2011 Balandžio 15

Audronis Kontautas

Dar kartą apie naująją AE

veidas.lt

Nors ši tema jau daug kam įgrisusi, tačiau, mano manymu, visiško aiškumo kol kas nėra. Iki šiol neaišku, kiek gi kainuos naujoji AE ir ar tikrai tai bus energetinės nepriklausomybės garantas?

Kas dėl kainos, tai spaudoje tikslių duomenų nėra, dažniausiai įvardijamas kainos diapazonas yra nuo 12 iki 20 mlrd. Litų. Panašią sumą įvardija ir S. Stoma „Lietuvos žiniose“, tačiau baltarusiai savo elektrinę statys, kaip rašo „geopolitika.lt“ už rusų kreditą, lygų 9 mlrd. JAV dolerių (apie 22 mlrd. litų). Baltarusių elektrinės galia bus 2000 MW, lietuvių – 3400 MW (bent apie tokią galią dabar šnekama), t.y. 1,7 karto galingesnė. Kadangi kaina auga proporcingai galiai, be to naivu tikėtis kad Lietuvoje elektrinė bus statoma pigiau negu Baltarusijoje, tai kaina mažiausiai 1,7 karto bus didesnė, t.y. mažiausiai 37 mlrd. litų, ir tai, mano manymu, yra labai optimistinės prognozės. Apie panašią kainą buvo rašoma ir „technologijos.lt“, kur cituojamas akademikas J. Vilemas, citata: „Dabar aišku, kad artimiausiu metu pradedamų statyti AE vieno instaliuoto kilovato kaina gerokai viršys 2000 eurų. Tik prasidėjus masinei naujų AE statybai galima tikėtis, kad jų kainos sumažės“. T.y. jei suskaičiuoti, kiek kainuos 3400 MW galios instaliacija, gaunasi „gerokai viršijami“ 23,5 mlrd. litų.

Tačiau ne elektrinės kaina yra svarbiausia, o jos pagamintos kilovatvalandės kaina. Štai 2008 metais Ignalinos AEpagamintos kilovatvalandės kaina buvo 6,58 ct ir tai, manyčiau, galima laikyti grynai eksploatacinėm išlaidom, nes į kainą nebuvo įtrauktos jokios kitos išlaidos.

Jei neskaičiuoti pelno ir kitokių išlaidų, tai žinodami elektrinės galią kilovatais ir jos darbo laiką valandomis (8760 val. per metus) galime suskaičiuoti kiek kilovatvalandžių bus pagaminta, o padalinę elektrinės kainą iš pagamintų kilovatvalandžių kiekio gausime kilovatvalandės kainos dedamąją, reikalinga kad susigrąžinti įdėtus pinigus. Elektrinės galią reiktų imti 3200000 kW (mažesnė už 3400000 kW jau vien dėl to, kad dalis pagamintos energijos bus sunaudojama elektrinės technologinėm reikmėm, pvz. siurblių maitinimui). Jei elektrinė dirbs 50 metų, tai ši kainos dedamoji gaunasi apie 2,64 ct. Sudėjus su eksploatacinėmis išlaidomis (6,58) gaunasi 9,22 ct. Matyt apie tokią ar panašią kilovatvalandės kainą ir kalbama, kai norima įtikinti, kad naujos AE gaminama elektra bus labai pigi… Tačiau nei Lietuva, nei Lenkija, nei Latvija, nei Estija, kiek žinau, reikiamų statybai milijardų neturi, todėl ieškomas „strateginis investuotojas“ ir dalis pinigų žadama skolintis.

Tarkime, kad ir skolintojas ir strateginis investuotojas norės 5 procentus grąžos per metus. Tai sudarys 1,85 mlrd. Lt. Tokiu atveju kilovatvalandės kaina padidės 6,6 ct ir sudarys 15,82 ct. (beje, 2011.04.07 BaltPool biržoje už kilovatvalandę buvo mokėta vidutiniškai 15 ct/kWh arba 150,24 Ltl/MWh). Tačiau net ir tokia kaina (15,82 ct.) paremta, mano nuomone, labai optimistinėmis prognozėmis. Yra nuomonių, kad urano atsargų likę tik 30 metų, be to AE jau yra savaime padidintos rizikos objektas, todėl kažin ar kas iš investuotojų sutiks su 5 procentais metinių palūkanų, mano manymu mažiausiai turėtų būti 10 procentų. Tokiu atveju kilovatvalandės kaina sudarys 22,42 ct, o tai kažin ar leis konkuruoti su rusiška elektra (jau 15 ct už kWh kažin ar bus konkurentabili kaina?). Be to, reikia nepamiršti, kad didžioji lėšų dalis, sumokėta už elektrą atiteks ne Lietuvai (pavojai ir atliekos mums – pinigai strateginiam investuotojui ir bankams).

Tiesa, yra įvairių planų, kaip sumažinti skolinimosi mąstą, vienas jų, dažniausiai minimas, tai elektros tinklų dalies ar jų visų pardavimas. Tačiau tokiu atveju pakils elektros energijos transportavimo kaina, o ir elektros gamybos kaina naujoje AE sumažėtų, geriausiu atveju trečdaliu. Todėl kas geriau – pigiau pagaminta elektra, tačiau Lietuvai nebepriklausantys elektros tinklai ir brangesnis transportavimas jais, neaišku.

Dar yra ir faktoriai, netiesiogiai įtakosiantys būsimą elektros kainą. AE uždarymo ir radioaktyvių atliekų saugojimo išlaidos, matyt, bus „permestos“ ateities kartoms. Štai pavyzdžiui Ignalinos AE uždarymui ir radioaktyvių atliekų sutvarkymui, kaip rašo “atgimimas.lt”, buvo skirta daugiau kaip 2,38 mlrd. lt ir iki šiol procesas net neįpusėjo, tai naujajai AE lėšų reikės dar daugiau. O kaip bus su naująja kombinuoto ciklo dujų turbina Elektrėnuose. Ar veikiant naujajai AE ji bus sustabdyta, kaip buvo su Elektrėnų elektrine, veikiant Ignalinos AE? Investicijos tai dar nebus atsipirkusios. Taip pat neaišku, kaip bus su nevalstybinėmis Lietuvos elektrinėmis, kurių bendra galia 2008 metais siekė 980 MW ir jos galėjo pagaminti daugiau kaip pusę Lietuvai reikiamos energijos. Jos irgi bus sustabdytos? Pastaruoju metu daugelis iš jų buvo ar šiuo metu yra modernizuojamos, taip pat statomos naujos, naudosiančios biokurą. Dauguma iš jų priklauso savivaldybėms ir investicijas, vienu ar kitu būdu teks grąžinti savivaldybių gyventojams.

Kruonio HAE skirta pumpuoti vandenį į baseiną kai yra pigi naktinė energija ir gaminti elektrą dieną, pikinio elektros vartojimo metu, kai pikinė energija brangi. Nors vandens pumpavimui sunaudojama daugiau energijos, negu jos pagaminama, tačiau dėl didelio kainų skirtumo HAE uždirba pelną. Jei HAE bus naudojama naujos AE galios balansavimui, tai baseinas visą laiką turės būti bent dalinai užpildytas, kas sumažins pagaminamos elektros kiekį todėl ir pelnas sumažės, o gal net pavirs į nuostolį kuris bus dengiamas iš elektros kainos.

O ar tikrai naujoji AE bus energetinės nepriklausomybės garantas? Reklamuojant naująją AE „pamirštama“ pasakyti, kad ji stabiliai veiks tik tuo atveju, jei bus įjungta į energetinį tinklą, kuriame esančių elektrinių galia turės būti mažiausiai 10 kartų didesnė nei naujosios AE galia. Tai sąlygoja AE specifika – tiksliau jos generuojančios sistemos inertiškumas (daug vandens, daug garų ir t.t.). Vaizdumo dėlei tai galima palyginti su važiavimu automobiliu, kurio akseleratoriaus pedalas gali būti nuspaudžiamas ar atleidžiamas iš lėto. Atsiradus įkalnei, kol pedalas nusispaudė – greitis sulėtėjo, nuokalnėje kol pedalas atsileido – greitis padidėjo. Energetikoje įkalnės tai elektros vartojimo didėjimas dienos bėgyje, nuokalnės – vartojimas naktį. Be to dar gali neplanuotai kokia elektros perdavimo linija atsijungti ar koks kitas gedimas įvykti. Energetikoje tokie „greičio“ pokyčiai neleistini. Be to dar reikia turėti rezervą tam atvejui, jei staiga vienas elektrinės blokas netikėtai atsijungtų. Deja, bet pakanka sekundės dalių kai nėra įtampos, kad energetinė sistema išsijungtų ir gali prireikti visos paros norint ją visą atgal sujunginėti. Jei bus statoma 3,4 GW AE, tai ji stabiliai dirbs tik įjungta į tinklą, kurio elektrinių galia mažiausiai 34 GW. Apie tai rašoma Dr. Stasio Malkevičiaus ir Liudviko Narcizo Rasimavičiaus straipsnyje „Atominė elektrinė ir valstybės saugumas“. Apie panašias nuostatas rašoma ir Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos 2007 m. sausio 18 d.,  27 punkte, citata: „Dėl palyginti nedidelės bendros Baltijos valstybių elektros energetikos sistemos apkrovos (apie 6 000 MW 2015 m.) didžiausia vieno energetinio bloko galia be papildomų priemonių teoriškai optimaliausia yra apie 800 MW. Statant didesnės galios energetinius blokus, reikės statyti papildomus generuojančius šaltinius reikiamo masto sisteminėms paslaugoms užtikrinti. Iki naujos atominės elektrinės eksploatavimo pradžios Baltijos šalių elektros energetikos sistemas sujungus su Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių energetikos sistemomis, bus galima naudotis Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių rezervinėmis galiomis. Nespėjus pastatyti reikalingų jungčių, didelės galios blokų rezervavimo klausimus tektų derinti su Rusijos jungtine elektros energetikos sistema.“ Citatos pabaiga.

Stabiliam, statomos Kaliningrado srityje AE darbui, taip pat reikės atitinkamos galios tinklo, todėl ji turės būti sujungta arba su Rusijos energetine sistema tranzitu per Lietuvą, arba su Europa, tranzitu per Lenkija. Pastaruoju atveju turėtų būti nutiesta papildoma elektros perdavimo linija, kuri gautųsi trumpesnė nei Lietuvos per Lenkiją, todėl ir nutiesiama per trumpesnį laikotarpį. Jei lenkai šiam projektui skirs didesnį prioritetą nei lietuviškam, tai lietuviškas gali pradėti vėluoti, t.y. būti nebaigtas elektrinės statyboms pasibaigus.

Sistemos stabilumo palaikymas ir rezervo užtikrinimas už dyką neatliekamas, tai kainuoja. Norint jį turėti reikia pasirašyti išankstines sutartis. Kai veikė Ignalinos AE tokios sutartys buvo pasirašytos su Rusija (sutarties pavadinime buvo žodžiai „dažnio reguliavimas“ todėl kai kurie politikai piktinosi – kodėl Rusija Lietuvai reguliuoja dažnį…). Kiek man žinoma dėl galios rezervo su Europos valstybėmis jokių išankstinių pokalbių nebuvo, be to naująją AE ir norima statyti, nes prognozuojama, kad Europoje trūks elektros energijos, t.y. Europa negalės suteikti rezervo. Vadinasi lieka Rusija, tačiau kokia tuomet bus energetinė nepriklausomybė?

Paskutiniu metu mokslines diskusijas dėl naujosios AE pakeitė reklama ir propaganda. Vienas tokių pavyzdžių, mano nuomone, yra Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijos projektas. Štai naująją AE liečiančios projekto dalies pora citatų: „Visagino atominės elektrinės (VAE) statyba yra pagrindinis strateginis vietinės elektros gamybos plėtros projektas iki 2020 metų. Investicijų į VAE dydis atitinka dešimties metų laikotarpiu sumokamų pinigų kiekį importuojamoms dujoms elektros energijos gamybai pirkti.“. „Priklausomai nuo galios ir technologijos, nauja atominė elektrinė kainuos 12,4–15,4 mlrd. litų, eksploatacijos pradžia – 2020 metai“.

Lietuvoje pagrindinis elektros gamintojas – Elektrėnai, kuriuose elektros gamybai naudojama pasenusi technologija ir todėl savikaina siekia apie 30 ct. / kWh, (elektros biržoje perkama elektra po 16 ct. / kWh) todėl investicijas lyginti su pinigais už dujas elektrai gaminti, mano manymu, yra nekorektiška. Be to ir už nurodytą elektrinės kainą kažkodėl vis nerandama strateginio investuotojo, kas verčia daryti prielaidą, kad tokia kaina – nereali.

Dar viena citata iš ten pat: „Bus užbaigta AB „Lietuvos elektrinė“ devintojo bloko statyba (kaina – apie 900 milijonų litų) ir pastatytas penktas Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės blokas sistemai balansuoti bei galios rezervui užtikrinti (numatoma kaina – 300 milijonų litų).“

Galios rezervui užtikrinti, jei turima omeny naujoji AE, Kruonio hidroakumuliacinė netinka. Pirma, kaip rašoma Kruonio HAE tinklapyje, pilną galią jos agregatai pasiekia mažiau nei per dvi minutes, tačiau, kaip rašyta anksčiau, kad visa energetinė sistema atsijungtų, pakanka, kad įtampos nebūtų keletą sekundės dalių. Po to energetinę sistemą reikia įjunginėti dalimis, taigi koks nedidukas miestelis elektrą gali atgauti tik po kokios paros… Antra, jei energetinė sistema atsijungs, Kruonio HAE neteks sinchronizacijos šaltinio ir kad jos generatorius paleisti sinchroniškai Rusijos tinklui (ar kontinentinės Europos tinklui), prireiks atlikti papildomus elektros perdavimo linijų perjungimus, kas užims papildomą laiką. Todėl Kruonio HAE gali būti naudojama tik brangios rezervinės elektros kiekiui sumažinti, t.y. dvi minutes naudosime brangią, greičiausiai rusišką rezervinę elektrą, po to įsijungs Kruonio HAE, jei turės pakankamai vandens. Taigi, naujosios AE galios rezervas bus gaunamas iš užsienio ir greičiausiai tai bus Rusija.

Vienu metu Lietuvoje statoma ar planuojama statyti: 1) Nauja atominė elektrinė. 2) Senos atominės panaudoto kuro saugykla. 3) Naujas blokas Elektrėnų elektrinėje. 4) Naujas agregatas Kruonio HAE. 5) Dujų junktis su Lenkiją. 6) Dujų importo terminalas. 7) Dujų saugykla. 8) Elektros linija su Lenkija. 9) Elektros linija su Švedija. Ar neperdaug? Ar nebūsime įklampinti į skolas ne tik mes, bet ir mūsų vaikai ir anūkai. Gal reiktų tiksliau susidėlioti prioritetus? Jei jau statome Elektrėnuose kombinuoto ciklo dujų turbiną tai vadinasi be rusiškų dujų tikrai neišsiversime, galų gale ir virtuvėse dujinių viryklių taip greit neperdarysime… Jei naująją AE statysime už skolintus pinigus ir galios rezervą būsime priversti pirkti iš Rusijos, ar tai tikrai padidins Lietuvos energetinę nepriklausomybę? Beje, naujoji AE bus statoma prie pat Baltarusijos sienos ir bus aušinama baltarusiško ežero vandenimis. Mes dabar pasirašinėjame peticijas ir piktinamės, kad baltarusiška AE bus statoma 30 km nuo Lietuvos ir bus aušinama „mūsų“ Nerimi. Ar mes nesame veidmainiai?

Jei miestų ir miestelių katilinėse gaminti ne tik šilumą bet ir elektrą, tai dujų (ar kitokio kuro) sąnaudos padidėja labai nežymiai. Toks procesas vadinamas kogeneracija. Be to kai iš to paties  kuro kiekio gaminama ir šiluma ir elektra tai jų gamyba gaunasi pigesnė, nei gaminant juos atskirai. Pavyzdžiui Elektrėnų elektrinė gamindama elektrą šildo ežerą, o galėtų šildyti pavyzdžiui Kauną.

Katilinių perdarymui reikalingos investicijos, o jos kažin ar bus, jei statysime naująją AE. Oficialių duomenų nėra, bet mano nuomone tokios termofikacinės elektrinės, bent jau žiemą kai šilumos poreikis didžiausias, galėtų Lietuvą aprūpinti dviem trečdaliais reikiamos elektros energijos. Jei dar Lietuva planuoja gauti 22 procentus elektros iš atsinaujinančių šaltinių, tai pirkti iš užsienio tektų labai nedidelį kiekį elektros. Be to ir technologijos nestovi vietoje. Pavyzdžiui manoma, kad Lietuvos gelmėse yra pakankamai jos poreikiams skalūninių dujų, be to paskutiniu metu spartėja vandenilio ir kitų alternatyvių energetikų vystimasis. Tai ar tikrai mums reikia naujosios AE?

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentarai (4)

  1. Laurynas Laurynas rašo:

    Naujos AE tikrai nereikia.

  2. sak sak rašo:

    pries pasirasant uzdaryti AE musu isrinktiesiem reikejo ir statyti nauja,bet delse,nes tikejosi kad europa parems lauke pinigeliu taip ir nesulauke,o dabar mum jos nereikia,nes matom kas darosi japonijoj

  3. Adomas Adomas rašo:

    Aišku, uždarius Ignaliną padarytas nusikaltimas ir jo jau neatstatysim, bet geriausias variantas dabar būtų pakviesti Gudus į Ignalinos AE statybą ir gauti tą aniems žadėtą paramą. Lenkai gi nepatikimi ir jie mus tik eilinį kartą išduos.Vieniems statyti -ekonominis nusikaltimas, o dabartinė chebra nepatikima.

  4. Adomas Adomas rašo:

    Aišku, uždarius Ignaliną padarytas nusikaltimas ir jo jau neatstatysim, bet geriausias variantas dabar būtų pakviesti Gudus į Ignalinos AE statybą ir gauti tą aniems žadėtą paramą. Lenkai gi nepatikimi ir jie mus tik eilinį kartą išduos


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...