2011 Spalio 20

Dauguma lietuvių – išgyvenimo virtuozai

veidas.lt


460 tūkst. žmonių gauna paramą maisto produktais, 150 tūkst. vaikų mokyklose valgo nemokamus pietus. Visa tai 2011-aisiais vyksta Europos Sąjungos narėje Lietuvoje.

Šiandien 460 tūkst. Lietuvos gyventojų Tarptautinę kovos su skurdu dieną galės pažymėti šventine vakariene… iš labdaringų maisto produktų. Būtent tiek žmonių Europos Sąjungos šalyje Lietuvoje gauna paramą maisto produktais.
Vien labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ šiuo metu remia 70 tūkst. žmonių ir išdalijo 8 mln. Lt vertos paramos. Vis daugiau mūsų šalies prekybos centrų, užuot sunaikinę besibaigiančio galiojimo termino gaminius, paaukoja juos labdarai.
Šio fondo direktorė Deimantė Žebrauskaitė nuogąstauja, kad kitąmet parama varguoliams sumažės net 80 proc., nes lėšų programai nebeskirs ES. Paramą pagal valstybės intervencinę programą dalijančių „Maisto banko“, „Carito“ ir „Raudonojo Kryžiaus“ atstovai susitikimuose su Vyriausybe prašo bent iš dalies kompensuoti lėšų netektį, nes priešingu atveju vienam skurstančiam asmeniui per visus metus bus skiriama tik 4 kg paramos maistu, o šiemet buvo skiriama po 40 kg.
„Nors gyvename kaip ir išsivysčiusioje šalyje, daugybė žmonių mūsų valstybėje skursta ir gyvena tarsi užribyje. 20 proc. „Maisto banko“ paramos gavėjų dirba, tačiau pajamų negauna tiek, kad galėtų išlaikytų šeimas, – pabrėžia D.Žebrauskaitė ir pasidalija malonių akimirkų įspūdžiais: – Viena paramos gavėja apskaičiavo, kad gaudama „Maisto banko“ paramą kas mėnesį galėjo sutaupyti 50 Lt ir už tuos pinigus nupirko sūnui kostiumą išleistuvėms.“
Tokių pavyzdžių ne vienas, o tūkstančiai. Vis daugiau vaikų Lietuvoje priversti išeiti skurdo mokyklas ir skurdo universitetus. Šiuo metu daugiau nei 150 tūkst. moksleivių mokykloje gauna nemokamus pietus, vaikšto padėvėtais drabužiais ir nuolat stokoja įvairių mokyklinių reikmenų.
Atrodo, kad valdžia to skurdo stengiasi nematyti, o visokios skurdo mažinimo programos, santykinį skurdo lygį iki 13 proc. turėjusios sumažinti dar 2005 m., apskritai užmirštos. Kita vertus, politikai gali džiaugtis, nes Lietuvoje skurdas savęs nedemonstruoja. Nemažai žmonių savo vargą slepia tarsi ydą, dalis su skurdu net sugeba susigyventi ar susitaikyti. „Mano gyvenimo kokybė apgailėtina, nes per mėnesį tegaunu 600 Lt pajamų, bet kam tai įdomu? Lietuvoje linkstama manyti, kad skurdžiai – tai „bomžai“, bet tai nėra tiesa. Absoliuti dauguma pensininkų ir neįgaliųjų nėra „bomžai“, nors jie visiški skurdžiai“, – įsitikinusi pensininkė Genovaitė Dulevičienė.
Nuo teigiamų mūsų valstybės gerovės rodiklių apakusiems Vyriausybei ir Seimui galbūt šventvagiškai nuskambės „Eurostato“ duomenys, kad du penktadaliai Lietuvos gyventojų sunkiai suduria galą su galu. Tai yra dauguma jų apmokėdami komunalinius patarnavimus susiduria su sunkumais, dauguma priversti taupyti mėsai, dauguma negali išvažiuoti atostogauti ne tik į užsienį, bet apskritai iš namų, dauguma paskutinėmis dienomis iki pensijos, pašalpos ar atlyginimo gavimo pristinga pinigų.

Turtuolis kaime, vargšas mieste

Atkreiptinas dėmesys, kad kaimo gyventojas, net ir gaudamas mažiau pajamų, jaučiasi laimingesnis už dvigubai daugiau uždirbantį miestietį. Kalbame ne apie psichologinę būseną, bet apie pinigus. Statistiniam kaimo gyventojui užtenka ir 800 Lt, o didmiesčio inteligentas sako sunkiai besiverčiantis gaudamas 1600 Lt.
SEB banko asmeninių finansų analitikė Julita Varanauskienė mano, kad taip yra dėl skirtingo gyvenimo būdo. Kaimo, mažesnių miestų gyventojai pasitenkina mažesnėmis pajamomis, nes yra pratę gyventi kukliau, nors tai nereiškia, kad ten pragyvenimas pigesnis. Pavyzdžiui, būsto šildymo išlaidos Prienuose didesnės nei Vilniuje ar Kaune. Be to, mažesnių miestų gyventojai įpratę turėti didesnius būstus.
Pragyvenimo kainą lemia tai, kaip mes norime būti apsirengę, ar norime lankytis kine, ar pageidaujame kitų pramogų, ar mėgstame keliauti. „Tūkstantis litų mažame mieste gyvenančiam žmogui vasarą leidžia jaustis daugiau ar mažiau patogiai, o didmiesčio gyventojas kokybišku gyvenimą laikys gaudamas jau 1200 Lt. Esu apskaičiavusi, kad didmiestyje keturių asmenų šeima normaliai, bet tikrai ne komfortiškai galėtų jaustis gaudama mažiausiai 4200 Lt. Tačiau tokiomis pajamomis gali pasigirti tik ketvirtadalis šalies gyventojų“, – komentuoja J.Varanauskienė.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės duomenimis, šiuo metu skurdžiai gyvenančiais save laiko 18 proc. didžiųjų miestų gyventojų, 13 proc. – kitų miestų ir 9 proc. – kaimo žmonių. Iš viso skurdžiais save įvardija 14 proc. šalies gyventojų.
Kai 2010 m. pabaigoje buvo atliktas namų ūkių finansinės būklės tyrimas, 51 proc. apklaustųjų pasisakė gyvenantys vidutiniškai. Tik 8 proc. respondentų didžiuosiuose šalies miestuose mano gyvenantys geriau nei šalies vidurkis, o provicijos regionuose tokių tik 3 proc.
Iš esmės 80 proc. Lietuvos pensininkų, tiek pat procentų neįgaliųjų ir visi tie, kurie gauna minimalią algą, bet negauna papildomų pajamų ar pajamų iš šešėlio, yra vargšai, kurių sugebėjimai išgyventi užsieniečiams kelia pagarbią nuostabą. Jau, atrodo, ir iki krizės skurstantiesiems buvo labai sunku, bet juk per krizę jie turėjo dar labiau susispausti, nes pajamos smuko, o kainos kilo. Tačiau skurdžiai gyvenantieji yra ypač ramūs, jei juos palyginsime su kokiais grakais ar ispanais. Juk pastaruosius dvejus metus jokių rimtesnių protesto prieš skurdinimą akcijų nebuvo. Dauguma sunkiai gyvenančiųjų tyliai ieško išeičių.
Kaip neprarasti orumo kruopščiai skaičiuojant išlaidas, savo pavyzdžiu galėtų padėti Daumantės Strelčiūnienės šeima. Jauna mama studijavo, todėl gauna minimalią 390 Lt motinystės pašalpą. Valstybė jai dar pridėjo 97 Lt išmoką vaikui. Visos šeimos pajamos sudaro apie 2500 Lt per mėnesį. Vaikui per mėnesį reikia išleisti 550 Lt, būsto šildymas atsieina vidutiniškai 500 Lt, o kur dar 2000 Lt įmokos už būsto paskolą.
Taip, paskolą grąžinti jiems padeda tėvai, bet ir su šia parama Strelčiūnams teko tapti išgyvenimo virtuozais. Kas savaitę šeima skrupulingai apgalvoja būtiniausius pirkinius ir sekmadieniais vyksta į prekybos centrą. Visą maistą gamina namie.
Jauna moteris trykšta optimizmu: „Iš tėvų perėmiau nuostatą, kad pinigai iškart neateina. Tėvai dirbo dešimtmetį, kad gyventų taip, kaip gyvena dabar. Lietuvoje jaunimas paprastai gerovę nori susikurti per porą metų, bet taip nebūna. Todėl daugelis nuleidžia rankas, į užsienį išvyksta dirbti juodų darbų, nors turi aukštojo mokslo diplomus.“

Daugiausiai išmokama socialinių pašalpų ir kompensacijų

Iš viso Lietuva skirtingais pavidalais per metus išmoka per 1,5 mlrd. Lt socialinių išmokų ir kompensacijų. Nustatant, ar žmogus gali pretenduoti į valstybės paramą, pirmiausia vertinamas jo turtas. Tad gali atsitikti taip, kad nors pajamų ir negaunate, tačiau turite žemės, miško ar kito turto, tad jokios paramos negausite. Nukentėsite ir tuomet, jei neturite nuosavo būsto, nes kompensacija už jo išlaikymą taip pat nepriklausys, nors ir mokate nuomos mokestį.
Apskritai per pastarąjį dvidešimtmetį susiformavo gana ydinga socialinės apsaugos ir socialinės paramos sistema, kurioje, pasak skurstančiųjų, daug neteisybės: tikrai skurstantieji gauna menkas išmokas, o gudraujantieji, net ir gaudami nemenkas pajamas, sugeba susiorganizuoti neįgalumo pašalpas ar kompensacijas už šildymą.

ĮKIRTA1
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 2031,2 Lt. Latviai vidutiniškai gavo 2244,32, estai – 2959, lenkai – 3003 Lt. Atskaičius mokesčius, pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbome 1613,3 Lt.

ĮKIRTA2
„Maisto banko“ vadovė D.Žebrauskaitė: „Kitąmet vienam asmeniui per visus metus gali būti teskirta 4 kg paramos maistu, nors šiemet buvo išdalyta po 40 kg.“

Box1
Valstybės išmokos (2010 m. I pusmetis)
Socialinėms pašalpoms, kompensacijoms už būsto šildymą ir išlaidas už vandenį, kreditams, paimtiems daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), palūkanoms apmokėti    433,2 mln. Lt
Šeimoms, auginančioms vaikus, bei globojamiems vaikams    110,7 mln. Lt
Mokinių nemokamam maitinimui    53,8 mln. Lt
Laidojimo pašalpoms    22 mln. Lt

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Box2
Galima gauti paramą
Iš dalies kompensuojamos būsto šildymo išlaidos ir išlaidos už šaltą ir karštą vandenį    Už nustatyto ploto būsto šildymą nepasiturintys gyventojai turi mokėti ne daugiau kaip 20 proc. savo pajamų, prieš tai iš jų atėmus valstybės remiamas pajamas (šiuo metu yra 350 Lt), už karštą vandenį – ne daugiau kaip 5 proc. šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų, už šaltą vandenį – ne daugiau kaip 2 proc.
Kompensuojamas vaikų maitinimas    Jei vieno šeimos nario pajamos neviršija 525 Lt
Išimties tvarka mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą (pietus)    Jei vidutinės vieno šeimos nario pajamos mažesnės kaip 700 Lt
Išmoka vaikui (52 Lt/mėn. nuo 2 iki 7 m. amžiaus vaikams, gausių šeimų vaikams iki 18 m.)    Jei vieno šeimos nario pajamos neviršija 525 Lt
Mokama 315 Lt socialinė pašalpa    Jei nėra pajamų arba jei asmens pajamos mažesnės nei 350 Lt, mokamas gautų pajamų ir socialinės pašalpos skirtumas
Vienkartinė išmoka vaikui gimus    1430 Lt
Laidojimo pašalpa    1040 Lt
Našlio pensija    70 Lt

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...