2012 Balandžio 18

“Darom” skatina pilietiškumą

veidas.lt

Įvairūs tyrimai atskleidė, jog Lietuvos visuomenę užvaldė pilietinis bejėgiškumas: nenoras imtis atsakomybės už valstybės likimą, nesugebėjimas bendrai veikti ar net tikėjimo savo galiomis praradimas. Sparčiai kintančiame pasaulyje, keičiasi požiūris į iš pirmo žvilgsnio nekintančius dalykus, kaip atsakomybė, teisingumas, tikėjimas, pagalba kitam, atjauta, laisvė ir pan.

Galima teigti, kad tradicinės vertybės kinta ir netgi įgauną kitokią prasmę šiuolaikiniame gyvenime. Kodėl pilietinė tvarka iširo? Kaip ir kokiomis priemonėmis galima tą tvarką atstatyti? Į visus šiuos ir kitus klausimus atsakymo ieško Pilietinės visuomenės instituto vadovas, visuomenės veikėjas Darius Kuolys.

Norint rasti priežastis, kodėl Lietuvoje susilpnėjo pilietiškumo samprata, kodėl žmonės tapo abejingi savo šaliai, jos gerovei, toli eiti nereikia. Verta prisiminti istoriją. Po pirmojo pasaulinio karo lietuviai būrėsi bendros ateities kūrimui. „Antano Smetonos rėžimo laikotarpiu buvo stengiamasi kurti tarpinį variantą tarp valdininkų visuomenės ir laisvų žmonių visuomenės“, – teigia D. Kuolys. Toks rėžimas nebuvo suinteresuotas žmogaus ateitimi. Kita pakylėjimo banga nusirito atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Tuo metu visa Lietuva buvo apsvaigusi iš laimės, jog pavyko atsikovoti laisvę, buvo kupina tikėjimo geresne ateitimi. Visgi, po daugiau nei dvidešimt Lietuvos nepriklausomybės metų, tauta kupina nepasitikėjimo ir abejingumo: „Per tiek metų susiformavo stiprus suvokimas, jog kažkas kitas turi pasirūpinti tavimi ir tavo ateitimi. Pavyzdžiui, valdžia“, – teigia pašnekovas. Tad matome, kaip istoriniai įvykiai įsigėrė į žmogaus būdą, elgseną, gyvenseną. Visgi, demokratinės valstybės pagrindas yra brandi pilietinė visuomenė, kurios kiekvienas narys jungiasi bendram tikslui – prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo. Tik nuo mūsų pačių priklauso ateitis, nes niekas kitas negali ja pasirūpinti. Nuo kiekvieno paties individo noro priklauso tiek jo paties, tiek valstybės ateitis. Svarbu, jog žmogus gerai suvoktų jį supantį pasaulį, suvoktų ir matytų savo vaidmenį jame. Pasak D. Kuolio, „Tik laisvų ir savarankiškų žmonių visuomenė gali sukurti stiprią valstybę. Žmogus savarankiškai turi burtis į bendruomenes sprendžiant įvairias problemas, kurios nuo jo priklauso, o ne laukti, jog kas kitas jas išspręs. Tačiau tam pasiekti reikia visų mūsų pastangų“.

Vienas iš būdų, padedantis stiprinti pilietiškumo, bendruomeniškumo jausmą – organizuojamos pilietinės akcijos. Viena tokių – akcija „Darom“. Tai jau penktus metus vyksiantis renginys, kurio metu Lietuvos žmonės buriasi bendram tikslui – švarinti gamtą. Kaip teigia pašnekovas, „Labai svarbu, jog šis projektas išsivystė į daugiametį projektą, nes paprastai pilietinės akcijos yra trumpalaikės. Labai džiugu, jog „Darom“ gyvuoja tiek metų, ir tiek daug jau yra nuveikta“. D. Kuolys džiaugiasi ir tuo, jog būtent jaunimas ėmėsi iniciatyvos keisti padėtį krašte, ir ėmėsi atsakomybės už tai, kas Lietuvoje vyksta. Pilietinės visuomenės instituto ir kitų organizacijų inicijuotame tyrime „Pilietinės galios indeksas“ atsiskleidė, jog tokios pilietinės akcijos kaip „Darom“, keičia žmonių požiūrį į visuomenės suvokimą ir pajautimą, o kartu prisideda prie pilietiškumo skatinimo, savanorystės plėtojimo. Akcijos metu bandoma ieškoti ryšio tarp visuomenės ir institucijų. Jau šiemet prie „Darom“ prisidėjo Lietuvos savivaldybės, Aplinkos ministerija, Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, Generalinė miškų urėdija, Lietuvos mokyklos ir kitos valstybinės įstaigos. Tik bendruomeniškumas ir atsakingumas sudaro sąlygas pakeisti mūsų visų ateitį. Svarbu ir tai, jog „Darom“ yra pavyzdys kitoms šalims ar užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Tai iliustruoja jog mes tikime savo šalies ateitimi, jos galiomis. Tad ši akcija yra daugiau nei aplinkosauginis projektas.

Pasak D. Kuolio, „Padėtis Lietuvoje keičiasi, nors tam tikri aspektai kinta labai nežymiai ir labai lėtai. Visgi, reikia pasidžiaugti, jog atsirado jaunų ir iniciatyvių žmonių, kurie bando pakeisti niūrų šalies klimatą“. Kaip pabrėžia pašnekovas, „Ko šiandien visuomenėje stinga, tai solidarumo, vienas kito palaikymo. <…> Ir nedidelė grupelė žmonių gali padaryti didelius darbus. Svarbu turėti bendrą tikslą, tikėti ilgalaikę perspektyvą ir sutartinai veikti“.

Tradicine jau tapusi švarinimosi  akcija „Darom 2012“ vyks balandžio 21 d. Kartu su Lietuva  šeštadienį prie gamtos tvarkymo prisidės Kroatija, Austrija, Latvija, San Franciskas ir Rusija Kaliningrado sritis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. daiva daiva rašo:

    nejuokink.Kuoly.koki pilietiskuma skatina.Geriau nesikt,kad kitiems nereiktu uostyt.per sunu sudus negalima perlipt .nemaciau nei vieno suns seimininko su maiseliu ir lopetele.kol vieni siks, o kiti per talkas rinks.nieko gero
    nebus


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...