2011 Sausio 05

Politika

D.Grybauskaitė: “Nereikėtų savęs apgaudinėti, kad tuoj turėsime atominę elektrinę”

veidas.lt

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tiki, kad 2011-aisiais Lietuva stosis ant kojų, bet tai bus lėtas procesas, kurio sėkmė priklausys ir nuo kol kas neaišku – į gerąją ar blogąją pusę pasvirsiančios situacijos kai kuriose didelių finansinių sunkumų dabar patiriančiose Europos valstybėse. Tad šalies vadovė Lietuvos žmonėms siūlo kliautis ne kitais, o savimi, atsikratyti pasyvumo ir patiems aktyviau bei atsakingiau kurti savo valstybę.

PROGNOZĖS: Premjeras jau buvo paskelbęs krizės pabaigą, tačiau pareikalavus atkurti pensijas pareiškė, kad krizė dar nesibaigė. Kokia, Jūsų nuomone, tikroji šalies ūkio padėtis?
D.G.: Manau, juodžiausias laikotarpis tikrai praėjo. 2011-aisiais matysime tam tikrą atsigavimą – ekonomika turėtų augti 2–3 proc. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad biudžetas tuoj pat pasipildys papildomomis lėšomis, o tai reiškia, jog pensijų atkurti 2011 m. negalime. 2012 m. tam bus realesnė prošvaistė.
Tačiau turime labai rimtai vertinti, kad Lietuvos ekonomika labai maža ir labai priklausoma nuo išorės, o joje, deja, kol kas vyksta įvairių reiškinių. Turiu galvoje sunkumus, kuriuos šiuo metu išgyvena kai kurios Europos valstybės. Lietuvos ekonomika iš dalies turės priklausyti nuo to, kaip seksis Europos valstybėms susitvarkyti su skolinimosi krize.
Todėl galime džiaugtis atsigavimo daigeliais, šviesesnėmis prognozėmis, bet nesitikėti per daug. Stosimės ant kojų, bet tas stojimasis bus lėtas.
PROGNOZĖS: Jei krizė eina į pabaigą, tai gal ir krizių premjeru tituluojamo Andriaus Kubiliaus karjera – link pabaigos? Ar vis dar manote, kaip kad sakėte prieš metus, kad jo vadovaujama Vyriausybė pasmerkta dirbti iki kadencijos galo?
D.G.: Galima pajuokauti, kad krizė dar nesibaigė, tad A.Kubiliui teks tą naštą panešioti. O jei rimtai – esu atvira bet kokioms politinėms jėgoms, jei tik jos ateitų susivienijusios ir atneštų racionalių receptų, kaip galima greičiau ir geriau susitvarkyti.
Bet A.Kubiliaus Vyriausybė daro tai, kas būtina ir ką turėtų daryti bet kuri Vyriausybė sunkmečiu. Beje, kai palyginame, ką daro Latvijos ar Estijos vyriausybės, matome, kad receptai labai panašūs, tačiau žmonės tai priėmė kaip neišvengiamybę, o mūsų piliečių, žiniasklaidos, politikų vertinimai labai negatyvūs. Priežasčių, kodėl skirtinga reakcija, daug. Pavyzdžiui, sunkmečio laikotarpis nebuvo panaudotas saulėlydžio planams įgyvendinti, per mažai pastangų dėta socialinio draudimo sistemai, valstybės valdymui reformuoti.
PROGNOZĖS: Tai ką, Jūsų nuomone, Vyriausybė, kitos valdžios institucijos 2011 m. turi padaryti, kad ir ekonomika stabilizuotųsi, ir žmonės labiau pasitikėtų valdžia?
D.G.: Viskas prasideda nuo asmeninio pavyzdžio. Turime daryti, kas įmanoma, ir švariai, viešai. O jei kalbėsime apie reformas, būtina imtis socialinio draudimo sistemos reformos, apie kurią tik kalbame, bet neišdrįstame padaryti. O juk “Sodros” situacija bus sudėtinga ir dėl ekonominio nuosmukio, ir dėl demografinės padėties, ir dėl emigracijos. Kad ir kokia būtų Vyriausybė, ji bus priversta eiti skausmingu keliu, bet spręsti šią problemą.
O esminis uždavinys, ir ne tik 2011 metams, – tai kova su korupcija, nes ji jau pradeda paralyžiuoti valstybės vystymąsi. Tampame oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe. Juk jei kokį milijoną kas nugvelbia iš avialinijų, tai visai valstybei nuostolis – milijardai: vyksta grandininė reakcija: nesiplėtoja turizmas, neatvažiuoja žmonės, kurie galėtų apsistoti mūsų viešbučiuose, pirkti mūsų prekes ir t.t. Nesitikėjau, kad Lietuvoje tokio masto korupcija, o prie smulkios korupcijos žmonių mentalitetas taip pripratęs, kad ją tiesiog toleruoja.
PROGNOZĖS: 2010-ieji net buvo pavadinti kovos su korupcija metais. Tačiau ar matote prošvaisčių šioje kovoje, jei net muitininkų sulaikyti kontrabandininkų vilkikai su kontrabandinėmis prekėmis nuvaromi iš muitinės teritorijos?
D.G.: Vilkiko istorija – įžūlus akibrokštas, parodantis, koks didelis supuvimo lygmuo nuo apačios iki viršaus. Yra keli korupcijos lygmenys: kontrabandinis lygmuo, kai pareigūnai praleidžia kontrabandininkus, savivaldybių – per viešuosius pirkimus, ES lėšų panaudojimą, ir politinė korupcija, kai priimami lobistiniai įstatymai, kurie labai ilgam laikotarpiui gali padaryti poveikį šalies strateginiam vystymuisi, labai pakenkti šalies raidos perspektyvai. Visus šiuos lygmenis galima bandyti paveikti per įstatymus, nes mūsų įstatymai pernelyg švelnūs esant tokiam korupcijos lygmeniui ir taip veikiant lobistinėms interesų įtakoms. Todėl inicijuoju labai daug antikorupcinių įstatymų – iki turto konfiskavimo, baudų didinimo, kad tai atgrasytų nuo to, kas dabar vyksta Lietuvoje.
Bet vien įstatymų nepakanka, juos dar reikia taikyti. Labai tikiuosi, kad sukūrus papildomą juridinę bazę bus galima pradėti reikalauti atsakomybės. Kol kas apie tai daug kalbame, bet nė vienas už tokius nusikaltimus nėra pasodintas už grotų.
PROGNOZĖS: Atvirai sakote, kad Jums nekelia pasitikėjimo aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Ar nereikalaujate keisti ministrų todėl, kad nesugriūtų valdančioji koalicija, ar kad nematote kuo jų pakeisti?
D.G.: Yra kuo pakeisti, tačiau ministrų keitimą turi aprobuoti premjeras. Vyriausybė, kaip žinome, koalicinė, ir ministrų keitimo problema daugiausia priklauso nuo premjero ir koalicijos trapumo. O pagal darbo kokybę ir rezultatą, taip pat ir panaudojant europines lėšas, sprendžiant sąvartynų problemas, Aplinkos ministerija neatlaiko jokios kritikos – matome visišką stagnaciją, negebėjimą dirbti.
PROGNOZĖS: Tačiau akivaizdžiai remiate energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, nors didelė dalis Seimo abejoja ir jo tinkamumu ministro pareigoms. Ar Jums aiški Lietuvos politika siekiant energetinės nepriklausomybės, žlugus branduolinės jėgainės statybos investuotojo konkursui, neplėtojant atsinaujinančių energijos šaltinių energetikos ir t.t.?
D.G.: Lietuva neturi energijos išteklių, todėl vis tiek priklausysime nuo vienų ar kitų, tad galima kalbėti tik apie santykinę nepriklausomybę – tam tikrą proporciją. Štai Europa nuo rusiškų dujų priklauso tik apie 60, o Lietuva – visu 100 proc.
Ši Vyriausybė pirmoji po 20 nepriklausomybės metų atidarė elektros biržą: “Nordpool” pagrindu pirmą kartą beveik pusę elektros energijos galime pirkti konkurencingomis biržos kainomis. Todėl ir sakau, kad ši Vyriausybė darė tai, ko lobistiniai įvairių grupuočių interesai neleido daryti visus 20 metų.
Išardydama “Leo LT” valstybė susigrąžino viso elektros energetikos sektoriaus kontrolę, ir tai gerai: nes visiškai aišku, kad “Leo LT” nė neketino statyti atominės elektrinės, ir tai buvo tik mėginimas sužaisti akcijomis ir uždirbti milijardus sumokėjus kelis šimtus milijonų. Pasirašyti visi dokumentai elektros linijai su Švedija tiesti, ir esame garantuoti, kad 2015 m. ji pradės veikti. Dirbame, kad mūsų elektros tinklai būtų sujungti su Lenkija. Planuojame suskystintų dujų terminalo statybą Klaipėdoje.
Kam nepakankamai dėmesio skiria ir ši Vyriausybė – tai alternatyvūs energijos šaltiniai. Lietuva labai menkai naudoja biokurą, o savikaina už šildymą ir elektrą kristų iki 40 proc. Didelis potencialas Lietuvai – vėjo energetika, šiukšlių perdirbimas. Tad pauzę po tokios atominės elektrinės investuotojo konkurso baigties būtina panaudoti alternatyvios energetikos plėtojimui Lietuvoje.
O jei kalbame apie atominės elektrinės investuotojo konkursą, tai Lietuva jį pradėjo Europos ekonominio nuosmukio metu, be to, tokie projektai labai brangūs ir ilgai trunka. Tad bet kokia investicija iš šono bus apskaičiuota labai atsargiai. Tos šalys, kurios turi savo technologijas – Rusija, JAV ar Prancūzija, gali tai daryti, tad Rusija ir turi Kaliningrado projektą. Baltarusiai, jei statys atominę, skolinsis pinigų, tačiau dar nežinia, kokią naudos technologiją – rusišką ar kokią kitą. O nei Baltijos valstybės, nei Lenkija neturi nei savo technologijų, nei patirties, nei statytojų. Net visos keturios, kad ir kiek pasirašinėtų susitarimus ir politines deklaracijas, tokio energetikos objekto negalėtų pasistatyti vienos, todėl ir buvo būtinas investuotojas. Ir čia kalba ne tik apie pinigus, bet ir apie technologijas.
PROGNOZĖS: Ar tikite, kad atominę vis dar galime pastatyti anksčiau deklaruotais terminais – 2018–2020 m.?
D.G.: Oi ne, apie terminus jau nebekalbėkime – kalbėkime, kad Lietuvai būtų naudinga išlikti šios energetinės sistemos šalimi. Bet save apgaudinėti, kad tuoj tuoj turėsime atominę elektrinę, tikrai nereikėtų. Ekonominės rinkos sąlygos taip greitai nepasikeis – Europoje ir pasaulyje dėl ekonominės krizės pasekmių dabar vyksta labai daug sudėtingų procesų, ir nereikia turėti nepamatuotų vilčių. Dabar reikia daryti tai, kas įmanoma šiandien. Kas bus įmanoma rytoj – darysim rytoj. Nenoriu spekuliuoti jokiomis datomis, nes manau, kad Lietuva šiuo metu turi investuoti į elektros tiltus su Švedija ir Lenkija, suskystintų dujų terminą, į biokurą, šiukšlių deginimą.
PROGNOZĖS: O kokius Lietuvai svarbius konkrečius tikslus ar projektus turite omeny vis kartodama, kad siekiate pragmatiškos politikos su Baltarusija ir Rusija?
D.G.: Pragmatiška politika – tai Lietuvos interesų gynimas visur: ES, NATO, bendraujant su visomis šalimis. Šiuo istoriniu laikotarpiu matau ypač dideles galimybes Lietuvai labiau realizuotis bendraujant su Skandinavijos, Baltijos šalimis.
Tas pragmatizmas man kainuoja ir reputacijos. Man būtų mažiau rizikinga, jei būčiau paklusni ir negalvočiau apie realų Lietuvos interesą, nieko nereikalaučiau. Pavyzdžiui, Lietuva buvo tik labai formali NATO narė, praktiškai neturinti realių gynybos garantijų pagal NATO 5-ąjį straipsnį, todėl 2009-ųjų rugsėjį labai griežtai jų pareikalavau. Daugelis šalių, tarp jų kai kurios didžiausios, buvo labai nepatenkintos dėl tokio mano viešo ir atviro nuomonės reiškimo. Galiausiai pastarajame NATO aukščiausio lygio susitikime gavome realios Baltijos šalių gynybos planus. Čia ir matau pragmatizmą – turėti aiškią nuomonę, kai Lietuvos interesas turi būti ginamas ne deklaratyviai, o iš tikrųjų ir su realiais rezultatais.
Kalbėdama apie pragmatišką politiką su Baltarusija ar Rusija turiu omeny ne kokius konkrečius bendrus projektus – svarbiausia yra bendras fonas, tarpusavio dialogas, bent jau ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas. O politinis bendradarbiavimas priklausys nuo kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, verslininkai sako, kad pasirašius susitarimą dėl lengvesnio sienos kirtimo ir man susitikus su prezidentu Aleksandru Lukašenka jiems dirbti Baltarusijoje tapo šiek tiek lengviau. Jei bent kiek sušvelninta politinė retorika kaimynų atžvilgiu sudaro gerą foną mūsų verslui dirbti, tai jau labai daug, nes ekonominis bendradarbiavimas visiems svarbus.
Arba, pavyzdžiui, Lietuva remia Rusijos narystę Pasaulio prekybos organizacijoje, nes mums tai suteiks civilizuotesnę ekonominę tarpusavio santykių bazę. Arba štai įvykus mano susitikimui su Baltarusijos prezidentu, po devyniolikos metų Sausio 13-osios bylos įšaldymo turėjome galimybę gauti Vladimiro Uschopčiko apklausos duomenis. Tai leido perkvalifikuoti kaltinimus į karo nusikaltimus, kuriems senaties terminas nebetaikomas.
Beje, tokios tendencijos ir kitur – Europos ir JAV požiūris į Rusiją ir kai kurias kitas mūsų kaimynes švelnėja. Lietuva turi pasinaudoti šiuo atšilimo laikotarpiu ir rasti savo nišą šiuose santykiuose. Tačiau tai turi vykti natūraliai, per prievartą negreitinsime jokių procesų.
O 2011 m. Lietuva, kaip pirmininkaujanti ESBO šalis, domėsis demokratizacijos, žmogaus teisių ir žodžio laisve visoje Europoje, taip pat ir kaimyninėse šalyse.
PROGNOZĖS: Buvote už tai, kad valstybinę žemę tvarkytų nacionalinė institucija. Ar teisinga kritika, kad prezidentė nenori stiprinti savivaldos?
D.G.: Prezidentė labai nori stiprinti savivaldą. Nori, kad merai, seniūnai būtų renkami tiesiogiai ir prisiimtų visą atsakomybę savivaldybėms ne tik gaunant ir parceliuojant valstybės turtą, bet pirmiausia užsidirbant. Nė vienoje ES valstybėje savivaldai nėra suteikta teisė disponuoti valstybės žeme, tik suteikta žemė patikėtoms funkcijoms vykdyti. Bet Lietuvoje buvo noras žemę gauti ir parduoti. Būtent tai ir stabdžiau, turėdama omeny, kad korupcijos ir interesų konfliktų lygmuo savivaldos srityje yra pats didžiausias valstybėje.
PROGNOZĖS: Jūs – už tiesioginius merų rinkimus. Tačiau ar neįžvelgiate pavojaus, kad gali ateiti į vietos valdžią ir populistų, ir destruktyvių asmenų?
D.G.: Rizikos, kad gali ateiti daugiau populistų ir ryškesnių žmonių, kurie ne visada gali būti atsakingi, – taip, yra. Bet rizikos matome ir vadinamųjų tradicinių partijų darbe, nes jos užpelkėjo, jose nėra jokios konkurencijos, vis tie patys veidai. Tai irgi kraštutinumas. Per pirmus savivaldybių rinkimus, kuriuose dalyvaus nepartiniai, gali būti įvairių ekscesų. Bet labai noriu tikėtis, kad tai bus konkurencija tradicinėms politinėms jėgoms, jos pamažu praras monopolijas, turės būti atsakingesnės ir labiau pakovoti dėl rinkėjo.
PROGNOZĖS: Ar esate tikra, kad Jūs pati pakankamai panaudojate prezidento posto ir tautos pasitikėjimo Jumis galias, keisdama padėtį šalyje? Kokius konkrečius tikslus pasiekusi pasakytumėte – padariau tai, dėl ko ėjau į šį postą?
D.G.: Konkrečių rodiklių, kad tiek procentų pakis nedarbas ar kiek augs ekonomika, neformulavau. Žinojau, kad atėjau į postą, kai Lietuva krito į ekonominės finansinės krizės duobę, mačiau atskirtį, mačiau korupcijos lygmenį. Stengiuosi panaudoti visas galias, kurias leidžia Konstitucija, kad padėtis keistųsi. Žinoma, norėčiau, kad procesai vyktų sparčiau ir rezultatų sulauktume greičiau. Ne viena – kartu su politinėmis partijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, su visais žmonėmis galime padaryti daug.
Tikiu, kad 2011-ieji ir kiekvieni kiti metai bus geresni. Tik reikia žiūrėti į ateitį truputį atviriau, atsakingiau ir geranoriškiau. Daug važinėju, matau kaimynus, ten irgi nelengva, bet nevaikšto žmonės tokiais nuliūdusiais veidais, o ima į savo rankas ir kuria savo gyvenimą, savo valstybę. Matau Lietuvoje daug pasyvumo ir nusivylimo. To reikėtų atsikratyti, ir tikrai bus geriau.

Įkirta
Jei bent kiek sušvelninta politinė retorika kaimynų atžvilgiu sudaro gerą foną mūsų verslui dirbti, tai jau labai daug.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...