2011 Gegužės 15

Darbai, labiausiai kenkiantys plaučiams

veidas.lt

"Veido" archyvas

Darbe susirgę profesinėmis plaučių ligomis, kasmet miršta 16 tūkst. amerikiečių

Naujausi moksliniai tyrimai liudija, kad didžiausią riziką susirgti plaučių ligomis patiria statybininkai, taip pat sveikatos apsaugos darbuotojai, siuvėjai ir kepėjai. Kaip to išvengti?

JAV darbo departamentas informuoja, kad šioje šalyje profesinėmis plaučių ligomis darbe kasmet suserga 23 tūkst., o nuo jų miršta per 16 tūkst. žmonių. “Nors imantis paprastų saugumo priemonių daugumai profesinių plaučių ligų galima užkirsti kelią”, – tvirtina Kalifornijos universiteto Profesinės ir aplinkosauginės medicinos skyriaus direktorius Philipas Harberis.

Žurnalas “Health” išskyrė dešimt profesijų atstovų, kuriems kyla didžiausia grėsmė susirgti profesinėmis plaučių ligomis.

1. Statybininkai. Darbuotojai, kurie įkvepia dulkių, kai griaunamas ar renovuojamas namas, gali susidurti su plaučių vėžio rizika ir asbestoze – lėtine profesine plaučių liga, kuria susergama kvėpuojant asbesto dulkėmis užterštu oru.

Pasak P.Harberio, JAV nerimaujama dėl žmonių, šioje srityje dirbusių prieš 20–30 metų, kai daugelis gaminių su asbestu dar nebuvo uždrausti. Tuo tarpu Lietuvoje asbestas, kaip kenksmingas veiksnys darbe, įteisintas tik prieš dešimtmetį. Dirbant senesniuose pastatuose medikai rekomenduoja dėvėti respiratorių ir vengti rūkyti.

2. Fabrikų darbininkai. Apdirbamoji pramonė – didesnės rizikos zona susirgti lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis. Fabrikų darbuotojai neapsaugoti nuo dulkių, chemikalų, dujų. Štai maisto fabrikuose naudojamas diacetilas – aromato ir skonio suteikianti medžiaga, dedama į spragėsius, kai kurių rūšių vyną ir greitai paruošiamą maistą – gali sukelti organizmą niokojančią ir kartais mirtiną plaučių ligą. Tyrimą viename kukurūzų spragėsių fabrike, kurio darbuotojai itin dažnai serga plaučių ligomis, atlikę JAV nacionalinio profesinio saugumo ir sveikatos instituto mokslininkai nustatė, kad gamykloje yra daug diacetilo dujų. Mokslininkų nuomone, darbuotojai, ruošiantys spragėsius pardavimui bei dirbantys su aromatiniais chemikalais, priklauso grupei žmonių, kuriems gresia didesnė rizika susirgti plaučių ligomis.

3. Sveikatos apsaugos darbuotojai. Manoma, kad 8–12 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų yra jautrūs miltelių liekanoms, kurių randama latekso pirštinėse, ir tai gali sukelti rimtą astmos priepuolį. P.Harberis tvirtina, kad alergija gali kilti pačiam net nenaudojant pirštinių – kai kolega tame pačiame kambaryje nusimauna ar apsimauna pirštines ir šiek tiek latekso patenka į orą.

4. Siuvėjai. Bisinozė – lėtinė profesinė plaučių liga, kuria dažnai suserga tekstilės sektoriaus darbuotojai, kurie ilgą laiką kvėpuoja oru, užterštu medvilnės, linų dulkėmis. Riziką padidina rūkymas. Dirbant šiame sektoriuje derėtų nešioti kaukę ir reikalauti geros vėdinimo sistemos.

5. Kepėjai. Pasirodo, kepėjo profesija patenka beveik į patį viršų darbų, sukeliančių astmą, – tokie darbai yra 15 proc. naujų astmos atvejų kaltininkai. “Didelė rizika, kad kepėjui, kuris neapsaugotas nuo miltų dulkių, išsivystys didesnis jautrumas alergenams”, – tikina P.Harberis. Astmos priepuolius gali sukelti fermentai, naudojami ruošiant tešlą, ir vabzdžiai, kurių dažnai randama miltuose. Užkirsti kelią ligai gali padėti apsauginės kaukės ir kokybiškos vėdinimo sistemos.

6. Automobilių remontininkai. Profesine astma rizikuoja susirgti žmonės, dirbantys automobilių pramonėje, ypač automobilių remonto srityje. Automobiliniai dažai gali suerzinti odą, sukelti alergiją ir rimtų kvėpavimo bėdų. Apsisaugoti iš dalies padės respiratoriai, pirštinės ir apsauginiai akiniai.

7. Geležinkelių darbuotojai. Darbuotojai, iškraunantys prekes krovinių dokuose, ir geležinkelių sistemos darbuotojai taip pat stipriai rizikuoja susirgti lėtinėmis plaučių ligomis. Didžiausia kaltė dėl to tenka transporto priemonių, naudojančių dyzeliną, išmetamosioms dujoms. 2004 m. atliekant tyrimą nustatyta, kad mirčių nuo plaučių ligų skaičius tarp JAV geležinkelio darbuotojų padidėjo po to, kai 1950 metais šis sektorius perėjo nuo anglies prie dyzelino.

8. Ugniagesiai. Šie darbuotojai gali įkvėpti dūmų ir įvairių chemikalų, išsiskiriančių degant pastatams. Nors kvėpavimo aparatai apsaugo gerai, ugniagesiai juos ne visada nešioja – dažnai dujokaukę nusiima, kruopščiai tikrindami įvykio vietą, kad įsitikintų, jog ugnis vėl neįsiplieks. O rizika įkvėpti nuodingų medžiagų ir asbesto išlieka net tada, kai gaisras užgesintas, todėl Tarptautinė ugniagesių asociacija rekomenduoja dėvėti aprangą visuomet.

9. Barmenai. Ši profesija rizikinga tose šalyse, kuriose rūkyti baruose ir kavinėse dar nėra uždrausta.

10. Kalnakasiai. Šių profesijų atstovai susiduria su didele rizika susirgti daugybe profesinių plaučių ligų, nes nėra apsaugoti nuo dulkių. Pasak P.Harberio, viena tokių rimtų ligų – silikozė, kurią gali sukelti silicio dioksido dulkės.

Pagal užsienio spaudą parengė Jurgita Laurinėnaitė

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...