2011 Rugpjūčio 01

Dažniausia mirties priežastis – kraujotakos sutrikimai

veidas.lt

dreamstime

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registras skelbia Lietuvos 2010 m. mirties priežasčių duomenis. Lietuvoje 2010 m. mirė 42120 žmonių (vyrų – 21536, moterų – 20584), t. y. 88 žmonėmis daugiau nei 2009 m.

„Pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia. Pagrindinės mirties priežastys išlieka tos pačios: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Šios trys pagrindinės mirties priežastys 2010 m. sudarė 85,3 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė t.y. 56,1 proc., nuo piktybinių navikų – 19,3 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 9,6 proc. visų mirusiųjų“, – komentavo statistiką Higienos instituto Mirties priežasčių registro vadovė Kotryna Paulauskienė.

Daugiausia vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (47,0 proc.). Net trečdalis visų mirusių vyrų mirė nuo išeminės širdies ligos (30,4 proc.). Nuo piktybinių navikų 2010 m. Lietuvoje mirė 4572 vyrai ir sudarė 21,2 proc. visų mirusių vyrų. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3125 vyrai, t. y. 14,5 proc. visų mirusių vyrų, iš kurių 57,3  proc. mirė nuo nelaimingų atsitikimų, 26,5 proc. nuo savižudybių. 2010 m. vyrų mirtingumo rodiklis nuo išorinių mirties priežasčių buvo 204,6/100 000 ir lyginant su 2009 m. (211,3/100 000) jis yra mažesnis.

Daugiausia moterų (65,6 proc.) taip pat mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Net 41,6 proc. visų mirusių moterų mirė nuo išeminės širdies ligos, 17,8 proc. nuo cerebrovaskulinių ligų. Nuo piktybinių navikų 2010 m. mirė 3538 moterys ir sudarė 17,2 proc. visų mirusių moterų. Tačiau moterų nuo piktybinių navikų mirė 1,3 karto mažiau negu vyrų. 2010 m. nuo išorinių mirties priežasčių mirė 920 moterų (4,5 proc. visų mirusių moterų) iš jų 61,3 proc. mirė nuo nelaimingų atsitikimų, 20,5 proc. – savižudybių. Tačiau moterų mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių buvo 3,4 karto mažesnis negu vyrų.

„2010 m. sumažėjo kūdikių mirtingumas. Iš viso per tuos metus mirė 153 kūdikiai (85 berniukai ir 68 mergaitės), tai 28 kūdikiais mažiau lyginant su 2009 m. Daugiau nei pusė (54,2 proc.) visų mirusių kūdikių mirė per pirmas 28 gyvenimo dienas. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys yra perinatalinio periodo ligos (42,5 proc.), įgimtos formavimosi ydos (34,0 proc.) ir išorinės mirties priežastys (7,8 proc.)“, – kalbėjo K. Paulauskienė.

1–17 metų amžiaus vaikų 2010 m. mirė mažiau (155 vaikai) negu 2009 metais. Pagrindinės mirties priežastys šios amžiaus grupės vaikų – išorinės mirties priežastys (49,0 proc.) bei piktybiniai navikai (16,1 proc.).

Statistinė informacija apie mirties priežastis Lietuvoje 2010 m. parengta panaudojant Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registre (toliau – registras) sukauptus duomenis. Registras veiklą pradėjo 2010 m. sausio 1 d.

Pasak K. Paulauskienės, registre pradėta kaupti ir koduoti ne tik pagrindinė mirties priežastis, bet ir medicininiame mirties liudijime nurodytos kitos ligos (traumos) ar būklės, lėmusios mirtį, kas leidžia pamatyti išsamesnį ligų ir būklių, sukėlusių mirtį, vaizdą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...