus, daug uždirbančius advokatus, teisininkus, ekonomikos analitikus, verslininkus, mano, kad ir jiems neįdedant daug pastangų, pasirinkus nesunkiai įkandamus mokslus, pavyks padaryti karjerą.“

Paklausiausi bus vadybininkai, baigę techninius mokslus

R.Kliukas pabrėžia, kad padėtį darbo rinkoje iškreipia ir aukštosios mokyklos, visos rengdamos vadybininkus ar teisininkus. „Lietuvai tikrai nereikia trijų tūkstančių teisininkų ar tiek plataus profilio vadybininkų, kiek šiuo metu jų rengiama. Tačiau tokioms studijoms organizuoti nereikia daug lėšų, net profesoriai nereikalingi, todėl ir atsiranda rinkoje šių specialistų perteklius“, – aiškina R.Kliukas.
Beje, įgijus humanitarinių mokslų specialybę mūsų aukštosiose mokyklose, darbo sunku rasti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Pasak VGTU studijų prorektoriaus, pavyzdžiui, inžinieriai pas mus rengiami pagal tas pačias programas kaip ir Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos studentai. Tad baigę mokslus lengvai gali įsidarbinti visoje Europoje, tačiau, R.Kliuko nuomone, vargu ar teisininkas, gavęs Lietuvos aukštosios mokyklos diplomą, bus laukiamas užsienyje. „Be to, daugelis inžinierių, IT specialistų jau paskutiniais studijų metais pradeda dirbti pagal specialybę ir uždirba po kelis tūkstančius litų. O tokias specialybes, kaip vadyba, naudinga rinktis tik magistrantūroje. Techninių mokslų specialistų, turinčių vadybos žinių, dabar ypač trūksta“, – teigia pašnekovas.
Personalo paieškos ir atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius prognozuoja, kad ir artimiausiais metais būtent šių specialistų paklausa bus labai didelė. Mat vien tik vadybininko išsilavinimą turintys žmonės moka parduoti produktus, bet menkai išmano, pavyzdžiui, įrenginių specifiką. „Auksiniai bus ir IT specialistai, gebantys ne tik programuoti, bet ir kurti naujus projektus, parduoti produktus“, – neabejoja K.Blaževičius.
Įmonės „CV-Online Lt“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė priduria, kad ateinančius dvejus metus visi IT specialistai darbdavių bus graibstomi, nes šioje srityje Lietuva pritraukia nemažai investicijų, kuriami vis nauji užsienio investuotojų centrai. R.Karavaitienė tvirtina, kad reikės ir mechanikų, telekomunikacijos specialistų, įvairaus profilio meistrų pramonės įmonėse.

Profesinis orientavimas – nuo pradinių klasių

Taigi kaip paskatinti jaunuolius rinktis inžinerinius bei kitus techninius mokslus?
„Daugelis vienuoliktokų ir net dvyliktokų menkai įsivaizduoja, koks vienų ar kitų specialistų poreikis, todėl pasirenka bet kokias studijas, paskui neaišku ką studijuoja, o ir baigę nežino, kokį darbą norėtų dirbti. Tad ir darbdaviui negali aiškiai išskirti savo motyvų, kodėl jis, o ne kiti keli šimtai baigusiųjų tą pačią specialybę, bus naudingiausias įmonei“, – aiškina K.Blaževičius.
„CV-Online Lt“ rinkodaros vadovė pabrėžia, kad paskutinėse klasėse moksleivių profesinis orientavimas jau pavėluotas. R.Karavaitienės vertinimu, tą reikia daryti vos pradėjus vaikams lankyti mokyklą. Ji sako, kad būtų galima pasinaudoti JAV švietimo sistemos pavyzdžiui, kai į pamokas jau pradinėse klasėse ateina vaikų tėvai ir pasakoja apie savo darbą. Taip mokiniai iš pirmų lūpų išgirsta apie vienokios ar kitokios veiklos specifiką ir gali susidaryti tikrą vaizdą apie konkrečią specialybę. „Suvokimas apie vieną ar kitą specialybę formuotųsi ir organizuojant ekskursijas į gamyklas, kuriose praktikai supažindintų su naujausiomis technologijomis, įrenginiais“, – būdus, kaip padėti jaunimui susivokti renkantis profesiją, vardija R.Karavaitienė.
K.Blaževičius mano, kad padėtų ir renginiai mokyklose, per kuriuos verslo, pramonės atstovai, remdamiesi asmenine patirtimi, papasakotų apie savo veiklos sritį.
Žinoma, tėvai taip pat turėtų labiau domėtis padėtimi darbo rinkoje ir remdamiesi tokiomis nuogirdomis, kad teisininkai daug uždirba ar jų visuomet reikės, neskatinti klaidingo požiūrio apie vaiko ateities perspektyvas. „Iš tiesų susiformavusioms nuostatoms pakeisti reikia laiko. Padėtis pasikeis, kai šeimoje ir mokykloje pradėsim formuoti pagarbą pastangoms ir pirmiausia bus vertinamos jos, o ne pasiekimai, tobuli rezultatai“, – apibendrina B.Gruževskis.

Bedarbių, užsiregistravusių Lietuvos darbo biržoje pagal profesijas (visų bedarbių proc.)

Specialistai    Kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbininkai
2012 m. I pusmetis
Administratorius 2,9    Darbininkas 20,2
Verslo paslaugų vadybininkas 2,5    Pagalbinis darbininkas 11,2
Pardavimo vadybininkas 1,6    Pardavėjas 7,9
Buhalteris 1,1    Valytojas 5,7
Apskaitininkas 1    Apdailininkas 4,3
Socialinis darbuotojas 0,6    Nekvalifikuotas statybos darbininkas 3,6
Teisininkas 0,5    Sargas 2,7
Ekonomistas 0,5    Pardavėjas-konsultantas 2,5
Darbų vadovas 0,4    Automobilio vairuotojas 2,4
Projektų vadovas 0,4    Traktorininkas 2,3
Socialinis pedagogas 0,3    Stalius 2

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Specialistai, kurie ateinančius keletą metų lengvai įsidarbins
Įvairių sričių IT specialistai
Biotechnologijos specialistai
Biochemikai
Įvairių sričių inžinieriai
Atsinaujinančių elektros šaltinių specialistai
Vadybininkai, baigę techninius mokslus
Medikai
Šaltinis: darbo rinkos ekspertų prognozės

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Kristina Kristina rašo:

    Pritariu 100 proc. kad vaikus rekia pradeti rengti specialybes pasirinkimui dar esant mokykloje ir ne 10 klaseje , kai jau tenka rinktis profili, o bent nuo 5 klases. Pasirinktas netinkamas profilis, gali uzkirsti kelia norimai specialybei igyti, o pasirinktos netinkama specialybe – issvaistyti pinigus bei 4 metus, kurie bus praleisti mokinantis.

  2. Regina Regina rašo:

    As vienuoliktoj klasej nezinojau kuo as noriu tapti.Tai ka penktokas zinos.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...