2013 Lapkričio 20

Darbdavys gali prisidėti prie darbuotojo sveikatos stiprinimo

veidas.lt

Kiekvienas darbdavys suinteresuotas, kad jo darbuotojai pasiektų geriausių rezultatų, o organizacija išliktų lydere net esant sunkiausioms sąlygoms.

Vienas iš būtų – rūpintis darbuotojų sveikata. Rūpestis darbuotojo sveikata ne tik gali padidinti produktyvumą, bet ir padeda išlaikyti jų lojalumą, mažinti nedarbo dienų skaičių, būti socialiai atsakinga organizacija, kurios aiškiai deklaruojama vertybė – sveikata, nepriklausomai nuo to, kokį produktą gamina kompanija.
Sveikatos stiprinimas dažnai įsivaizduojamas kaip laisvų dienų skyrimas profilaktinėms patikroms ar pirmos pagalbos mokymai, tačiau sveikatos stiprinimas organizacijoje gali apimti ir daugiau sričių, pvz., ergonomiškesnės darbo vietos kūrimas, sveikos gyvensenos įgūdžių uždymo programos darbuotojams ar net jų šeimoms, streso valdymo programos, bei žinoma programos padedančios atsikratyti žalingų įpročių.
Tačiau prieš „investuojant į darbuotojo sveikatą“ darbdaviams kyla klausimų: „Kaip žinoti ar investicija atsipirks?“, „Kokia sveikatos stiprinimo programa efektyvesnė ir greičiau atsipirks?“.
Siekiant tai išsiaiškinti į šiuos klausimus, visame pasaulyje daugiau dėmesio skiriama sveikatos ekonominio vertinimo tyrimams.
Tyrėjas Micah Berman ir kt. iš Ohajo valstijos universiteto atliko tyrimą – „Estimating the cost of a smoking employee“ (liet. Dėl rūkančiojo darbuotojo esančių kaštų vertinimas), kuriame pateikiamos metodikos kaip paskaičiuoti kiek darbdaviai praranda dėl rūkančiojo darbuotojo bei pateikia rekomendacijas kaip sumažinti rūkančiųjų dalį organizacijoje. Autoriai pastebi, kad vidutiniškai jų vertintos organizacijos, kuriose dirbo nuo 300 iki 45 630 darbuotojų, patyrė 5816 dolerių (14 853 litų) nuostolius per metus, dėl kiekvieno rūkančiojo  nuostolius per metus (mažiausi nuostoliai dėl vieno rūkančiojo – 2885 doleriai). Kalbama ne tik apie tai, kad rūkymas kenkia asmens sveikatai ir yra jo asmeninė laisvė pasirinkti nuodyti save ar ne, tačiau tai taip pat dilema darbdaviui, ar rūkantis darbuotojas toks pat produktyvus ir naudingas organizacijai, kaip ir nerūkantis. Darbdaviui taip pat tenka apmokėti 80 proc. nuo atlygio už darbą kai darbuotojas gauna nedarbingumo pažymėjimą pirmąsias dvi dienas. Mokslininkai skaičiuodami investicijų naudą į sveikatos stiprinimo programas atsižvelgia ir į tai, ką praranda darbdaviai.
Vertinant intervencijų efektyvumą dažniausia išvadose numatoma, kad pigiausia ir efektyviausia priemonė – politinė, pvz., į darbą priimami tik nerūkantys asmenys, siekiant kuo didesnio darbuotojų produktyvumo. Taip pat galima investuoti ir į antrinės profilaktikos programas, kai organizacijoje dirba rūkantys asmenys, tačiau tokios programos dažnai kainuoja daugiau nei vidaus politikos. Tam organizacijos samdo mokslininkus ar naudojasi jų tyrimais, kad išsiaiškintų kokios intervencinės programos yra efektyviausios ir greičiausiai atsipirks. Tyrėjų analizuotose kompanijose moksliškai pagrįstos programos atsipirko per 4 metus. Galimas ir paprastesnis sprendimo būdas – taikyti materialaus skatinimo metodą, kai mokami priedai nerūkantiems darbuotojams arba jiems suteikiama daugiau privilegijų nei rūkantiesiems. Lietuvoje taip pat yra kompanijų, kurios taiko materialaus skatinimo metodą.
LSMU Sveikatos Tyrimų institutas ne pirmus metus kviečia dalyvauti „Mesk ir laimėsi“ konkurse, kuriame dalyvauti ir šiemet buvo pakviesta nemažai organizacijų bei darbdavių. “Mesk ir laimėsi” konkursas nuo 1994 m. buvo pradėtas vykdytu kaip Pasaulinės Sveikatos Organizacijos CINDI programos dalis, skirta paskatinti ir padėti norintiems mesti rūkyti. Iš visų konkurse pareiškusių norą mesti rūkyti bent mėnesiui, apie 30 proc. rūkančiųjų mesdavo rūkyti visiškai ir nebepradėdavo rūkyti po konkurso. Konkursas yra pripažintas efektyvia priemone, pozityviai pastūmėjančia rūkančiuosius žengti šį reikšmingą žingsnį.
Miškininkas, žurnalistas, elektrikas, buhalteris, autodažytojas, psichologas, gydytojas, aktorius, farmacininkas, vadovas, studentas ir begalė kitų profesijos atstovų panoro atsikratyti šio žalingo įpročio. Profesijų įvairovė parodo, kad atsikratyti šio žalingo įpročio nori įvairių organizacijų darbuotojai. Organizuojant konkursą, tik viena organizacija, garsėjanti socialiniu atsakingumu, išreiškė norą ne tik tapti akcijos draugu, bet ir papildomai investuoti į savo darbuotojų sveikatos stiprinimą. Organizacijos palaikymas ir skatinimas svarbus darbuotojui pasiryžus atsisakyti žalingu įpročių, nes darbuotojas metimo rūkyti metu turi susidoroti su daugiau kliūčių nei įprastai, kas tuo metu gali apsunkinti ir jo darbą. Todėl organizacijos vadovų pritarimas ir palaikymas labai svarbus kiekvienam darbuotojui. LSMU Sveikatos tyrimų  institutas ragina darbdavius taip pat palaikyti ir investuoti į programas, kurios ne tik naudingos jų organizacijos darbuotojams, bet ir pačiai organizacijai.
Dalyvių atsiliepimai apie šiais metais vykusį konkursą paaiškės finalo metu – lapkričio 21 dieną. Pastebėta, kad dalyviams sutikusiems el. paštu gauti rekomendacijas ir papildomą informaciją darbo dienomis, sekėsi geriau nei tiems, kurie informacijos negavo.

Ingrida Jaselskytė

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...