2010 Gegužės 14

Diabetas

Cukrinė XXI amžiaus epidemija

veidas.lt

"Veido" archyvas

Diabetu sergančiu vaiku tolydžio didėja, nes katastrofiškai daugėja nutukusių berniukų ir mergaičių

Nesveika mityba, nejudrumas ir nuolatinis stresas – štai priežastys, kurios sukėlė naują epidemiją. Diabeto epidemiją. Pasaulyje diabetu serga 250 mln. žmonių. Lietuvoje sergamumas diabetu taip pat didėja.

Kasmet nuo diabeto pasaulyje miršta per 1,1 mln. žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2030-ųjų mirštančiųjų nuo šios ligos padvigubės. O medikai įsitikinę, kad daugiau nei pusė žmonių šios ligos galėtų išvengti, juk aštuoni iš dešimties ja suserga dėl nutukimo.

Priminsime, kad cukrinis diabetas – tai liga, kurią sukelia medžiagų apykaitos sutrikimai. Jo yra net trys rūšys. Būsimas mamas gali varginti nėščiųjų diabetas, kuris padidina nėštumo komplikacijų riziką.

Sergant pirmojo tipo diabetu, antikūnai visiškai suardo kasos ß ląsteles, kurios gamina insuliną. Manoma, kad tai autoimuninė liga, kurią gali paskatinti virusinė infekcija. Šio tipo diabetu paprastai suserga vaikai ir jauni žmonės.
90–95 proc. žmonių serga antrojo tipo cukriniu diabetu, kurį sukelia nesveika mityba. Jų kasa gamina insuliną, bet ląstelės negali jo pasisavinti.

Slapta liga

Šešiasdešimties metų ribą perkopusiai vilnietei Aldonai Jančienei diabetas buvo nustatytas prieš dvejus metus. “Jei nebūčiau įsidarbinusi Lietuvos diabeto asociacijoje, ir šiandien nežinočiau, kad sergu”, – tikina ligonių bendrijos buhalterė.

Moteris pasakoja, kad diabetu sirgo jos mama ir du broliai, o ji pati turi nemažą antsvorį: nors turėtų sverti 65 kg, sveria net 97. “Labai mėgau bandeles ir saldumynus. Ir dabar retkarčiais neištveriu ir jų paragauju”, – atsidūsta ponia Aldona.

Iš tiesų antrojo tipo diabetas – klastinga liga: kad juo sergate, galite sužinoti net po dešimties metų, kai pajusite, kad silpsta rega ar streikuoja inkstai. Tada, deja, jau nebus įmanoma atkurti pažeistų organų veiklos. PSO duomenimis diabetas yra dažniausia aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis.

Šiai ligai ir jos komplikacijoms gydyti išsivysčiusios šalys skiria net iki 10 proc. sveikatos priežiūros biudžeto. Deja, šiandien šios ligos išgydyti neįmanoma, nors galima gana efektyviai palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Įrodyta, kad tinkamai sureguliavus gliukozės kiekį komplikacijų rizika sumažėja iki 70 proc. Dėl to labai svarbu kuo anksčiau nustatyti ligą.

Kauno medicinos universiteto profesorius Gintautas Kazanavičius visiems, turintiems antsvorio ar diabetu sergančių giminių, primygtinai pataria bent kartą per metus išsitirti gliukozės kiekį kraujyje. Normaliai jo turi būti 5,2–6,2 mmol/l. Tik reikia žinoti, kad pavalgius jo kiekis gali padidėti, todėl tirtis reikėtų nevalgius.

Storas vaikas – gražus

Atkreiptinas dėmesys, kad dar prieš keliolika metų antrojo tipo diabetas buvo išimtinai vyresnių žmonių rūpestis, o dabar turime jau 45 šia liga sergančius vaikus. “Jų gali būti gerokai daugiau, nes ne visiems nustatyta liga”, – mano Vilniaus universiteto vaikų ligoninės endokrinologė Gražina Mickūnaitienė ir pabrėžia, kad diabetu sergančių vaikų tolydžio daugėja, nes katastrofiškai daugėja nutukusių berniukų ir mergaičių. Beje, pasaulyje diabetu sergančių vaikų kasmet padaugėja 3 proc. Tragiškiausia padėtis, žinoma, JAV.

Dažniausiai pas gydytoją vaikai patenka dėl nutukimo, o tyrimai greitai parodo, kad jie serga ir diabetu. Negana to, neretai nustatomas ir metabolinis sindromas: nutukimas, diabetas ir aukštas kraujospūdis. Nesunku numanyti, kuo visa tai gresia baigtis. Tiesa, antrojo tipo diabetu sergančioms mergaitėms dažnai randamas ir policistinis kiaušidžių sindromas – dėl to jos negalės susilaukti vaikų.

Kaip jaučiasi tokie ligoniai, “Veidui” pasakojo devyniolikmetė mergina Asta: “Maždaug prieš penkerius metus gydytojai nustatė, kad sergu diabetu. Skyrė vaistų. Ir nors tyrimai rodė pagerėjimą, savijauta negerėjo, svoris ir toliau augo. Iškrypo stuburas, tada nustatė neuralgiją, po jos – osteochondrozę, vartojau vaistus nuo skausmo. Negana to, sutriko mėnesinių ciklas, gydytojai nustatė, kad sergu ir policistiniu kiaušidžių sindromu. Organizmas nustojo toleruoti vaistą nuo diabeto ir kontraceptikus. Sutriko širdies veikla. Vaistus rijau saujomis, bet geriau nesijaučiau, kad ir kur kreipdavausi, sakydavo: “Paauglystė, praeis” ir išrašydavo dar vaistų. Būdama šešiolikos svėriau 103 kg. Dabar 25 kg numečiau, bet geriau vis tiek nesijaučiu: pykina, silpna, svaigsta galva. Šiandien turiu dvi stuburo išvaržas. Skausmas nežmoniškas. Neurochirurgas sakė, kad reikia numesti bent 15 kg, bet kaip tai padaryti?”

Taigi diabetą šiai merginai gydytojai nustatė, kai jai buvo keturiolika, o gydytoja G.Mickūnaitienė prisimena, kad pats jauniausias jos pacientas buvo vos vienuolikos. Jis svėrė 80 kilogramų – daugiau nei dvigubai, nei turėtų sverti!
Vaikus gelbstinti gydytoja įsitikinusi: nors nutukimo priežasčių yra labai daug, dažniausiai nutunkama dėl netinkamos mitybos. Paprastai antsvorio turi ir nutukusių vaikų tėvai, kurie ir patys serga diabetu. O jei ne tėvai, tada seneliai, kuriems storas vaikas – gražus.

Endokrinologai įsitikinę: pagrindinė vaikų nutukimo priežastis – greitai paruošiamas maistas. “Deja, nutukusiems vaikams skaniausi mėsainiai, energiniai ir gazuoti gėrimai, traškučiai, bandelės, sūreliai, saldainiai, picos”, – apgailestauja ponia Gražina.

Gera naujiena tik ta, kad tokie vaikai gali pasveikti, bet tam reikia gydytis ir laikytis itin griežtos dietos. Žinoma, polinkis vėl susirgti diabetu išlieka, bet galima gyventi ir be vaistų. Ir tokių vaikų gydytoja pažįsta.

Ką valgyti?

Iki šiol buvo manoma, kad dėl šios ligos kalti riebalai ir angliavandeniai, todėl ligoniams rekomenduota gerokai sumažinti jų vartojimą – ypač saldumynų ir miltinių produktų. O baltymai – mėsa, žuvis, riešutai, sojų ir pieno produktai į juodąjį sąrašą nepatekdavo. Tačiau JAV Sarah W.Stedman universiteto Maisto ir metabolizmo centro direktorius dr. Christopheris B.Newgardas neseniai paskelbė savo ilgų tyrimų duomenis. Pasirodo, baltymingi produktai turi daug polipetidų BCAA, kurie lėtina ląstelių, skaidančių gliukozę, aktyvumą. Vadinasi, ir baltymai gali sukelti diabetą.

“Nesubalansuotas baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis – tai ėjimas prieš gamtą, – tvirtina prof. G.Kazanavičius, paklaustas, ką mano apie tokias naujienas iš Amerikos. – Iš tiesų pagrindinę maisto dalį turi sudaryti angliavandeniai. Tačiau ne greitai pasisavinami, tokie kaip vaisių, medaus, cukraus ar bandelių, nes jie priverčia kasą labai greitai išskirti insuliną ir todėl nėra sveiki, o lėtai pasisavinami – iš kruopų, rupios duonos ir kt. O baltymai tik priedas – organizmas jų panaudoja tik 10 proc.”

Taigi prieš imdamiesi laikytis dabar labai madingos Kremliaus dietos, kuri susideda vien iš daug baltymų turinčių produktų, geriau kelis kartus pagalvokite.

Insulinas iš daržo

1923 m. Nobelio medicinos premija buvo skirta mokslininkams, kurie iš karvių kasos išskyrė insuliną. Vėliau insulinas buvo išgautas iš kiaulių. Nors tai buvo labai pažangios technologijos, deja, ir vienas, ir kitas nevisiškai atitiko žmogaus insuliną. Diabeto gydymo revoliucija įvyko, kai mokslininkai gaminti insuliną privertė genetiškai pakeistas bakterijas. Bėda ta, kad šitaip gaunamas insulinas labai brangus, todėl mokslininkai vis ieško kitų būdų, kaip išgauti šio unikalaus hormono.

Štai Kanados specialistai insuliną gaminti išmokė dažinį dygminą – į augalo ląsteles jie įsodino kitų ląstelių, verčiančių augalą gaminti proinsuliną, kurį laboratorijose galima paversti analogišku žmogaus insulinui. Tyrimai su pelėmis ir beždžionėmis buvo sėkmingi ir dabar naują vaistą bando savanoriai. O Veronos (Italija) universiteto tyrėjai giriasi, kad jiems pavyko išvesti naują tabako veislę, kurioje yra baltymo interleukino-10. Tie, kurie serga diabetu, turi gerokai mažiau šio baltymo nei sveikieji. Mokslininkai mano, kad jei šio baltymo organizme būtų normalus kiekis, sergantiesiems pirmojo tipo diabetu būtų galima sustabdyti kasos ląstelių žūtį. O patekti į organizmą šiam baltymui padės revoliucinis švedų išradimas – skiepai nuo diabeto!

O, tarkime, jau sergantiesiems pirmojo tipo diabetu gali padėti rusų išradimas: gyvūnų kasos ląstelių persodinimas. Transplantacijos ir dirbtinių organų instituto profesorius Nikolajus Skaleckis sukūrė unikalų metodą, kaip iš gyvūnų paimti ląsteles ir jas išvalyti taip, kad nesukeltų atmetimo reakcijos. Į ligonio organizmą suleistos ląstelės gyvena 8–10 mėnesių, po to vėl reikia naujos injekcijos. Daugumai ligonių pavyksta sumažinti insulino poreikį, o kai kuriems – ir iš viso jo nebereikia. Bet, svarbiausia, tokia transplantacija apsaugo kitus organus nuo pažeidimų.

Beje, sergančiuosius diabetu nuo komplikacijų ar net mirties gali apsaugoti ir dar vienas išradimas: su gyvūnais jau tiriamos specialios tatuiruotės. Ligonis ištatuiruojamas iš nanodalelių padarytais dažais. Kelių milimetrų oranžinė tatuiruotė tampa skaisčiai raudona, jei ligonio kraujyje padaugėja gliukozės, jei sumažėja – ji nusidažo geltonai. Taigi tampa aišku, kada vartoti insuliną.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...