2012 Vasario 04

Darželių stygiaus problema neišsprendžiama dvidešimt metų

veidas.lt


Šiais mokslo metais Vilniuje į vaikų darželius nepateko beveik du tūkstančiai, Kaune – pusantro tūkstančio mažylių. O lopšelių grupių trūksta net ir mažesniuose miestuose. Kaip savivaldybės bando spręsti šią problemą?

Stingant vietų valstybiniuose darželiuose, pastaruosius dvejus metus buvo bandoma skatinti privačių ikimokyklinių įstaigų plėtrą. Nuo 2010 m. įsigaliojo supaprastintos higienos normos, o pernai įvestas ikimokyklinuko krepšelis, kurį gali gauti ir valstybinės, ir nevalstybinės įstaigos.
Per metus Vilniuje privačių darželių padaugėjo keturis kartus ir privačiuose darželiuose 2011-aisiais vaikų buvo jau 550 daugiau nei 2010 m. Be to, valstybinėse įstaigose buvo suformuota 19 papildomų ikimokyklinių grupių, tačiau 1,8 tūkst. vaikų vis tiek neužteko vietos.
Kaune taip pat kasmet atidaroma po kelias naujas grupes valstybiniuose darželiuose, bet tai mažai gelbsti – norint patekti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ypač Šilainių, Aleksoto rajonuose ir centre, tenka laukti dvejus trejus metus.
Sostinėje šiuo metu sudėtingiausia padėtis greitai išsiplėtusiuose mikrorajonuose – Pilaitėje, Perkūnkiemyje, Santariškėse, Šiaurės miestelyje. Kai kuriuose iš jų nepastatyta nė vieno valstybinio darželio, nors čia gyvena daugiausia jaunos šeimos su mažais vaikais.
Savivaldybių atstovų tikinimu, padėtis vis dėlto nėra katastrofiška, nes laisvų vietų esama ir Kauno, ir Vilniaus darželiuose. Pavyzdžiui, sostinėje šiuo metu maždaug trisdešimt keturmečių galėtų pradėti lankyti valstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Štai Grigiškių darželyje “Rugelis” yra septynios laisvos vietos šio amžiaus vaikų grupėse, Fabijoniškių rajone įsikūrusiame darželyje “Vėrinėlis” – penkios, Naujininkų darželyje “Gervelė” – trys. Kaune iš viso yra beveik 300 laisvų vietų. Tačiau dažniausiai iki tokių darželių tėvams savo atžalas reikėtų vežioti po keliasdešimt kilometrų. Be to, net jeigu tėvai nesirinktų ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal ugdymo kokybę arba atstumą iki namų, eilės sutrumpėtų nedaug.
Kodėl darželių trūkumas didmiesčiuose – jau dvidešimt metų neišsprendžiama problema?

Užkertamas kelias šeimai ir darbui derinti

Vilnietė Regina Rusinienė prašymą priimti dukrą į darželį parašė, kai šiai tebuvo vos trys savaitės, po mėnesio užsirašė ir kitame darželyje, tačiau kai mergaitei suėjo dveji, sužinojo, kad abiejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose reikės laukti dar mažiausiai pusantrų metų. “Kai kreipiausi į savivaldybę, pasakė, kad laisva vieta yra Savanorių prospekte įsikūrusiame darželyje. Nuo mūsų namų jis nutolęs daugiau kaip dešimt kilometrų, toli ir nuo darbo vietos, tačiau kito pasirinkimo neturėjome. Tad dabar kasdien sugaištu dvi valandas, kol nuvežu ir pasiimu dukrą iš darželio”, – skundžiasi R.Rusinienė.
Ji priduria, kad tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl šeima neplanuoja antro vaikelio. “Važinėjimas kasdien po visą miestą atima daug laiko ir jėgų. Neįsivaizduoju, kaip reikėtų tampyti du vaikus. Be to, ir darželio paieškos kainavo daug nervų. Buvau aštuoniuose darželiuose, tačiau vietos niekur neatsirado. Svarsčiau, gal dukrą vesti į privatų darželį, bet tam išleisčiau beveik pusę savo atlyginimo, kaip ir samdydama auklę”, – pasakoja moteris.
Beje, nemažai tėvų, kurių vaikai nepateko į valstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o ploti kas mėnesį po 1–1,5 tūkst. Lt auklei ar už privatų darželį neišgali, prašo senelių pagalbos, kai kurie patys lieka namie. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo “Švietimo pagalba šeimoms, turinčioms 1–6 metų vaikus” duomenimis, net 35 proc. vaikų, nelankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigos, prižiūri mamos. Po apklausos paaiškėjo, kad daugiau nei pusė jų priverstos likti namie, nes nėra lengvai pasiekiamo darželio.
Sociologės Giedrės Purvaneckienės nuomone, taip užkertamas kelias abiem tėvams dirbti, o sudėtingas šeimos ir darbo derinimas trukdo didėti gimstamumui. “Kalbėdama apie darželių problemas, Švietimo ir mokslo ministerija pabrėžia ugdymo bei edukacines funkcijas, o socialinis aspektas pamirštamas. Savivaldybėse, kurios atsakingos už darželių plėtrą, šis klausimas taip pat nėra prioritetinis”, – teigia Vilniaus universiteto docentė.
Jai antrina asociacijos “Nacionalinis aktyvių mamų sambūris” atstovė Rasa Paulavičienė: “Sprendžiant darželio stygiaus problemą trūksta politinės valios. Tai nei valstybei, nei savivaldybėms nėra svarbiausia, nes vaikai nedalyvauja rinkimuose, o jauni tėvai – ne pagrindinė rinkėjų dalis. Tad jau daug metų šita sritis yra apleista.”

Darželių plėtrai skirtas finansavimas

Vilniaus miesto savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę, kad norint patekti į darželį sostinėje šiandien reikia laukti trejus ketverius metus. “Įstatymais numatyta, kad savivaldybė privalo skirti lėšų darželiui įkurti naujai statomuose rajonuose. Vilnius stipriai išsiplėtė, tačiau per dvidešimt metų sostinėje duris atvėrė vos du darželiai”, – piktinasi R.Paulavičienė.
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės atstovai savo kaltės neįžvelgia. Švietimo departamento direktorius Gintaras Petronis teigia, kad lėšas, tarp jų ir finansavimą darželiams statyti, skirsto miesto taryba, o prieš tai buvusios kadencijos taryba nekėlė tokių klausimų. Naujų darželių statyti neplanuojama ir artimiausiu metu, nes tam nėra pinigų.
Vis dėlto švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys žada, kad po trejų metų didmiesčiuose turėtų atsirasti daugiau privačių darželių, be to, bus pradėta spręsti ikimokyklinio ugdymo prieinamumo problema kaimiškose vietovėse. Mat šiemet pradėtas projekto “Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra” antrasis etapas, kuriam iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų skirta daugiau kaip 18 mln. Lt. Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad už tas lėšas privatūs asmenys bus konsultuojami, kaip parengti verslo ir ugdymo planus, reikalingus dokumentus ikimokyklinio ugdymo įstaigai įkurti. Taip pat bus finansiškai remiami nauji ikimokyklinio ugdymo organizavimo modeliai, atitinkantys vaikų ir jų tėvų poreikius. Pavyzdžiui, darželiai galės nustatyti lankstesnį ir tėvams patogesnį darbo laiką, organizuoti keturių valandų, savaitgalio, popietines grupes.
R.Paulavičienė abejoja, ar tokios priemonės padės. Juk sušvelninus higienos reikalavimus ir įvedus darželinuko krepšelį buvo žengti pirmieji žingsniai skatinant privačių darželių plėtrą, tačiau ne itin daug jų atsirado. Pasak Aktyvių mamų sambūrio atstovės, pelno siekiantys žmonės nekuria privačių darželių, nes reikia daug investicijų, o jos atsiperka tik maždaug po 15 metų. “Matome vienintelę išeitį – skatinti kurti namų darželius, kuriuose iki dešimties vaikų grupę ugdytų vienas pedagogas, atleidžiant juos nuo mokesčių bent penkerius metus. Taip būtų nuimta dalis funkcijų nuo savivaldybių, kurtųsi daugiau privačių darželių, todėl didėtų konkurencija ir perpus sumažėtų kaina”, – neabejoja R.Paulavičienė.
Kelių privačių darželių Vilniuje ir Kaune įkūrėja Austėja Landsbergienė apgailestauja, kad šiuo metu tik garsiai kalbama apie norus, jog atsidarytų daugiau naujų darželių, tačiau elgiamasi priešingai. “Higienos reikalavimai buvo sušvelninti, tačiau labai daug absurdiškų dar liko. Pavyzdžiui, daugelyje ES šalių jau seniai atsisakyta tradicinių lovelių ir naudojami specialūs gulteliai, atsisakoma pertvarų tualetuose dėl vaikų saugumo. O pas mus neturėdamas visų šių dalykų darželis negauna higienos paso. Be to, pusė krepšelių mus pasiekė tik po pusmečio, o kitų dar laukiame. Taip privatūs darželiai priversti balansuoti ties išlikimo riba”, – atskleidžia A.Landsbergienė.

Kasmet – po kelias naujas grupes

R.Paulavičienės nuomone, problemų sprendimas, net ir palaikomas Švietimo ir mokslo ministerijos, stringa savivaldybėse, nes tik jos sprendžia, skirti lėšų darželių plėtrai ar ne.
“Vilniaus miesto savivaldybė imasi priemonių, kad eilės darželiuose sutrumpėtų. Iki rugsėjo bus įsteigta 15 naujų ikimokyklinio ugdymo grupių, kad sostinės darželiai galėtų priimti 300 daugiau vaikų. Be to, pernai buvo įsteigta 380 naujų vietų”, – teigia G.Petronis.
Pasak jo, rengiama nauja priėmimo į darželius tvarka. Nuo šiuo metu esančios sistemos, kai tėvai į kiekvieną darželį nešdavo atskirą prašymą, artimiausiu metu ketinama pereiti prie centralizuotos elektroninės sistemos. Taip tėvai savo vaiką galės užregistruoti tiek internetu, tiek atvykę į savivaldybę, prašyme pirmiausia nurodydami kelis darželius, į kuriuos norėtų leisti vaiką.
Beje, tokia sistema jau keletą metų veikia Kaune, tačiau, pasak Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo Antano Bagdono, tai nesutrumpino eilių. “Matyti, kaip juda eilė, tai skaidresnė sistema, tačiau daugiau vaikų dėl to į darželį nepatenka. Kaune kiekvienais metais atidarome po keletą naujų grupių. Be to, planuojame į tuštėjančias vidurines mokyklas perkelti pradines, o jų patalpose steigti darželius”, – sako G.Petronis.
Tokių priemonių planuoja imtis ir Klaipėdos miesto savivaldybė, tačiau kada naujose patalpose įsikurs bent vienas darželis, dar neaišku, nes kol kas nežinoma, ar tam bus skiriama lėšų.
Vis dėlto švietimo ir mokslo viceministras V.Bacys mano, kad sprendžiant darželio stygiaus problemą rezultatų jau yra, mat prieš dešimt metų eilės buvo du kartus didesnės.
“Šiek tiek daugiau vietų darželiuose atsirado, tačiau vaikai suspausti kaip silkės. Trūkstant lėšų efektyviausia jas būtų skirti ne grupėms senuose darželiuose pertvarkyti, o žmonėms, kuriantiems ikimokyklinio ugdymo paslaugas”, – apibendrina R.Paulavičienė.

Eilės Kauno ir Vilniaus darželiuose
Darželis    Eilėje 2012–2014 m. laukia vaikų
“Gintarėlis” (Vilnius)    656
“Lakštingala” (Vilnius)    376
“Aitvaras” (Vilnius)    369
“Pušaitė” (Vilnius)    293
“Aušrinė” (Kaunas)    bus
“Boružėlė” (Kaunas)    bus
“Vėrinėlis” (Kaunas)    bus
Šaltinis: savivaldybių informacija

Gimė vaikų (tūkst.)
2000 m. 34,1
2005 m. 30,5
2008 m. 35,3
2009 m. 36,7
2010 m. 35,9
2011 m. 34,4
Šaltinis: Statistikos departamentas

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. Nadia Nadia rašo:

    Kodel daug lopseliu-darzeliu tapo darzeliai-mokyklos? vaikams nera vietos darzeliuose, o darzelius sujungia su mokykla.

  2. Rolandas Rolandas rašo:

    Kodel gyvendami prie pat darzelio “Kodelciukas”, kuris randasi Laisves pr.59 ir registruoti Laisves prospekte 71 Seskineje neturime vietos , o Giruliu g gyventojai,priklausantys Pasilaiciam, priklauso siam darzeliui.
    Nelogiska, kai vaikai salia gyvendami negali eiti i jiems priklausanti darzeli, o is kitu rajonu t.y Pasilaiciai gali vesti i “Kodelciuka”.

  3. stase stase rašo:

    Vilniuje tikrai daug darželių “virto” mokyklomis, o šalia esančios vidurinės mokyklos merdi pustuštės. Pvz. Lazdynuose “Svajos” rusų pradinė mokykla, o visai šalia lazdynų vidurinė mokykla, pajėgi priimti visus Svajos pradinukus. Kam tokios dvi vienodos mokyklos šalia.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...