2012 Balandžio 19

Dauguvos kaskados tebelaukia pavasarinio potvynio

veidas.lt


Kaimynų elektros energijos koncernas „Latvenergo“ paskelbė šiek tiek sumažinęs pageidaujamą Visagino atominės elektrinės akcijų paketą, tačiau projektą vertinantis palankiai.

Praėjusią savaitę Latvijos valstybinio elektros energijos koncerno „Latvenergo“ vadovai, pasikvietę į svečius grupę Lietuvos ir Estijos žurnalistų, pranešė, kad derasi dėl 275 MW būsimojo reaktoriaus galios suteikiančios akcijų dalies Visagino atominėje elektrinėje (VAE). Tai atitiktų 20 proc. VAE akcijų paketą. Anksčiau Latvijos atstovai šiame Baltijos šalių energetikos projekte tvirtino pretenduojantys į 300 MW.
„Tai tebuvo preliminarus skaičius. Įvertinus būsimus energijos poreikius ir sąnaudas, būtent 20 proc. neviršijantis akcijų paketas mums pasirodė optimaliausias. Dabartinę derybų dėl dalyvavimo VAE projekte būklę vertiname teigiamai, nors, žinoma, dar liko neaptartų klausimų“, – tvirtino „Latvenergo“ pardavimo plėtros departamento vadovas Gatis Junghanis.
Jis taip pat teigė, kad bendrovė „Latvenergo“ suinteresuota greitesniu Baltijos šalių elektros energijos rinkos integravimu į Vakarų Europą, nes tai išplėstų galimus Latvijoje pagamintos elektros energijos pardavimo regionus. Ypač kaimynus domina „LitPol Link“ perdavimo linija. „Iki 2020 m. Skandinavijoje prognozuojamas ženklus elektros energijos gamybos perteklius. Jei liktume izoliuoti vien Baltijos šalyse ir Skandinavijoje, neišvengiamai patirtume didelį spaudimą elektros kainoms. Tai reiškia, kad „Latvenergo“ valdomos elektrinės minėtu laikotarpiu uždirbtų mažiau pelno“, – aiškino G.Junghanis.
Jis priminė, kad dėl apribojimų Latviją su Estija jungiančiose elektros linijose kasmet keturis penkis mėnesius, pradedant birželio pradžia ir baigiant rugsėju–spaliu, Lietuvos ir Latvijos elektros energijos sistemos praktiškai veikia izoliuotai nuo Skandinavijos. „2011-aisiais minėti ribojimai užsitęsė net iki lapkričio vidurio, dėl to elektra Estijoje buvo gerokai pigesnė nei Lietuvoje ir Latvijoje“, – komentuoja „Latvenergo“ atstovas.
„NordBalt“ kabelis, kurį žadama tiesti Baltijos jūroje, galėtų šią situaciją pakeisti.

Lietuvoje orientuojasi į smulkiuosius vartotojus

2011 m. „Latvenergo“ savo klientams Baltijos šalyse pardavė 9 teravatvalandes (TWh) elektros energijos ir tenkino 35 proc. šio regiono elektros poreikių. Didžioji pagamintos energijos dalis, suprantama, liko pačioje Latvijoje. Kaip teigė „Latvenergo“ valdybos narys Maris Kunickis, 2010–2011 m. elektros energijos suvartojimas šalyje praktiškai nekito: pernai, pakilus tarifams, šiek tiek mažiau elektros suvartojo Latvijos gyventojai, tačiau šį pokytį kompensavo padidėjęs jos poreikis gamybos srityje.
Klientams Lietuvoje 2011 m. „Latvenergo“ pardavė 1770 GWh, Estijoje – tris kartus mažiau, tik 526 GWh elektros energijos. Sėkmingai startavusi Lietuvoje ir vienu metu užėmusi net 21 proc. mūsų elektros energijos rinkos, pastaraisiais mėnesiais „Latvenergo“ čia susidūrė su stipresne konkurencija ir savo dalį sumažino iki 17 proc. Latvių pasirinkta taktika – orientuotis į naujus, smulkesnius Lietuvos klientus, todėl „Latvenergo“ klientų sparčiai daugėja.
„Anksčiau laisvojoje rinkoje galėjo dalyvauti tik stambūs Lietuvos vartotojai, dabar ji atsiveria smulkesniems pirkėjams. Norime savo „portfelyje“ turėti ir tokių, ir tokių, nes stambieji pirmiausia vertina kainą ir linkę greitai keisti tiekėjus, o smulkesni vartotojai nebūna tokie judrūs“, – pasakoja G.Junghanis. Populiariausias energijos tiekimo sutarties terminas Lietuvoje – vieni metai, bet yra ir pusmečiui ar vos ketvirčiui, taip pat dvejų trejų metų laikotarpiui pasirašomų sutarčių.
„Latvenergo“ gamina energiją ir dviejose termofikacinėse jėgainėse. Netoli Rygos veikiančiame TEC-2 šiuo metu rekonstruojamas antrasis gamtinėmis dujomis kūrenamas jėgainės blokas, kuris, priešingai nei bandymus pradėjęs „Lietuvos energijos“ jėgainės devintasis, gamins ne vien elektros energiją, bet ir šilumą. Beje, pirmąjį Rygos TEC-2 bloką rekonstravo tas pats ispanų koncernas „Iberdrola“, kuris dabar baiginėja darbus Elektrėnuose. Antrojo jėgainės bloko generalinio rangovo konkursą laimėjo Turkijos bendrovė, plušėjusi, pasak M.Kunickio, gerokai kokybiškiau ir tvarkingiau už nemažai rūpesčių latviams pridariusius ispanus. Rudenį turėtų prasidėti naujosios Rygos TEC-2 turbinos bandymo darbai.
Žinoma, nuosekliai modernizuojami ir Dauguvos kaskados hidroagregatai. 2014–2020 m. laikotarpiu į hidroelektrinių atnaujinimą ketinama investuoti daugiau kaip 150 mln. eurų. Tai leis padidinti jose per metus pagaminamos elektros kiekį maždaug 65 GWh.

Naktimis kaupia, dienomis išleidžia

70 proc. „Latvenergo“ elektrinėse pagaminamos elektros energijos tiekia vadinamosios Dauguvos kaskados – trys ant didžiausios Latvijos upės stovinčios hidroelektrinės. Dar tarpukariu pastatytos seniausios – Kegumo hidroelektrinės kaimynystėje 1979 m. atidaryta nauja Kegumo-2 jėgainė, todėl kartais tvirtinama, kad Dauguvos kaskadas iš viso sudaro keturios hidroelektrinės.
Pati didžiausia – dešimties vartų Pliavinių HE yra antra pagal galingumą tokio tipo jėgainė Europoje (galingiausia Europos hidroelektrinė veikia Švedijoje). Vandens lygio skirtumas abiejose Pliavinių HE užtvankos pusėse siekia 40 metrų – tai maždaug atitinka devynių aukštų namą. Vieno vandens slenksčio vartų svoris siekia 85 tonas, juos pakelti specialiu bėginiu kranu užtrunka pusvalandį.
Pliavinių HE instaliuota galia prilygsta vidutiniam visos Latvijos elektros energijos suvartojimui, tačiau suprantama, kad maksimaliu galingumu ši, kaip ir kitos Dauguvos hidroelektrinės, tegali veikti potvynių laokotarpiu. Šįmet pavasarinis potvynis vandens pašykštėjo – lankantis žurnalistams tebuvo atidaryti šeši Pliavinių hidroelektrinės vartai iš dešimties. Šios hidroelektrinės vadovas Dzintaras Ostanevičas tikisi dar sulaukti pakilimo, kai Dauguva suneš tirpsmo vandenis iš Baltarusijos. O kol kas galingiausia Latvijos jėgainė dirba „savaitiniu režimu“, naktimis ir savaitgaliais kaupdama upės vandenį užtvankoje. Taip daroma tam, kad daugiau elektros energijos būtų pagaminama darbo valandomis, kai padidėja jos kaina ir suvartojimas.
Nors hidroenergija – atsinaujinantis ir nekenksmingu laikomas energijos šaltinis, viskas turi savo kainą: kaip teigia M.Kunickis, laivyba kaskadomis suskaldytoje upės atkarpoje merdi, o koncernas, valstybės įpareigotas, kasmet skiria 1,3 mln. eurų subsidijų Dauguvą įžuvinančioms įmonėms, taip iš dalies kompensuodamas užtvankų daromą žalą.
Žvejai ypač neabejingi Pliavinių hidroelektrinės apylinkėms, mat šioje vietoje sugaunamos rekordinio dydžio žuvys. Prieš porą metų čia pavyko ištraukti ir beveik 85 kg sveriantį šamą, kuris laikomas stambiausiu Latvijos žvejų laimikiu. Deja, retkarčiais kartu su sąnašomis prie hidroelektrinės vartų srovė atplukdo ir vieną kitą neatsargaus žvejo kūną.

Žaliosios elektros energijos gamybos dalis ES valstybėse 2010 m. (proc.)
Austrija    64
Latvija    57
Švedija    55
Suomija    36
Slovėnija    26
Italija    21
Vokietija    17
Prancūzija    14
Lietuva    9
Lenkija    3
Estija    3
Šaltinis: „Eurelectric Power Statistics“

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...