2017 Sausio 26

Gintė Damušytė

Daugiau “hygge” Lietuvos ir Danijos santykiuose

veidas.lt


Gintė Damušytė

Lietuvos ambasadorė Danijoje


Danija nenustoja stebinti aukštais tarptautiniais reitingais ir sėkmės formulėmis. Čia gyvena laimingiausi žmonės, yra mažiausiai korupcijos, geros sąlygos plėtoti verslą, ir nors mokesčiai dideli, gyventojai tai priima kaip normalią pilietinę pareigą gerovės valstybėje, kurioje puoselėjamas solidarumo principu pagrįstas socialinis modelis, garantuojantis visiems šalies gyventojams minimalų gyvenimo standartą.

Tačiau laimingiausios šalies pasaulyje paslaptis iš tikrųjų prieinama visiems. Ta paslaptis yra hygge – daniška sąvoka, neturinti tikslaus tiesioginio vertimo, tačiau apibūdinanti danų gyvenimo būdą. Danai mėgsta sukurti jaukią aplinką ir vertina mažus dalykus, kurie daro gyvenimą įdomesnį ir vertingesnį. Mėgavimasis kiekvienu puodelio kavos gurkšniu, artimas bendravimas šaltą žiemos vakarą su šeima ir draugais žvakės šviesoje – tai yra hygge. Bet kartu hygge reiškia daug daugiau. Laimės tyrinėtojas Meikas Wikingas savo knygoje „The Little Book of Hygge“ pastebėjo, kad geriausias indikatorius, parodantis, kodėl danai yra laimingi, – jų socialiniai santykiai, pasižymintys bendruomeniškumu, bendrumo kultūra, aplinkinių ir aplinkos vertinimu. Maži, bet reikšmingi dalykai, kurie gyvenime turi teigiamą poveikį.

Ši visuomenėje giliai įsišaknijusi mąstysena skatina socialiai atsakingą politiką Danijoje ir už jos ribų. Todėl nenuostabu, kad Danija buvo viena pirmųjų europinių valstybių, ištiesusių solidarumo ranką Baltijos jūros kaimynei Lietuvai. Maža Šiaurės šalis ėmėsi ryžtingos ir drąsios politikos. To meto Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemann-Jensenas pasižymėjo dideliu politiniu įžvalgumu ir ypatingos istorinės situacijos supratimu. Dar neatkūrus diplomatinių santykių, 1990 m. vasarą, Lietuvos ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė Danijoje buvo priimta kaip oficiali nepriklausomos valstybės atstovė su visais protokoliniais oficialaus vizito atributais. Danijos vyriausybė pritarė Baltijos informacinio biuro atidarymui Kopenhagoje ir jį materialiai parėmė. 1990 m. rudenį šis biuras tapo pirmąja tokio pobūdžio Baltijos šalių įstaiga Vakarų Europoje. 1991 m. vasario 28 d. Danijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai pasirašė bendrą protokolą, kuriuo įsipareigojo atkurti diplomatinius santykius, ką ir padarė tų metų rugpjūčio 26 d.

Stiprius politinius gestus netrukus papildė dalykinė pagalba ir parama. Nuo pat pradžių Danija buvo ypatinga partnerė kuriant Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Po daugiau nei 20 metų danų kariai palaiko mus naujų grėsmių akivaizdoje. Toliau stiprinama tarpusavio sąveika bendrose pratybose ir misijose. Pavyzdžiui, į pratybas Lietuvoje 2016 m. atvyko apie 1,2 tūkst. Danijos karių, jie atsigabeno daugiau kaip 500 vienetų įvairios kovinės ir logistinės technikos.

Politinėje arenoje Lietuva ir Danija yra bendramintės, dažniausiai veikiančios išvien. Unikalus Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetukas („Nordic-Baltic 8“, NB8) susitinka aptarti rūpimų klausimų, planuoti regioninių iniciatyvų bei skatinti ekonominio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius viename NB8 užsienio reikalų ministrų susitikime teisingai pastebėjo, kad „tik kalbėdami vienu balsu būsime geriau išgirsti bei turėsime geresnes galimybes apginti savo interesus ir skleisti savo vertybes“.

Bendras vertybes kartu giname suteikdami reikalingą pagalbą Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai, kuriai padedame reformuotis ir visavertiškai integruotis į euroatlantinę erdvę. Kijeve Danija vadovauja Europos Sąjungos antikorupcinei programai, o Lietuva teikia ekspertinę pagalbą Ukrainos antikorupcijos įstaigai. Veikiame ten kartu, nes suprantame, kad Ukraina yra nepaprastai svarbi ir kad tai, ką prezidentas Vladimiras Putinas padarė Kryme ir dabar daro Rytų Ukrainoje, liečia mus visus.

Danija yra atviros ekonomikos šalis, turinti gerai diversifikuotą pramoninę bazę. Šalyje yra daugiau kaip 20 stambaus kapitalo įmonių, kurių daugiau nei pusė yra investavusios Lietuvoje. Danijos langų ir durų gamybos lyderė „Dovista“ per artimiausius 10 metų Marijampolės LEZ investuos per 100 mln. eurų ir sukurs apie tūkstantį darbo vietų. Tai viena didžiausių užsienio investicijų Lietuvoje į apdirbamąją pramonę per pastaruosius du dešimtmečius.

Šių dienų Danija yra pasikeitusi, ir galbūt nedaugeliui žinoma, kad ji yra pasaulio lyderė švariųjų technologijų srityje, kontroliuoja trečdalį pasaulio vėjo rinkų ir yra šių technologijų lyderė, turi didžiausią Europoje biotechnologijų pramonę, yra penkta didžiausia maisto eksportuotoja pasaulyje, o pagal EK „European Innovation Scoreboard 2016“ – antra inovatyviausia šalis Europoje, investuojanti 3 proc. BVP (skaičiuojant privačias ir vyriausybės lėšas) į mokslinius tyrimus (R&D) ir naujas technologijas. Danijos gyvybės mokslai (angl. „life sciences“) yra tarp pačių inovatyviausių Europoje.

Tad Lietuvos mokslui ir verslui yra kur žvalgytis dėl partnerystės, mokslo ir komercinių sandorių. Ambasada kartu su INFOBALT surengė verslo misiją Kopenhagoje, kurioje Lietuvos informacinių technologijų paslaugų pasiūla buvo aptarta su analogiška Danijos asociacija ir potencialiais partneriais.

Danai faktiškai yra čempionai, kai reikia glaudaus tarpusavio ar tarptautinio bendradarbiavimo. Tai padeda praktines idėjas greitai paversti inovatyviais, bet kartu labai praktiškais produktais. Analitikų teigimu, greta geros ekonominės bazės didžiulę varomąją jėgą inovatyvumui ir verslumui čia turi unikali jų kultūrinė bendradarbiavimo savybė, leidžianti greitai prisitaikyti ir persiorientuoti.

Reikia pripažinti, kad ekonominio bendradarbiavimo srityje galėtų būti daugiau hygge iš Lietuvos verslo, Vyriausybės ir mokslo institucijų. Yra dar daug neišnaudotų galimybių ekonominiam bendradarbiavimui gerinti, ypač išskirtinas glaudesnis mokslininkų bendradarbiavimas, poreikis užtikrinti glaudesnius santykius tarp esamų pramoninių klasterių ir inovacijos centrų.

Ambasada toliau sieks stiprinti šias partnerystes, į kurias taip pat tikimasi įtraukti Danijoje gyvenančius lietuvius ir dirbančius profesionalus. Jų potencialą tik pradedama pažinti ir išnaudoti.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...