Prasideda itališkasis Europos Sąjungos pusmetis. Nors Graikija ir Italija Europos Sąjungoje dažniausiai linksniuojamos kaip ekonominių problemų kamuojamos valstybės, būtent joms šiemet tenka formuoti Bendrijos politinę darbotvarkę pirmininkaujant ES Tarybai.
Italai, liepos 1-ąją užėmę graikų vietą, ketina sekti spartietiškai taupų pirmininkavimo modelį pasirinkusių kolegų pavyzdžiu, tačiau tą padaryti nebus lengva. Nors Atėnai šiam laikotarpiui iš biudžeto skyrė 50 mln. eurų, politikams ir biurokratams pavyko susispausti bei išleisti tik mažiau nei trečdalį – apie 19 mln. eurų. Nenorint sukelti papildomų aistrų krizės padarinių įaudrintoje visuomenėje, Graikijoje apsieita be pompastikos, užsienio svečiai nebuvo pamaloninti dovanomis ar nemokamomis ekskursijomis. Nors dėl to nukentėjo pirmininkavimo matomumas, stebėtojai pripažino, kad efektyviam darbui tai nekliudė, o minimalistinis modelis parodė puikų pavyzdį kitoms valstybėms.
Tiesa, italai taip smarkiai diržų veržtis neketina, žadėdami išleisti apie 56 mln. eurų, – šiek tiek mažiau nei 2013 m. antrąjį pusmetį pirmininkavusi ir apie 60 mln. eurų iš viso atseikėjusi Lietuva.
Italai neslepia, kad jų politinis prioritetas artimiausius šešis mėnesius bus integracijos gilinimas. “Svajoju, mąstau ir dirbu tam, kad ateityje mano vaikai gyventų Jungtinėse Europos Valstybėse”, – sakė centro kairiųjų Italijos premjeras Matteo Renzi.
Tai anaiptol nedžiugins Didžiosios Britanijos, svarstančios apie referendumą dėl narystės Bendrijoje, ir kirsis su politinėmis tendencijomis: po pastarųjų Europos Parlamento rinkimų euroskeptiškai nusiteikusių politikų pagausėjo iki beveik trečdalio.
Tarp kitų tikslų – migracijos srautų, ypač iš Šiaurės Afrikos, ribojimas bei bendros migracijos politikos sukūrimas, taip pat ekonomikos augimo skatinimas bei nedarbo mažinimas. Italai sieks išspręsti ir Makedonijos klausimą: Graikija iki šiol vetuoja šios šalies derybas su ES dėl šalies pavadinimo, kuris esą kėsinasi į Šiaurės Graikijoje esantį Makedonijos regioną. Kartu tai pasitarnaus Italijos užsienio reikalų ministrei Federicai Mogherini, kuri yra viena realiausių kandidačių tapti naująja ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalų ir saugumo politikos klausimais vietoj Catherine Ashton.
Deja, Lietuvai ir Baltijos šalims reikšmingi klausimai dėl Rytų partnerystės ir Ukrainos ateities, atrodo, liks paraštėse.