2012 Kovo 29

Bylų medikams dabar keliama dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį

veidas.lt


Institucijos, nagrinėjančios pacientų skundus dėl aplaidaus medikų darbo, dabar sulaukia dvigubai daugiau pareiškimų nei prieš dešimtmetį. Be to, gydymo įstaigoms keliama ir kelis kartus daugiau civilinių bei baudžiamųjų bylų.

Klaipėdietė Genutė Miknienė jau dvejus metus bando įrodyti, kad dėl netinkamo medikės gydymo viena akimi beveik mato. Dar trisdešimties metų nesulaukusi moteris sako, kad negali dirbti kompiuteriu, vairuoti automobilio, net siurbti dulkių ar išimti iš orkaitės maisto. Mat į visa tai jos pažeista akis labai jautriai reaguoja. Be to, akiniai regėjimo visai nekoreguoja, negali padėti ir operacija ar kiti gydymo būdai.
„Į gydytoją kreipiausi dėl akių paraudimo. Buvo diagnozuotas virusinis uždegimas, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, vaistus skyrė nuo bakterinio uždegimo. Tad liga progresavo, akyje atsivėrė opos, – pasakoja G.Miknienė. – Mane gydžiusi medikė turėjo matyti, kad padėtis blogėja, tačiau nesiuntė konsultuotis pas kitus specialistus. Tik atsitiktinai patekusi pas kitą gydytoją išgirdau raginimą kuo skubiau važiuoti į ligoninę. O čia sužinojau, kad dar po dešimties dienų būčiau apakusi.“
Nors VUL Santariškių klinikose klaipėdietei buvo skirti tinkami vaistai ir jau po paros būklė pradėjo gerėti, tačiau akyje liko randų, kurių neįmanoma pašalinti. Tad moteris visą gyvenimą viena akimi matys vos 20 proc. „Taip palyginti menka liga dėl gydytojos nekompetencijos mane suluošino. Nemanau, kad gydytoja tyčia norėjo pakenkti. Tikriausiai dėl patirties stokos nežinojo, kaip gydyti“, – svarsto G.Miknienė.
Vis dėlto, moters nuomone, tai neatleidžia medikės nuo atsakomybės. Todėl Genutė bando įrodyti gydytojos kaltę teisme ir reikalauja 130 tūkst. Lt žalos atlyginimo, nors tai ir daug laiko, pinigų bei kantrybės reikalaujantis procesas. Vien tik posėdžiai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje išsitęsė į dvejus metus.
Beje, audito išvados patvirtino, kad komplikacijos moteriai išsivystė dėl netinkamo gydymo, tačiau komisija su tuo nesutiko ir skundą atmetė. Tad G.Miknienė kreipėsi į teismą. „Komisijoje išgirdau, kad gydymas man vėliau buvo suteiktas, be to, tai, kad viena akimi beveik nematau, nėra rimtas sveikatos sutrikdymas. O gydymo įstaigos advokatas net pareiškė, kad reikalaudama žalos atlyginimo bandau užsidirbti, tačiau tokios situacijos nelinkėčiau net didžiausiam priešui“, – ką tenka išgyventi bandant įrodyti mediko klaidas, atskleidžia klaipėdietė.

Mediko kaltę įrodyti sudėtinga

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pirmininkas Vytautas Šveikauskas pastebi, kad pacientų, siekiančių įrodyti medikų aplaidumą, kasmet daugėja. Štai 2005 m. komisija nagrinėjo 49, 2009 m. – 70, o pernai – 95 tokius skundus.
Dažniausiai pacientai skundžia gydytojo veiksmus, nurodydami, kad gydytojas neišsamiai ištyrė jų sveikatos būklę, nustatė klaidingą diagnozę, gydė aplaidžiai, netinkamai atliko operaciją ar kitą procedūrą, nesikonsultavo su kolegomis, neinformavo paciento apie gydymo metodus, alternatyvas ir galimas pasekmes.
Žalos atlyginimas pacientui išmokamas, jeigu komisija nusprendžia, kad žmogaus sveikata pablogėjo dėl mediko kaltės. Kai skundas atmetamas kaip nepagrįstas, pacientas savo tiesą gali įrodinėti teisme. Tačiau, pasak advokato Arūno Žliobos, tokiose bylose įrodinėjimas gana sudėtingas, nes dažnai trūksta gydytojų kaltės įrodymų. Be to, teisėjai remiasi medicinos ekspertizės išvadomis ir medicininiais įrašais, kurie dažniausiai pateisina gydytojus.
Gydytojų sąjungos duomenimis, iš 2010 m. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateiktų 87 skundų net 54 buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teismai iš 14 pateiktų ieškinių patenkino vos du.
Iš viso Lietuvos teismuose nuo 2005 m. iki šiol išnagrinėtos 159 civilinės bylos dėl galbūt pažeistų pacientų teisių ar nekokybiškai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Mažiau nei pusėje bylų teismo sprendimai buvo priimti pacientų naudai.
Nepaisant to, tokio pobūdžio bylų teismuose daugėja. „Tai pacientų orumo, savivartės gynimas. Tačiau kaltindami medikus aplaidumu, pacientai ne visada būna teisūs. Juk komplikacijos yra galimos, net prognozuojamos. Dėl to prieš operaciją ir pasirašomas sutikimas. Tokiu atveju įrodyti mediko kaltės neįmanoma. Bet gydytojai padaro klaidų, kurių buvo galima išvengti. Pavyzdžiui, mano klientei per gimdymą buvo netinkamai suleisti nuskausminamieji, dėl to išopėjo dubens kaulai ir ji tapo neįgali“, – pasakoja A.Žlioba.

Rengiamas žalos atlyginimo be kaltės modelis

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorius Juozas Galdikas taip pat pastebi, kad tarnyba sulaukia 10 proc. daugiau skundų negu prieš ketverius metus. Į šią tarnybą kreipiamasi, kad būtų nustatyta, ar pacientui buvo suteiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Gautos išvados teisme gali būti naudojamos kaip įrodymai, kad gydymo įstaiga privalo atlyginti patirtą žalą. „Nors skundų daugėja, tačiau net įrodžius, kad gydytojas dirbo aplaidžiai ar skyrė netinkamą gydymą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė negerėja. Ydinga ir šiuo metu galiojanti praktika, kai nukentėję pacientai bei medikai savo tiesą teismuose įrodinėja penkerius ar net daugiau metų“, – teigia J.Galdikas.
„Dabar reikia įrodyti, kad pacientui buvo padaryta žala, gydytojas ėmėsi netinkamų veiksmų, priežastinį ryšį, jog dėl to nukentėjo žmogus, ir dar mediko kaltę. Visa tai užtrunka. Procesą stengiasi vilkinti ir draudimo bendrovės, nenorėdamos mokėti kompensacijų“, – aiškina advokatas A.Žlioba.
Jis įsitikinęs, kad bylos būtų baigiamos nagrinėti kur kas greičiau, priėmus žalos atlyginimo be kaltės modelį. Mat pirmiausia būtų koncentruojamasi ne į gydytojo kaltės įrodymą, bet į žalos dydžio įvertinimą.
Advokato nuomone, ieškančių teisybės pacientų padėtį apsunkina ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kuri, pasak A.Žliobos, nesuinteresuota, kad pacientams būtų atlyginta žala, mat ši komisija pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai.
J.Galdikas sako, kad žalos atlyginimo be kaltės koncepcija Seimui bus pateikta dar šį pavasarį, ir jau po metų toks modelis galėtų pradėti veikti. „Remdamiesi Skandinavijos šalių pavyzdžiu siūlome, kad pacientams žalos atlyginimas būtų išmokamas per kelis mėnesius, neįrodinėjant mediko kaltės. Sumos, kiek pacientas gali reikalauti, turėtų būti aiškiai apibrėžtos pagal priežastis, o skundus turėtų nagrinėti nepriklausoma institucija. Taip pacientai išvengtų teismų karuselės, nes greičiau sulauktų sprendimo ir žalos atlyginimo, o medikai būtų laisvesni priimdami sprendimus“, – apibendrina J.Galdikas.

Medikai priversti prisiimti kaltę dėl sistemos klaidų

Lietuvos gydytojų sąjungos ir Mykolo Romerio universiteto atliktas tyrimas „Gynybinės medicinos reiškinių paplitimas Lietuvoje“, kuriame dalyvavo daugiau kaip du tūkstančiai gydytojų, atskleidė, kad baimindamiesi teisinio persekiojimo medikai imasi gynybinių priemonių. 86,3 proc. jų prisipažino siunčiantys pacientą pas kitus specialistus, 66,6 proc. apskritai vengia rizikingų pacientų – sergančių sudėtinga ar pavojinga liga. Net 60 proc. medikų skiria nebūtinus papildomus tyrimus arba reikalingas, bet rizikingas procedūras.
Beje, didžioji dalis apklausoje dalyvavusių medikų įsitikinę, kad net nepagrįsto skundo atveju apsiginti nuo kaltinimo yra labai sunku.
Pacientų saugos, inovacijų ir kokybės fondo valdybos narė, gydytoja, teisininkė Daiva Brogienė mano, jog įrodyti mediko kaltę dėl to, kad jis nedėjo pakankamai pastangų gydydamas pacientą, gana lengva. „Gydymo įstaigose nėra protokolų, kuriuose būtų nurodoma, kaip konkrečiu atveju turi elgtis medikas, kokį gydymą ar procedūrą skirti. Tad teismai, vertindami, ar medikas nedirbo aplaidžiai, nuo 2006 m. vadovaujasi maksimaliu pastangų kriterijumi. O tai subjektyvus vertinimas“, – neabejoja D.Brogienė.
Ji įsitikinusi, kad nė vienas medikas nelinki pacientui blogo. O klaidų pasitaiko dėl nuovargio ir netobulai veikiančios sistemos – vadybos, darbo ir paslaugų organizavimo spragų.
J.Galdikas pripažįsta, kad kaltė dėl aplaidumo dažnai suverčiama vienam medikui, nors tai būna sistemos klaidos. „Pacientai skundžiasi, kad gydytojas neatliko papildomo tyrimo, nenusiuntė konsultuotis pas kitą specialistą. Tačiau kartais medikas tiesiog negali to padaryti, nes tokio specialisto nėra gydymo įstaigoje arba tame mieste. Jeigu pacientas nebuvo laiku ištirtas, pavyzdžiui, ultragarso aparatu, taip pat ne visada mediko kaltė. Mat aparatas stovi, tačiau nėra specialisto, juo dirbančio visą parą“, – dėsto J.Galdikas.
Beje, daugelis medikų skaudžiai išgyvena jiems mestus kaltinimus aplaidumu. Varėnos ginekologė 67 metų Irena Šklėriūtė, neištvėrusi įtarimų, esą dėl jos kaltės buvo sužalotas naujagimis, nusižudė. Penkerius ar daugiau metų besitęsiantys teismų maratonai atsiliepia ir medikų sveikatai bei darbo kokybei.

Brangiausiai Lietuvoje kainavusios medikų klaidos

• Didžiausia žalos sveikatai kompensacija priteista dėl nerūpestingo medikų elgesio, kai Marijampolės ligoninėje paguldyti ant pernelyg karštu vandeniu pripildytų termoforų apdegė anksčiau laiko gimę dvynukai. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų teismas vaikams priteisė po 200 tūkst. Lt, tėvams – po 50 tūkst. Lt.
• Teismui nustačius, kad LSMU Kauno klinikose šešiolikmečiam vaikinui nebuvo laiku diagnozuotas bei tinkamai gydomas pūlingas viršutinio žandikaulio kairio ančio uždegimas, kuris komplikavosi ir nusinešė jaunuolio gyvybę, jo tėvams turėjo būti atlyginta neturtinė žala – 160 tūkst. Lt.
• 150 tūkst. Lt neturtinė žala buvo priteista mažametės mergaitės tėvams, kai ši mirė dėl to, kad Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja laiku nediagnozavo ir negydė kraujuojančios dvylikapirštės žarnos opaligės.
• Teismas įrodė, kad Kretingos ligoninės medikai buvo aplaidūs, todėl dėl jų kaltės mirė naujagimis. Tėvams buvo priteista 120 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimo.
• Teismo sprendimu neturtinę žalą, tai yra 60 tūkst. Lt, pacientei, kuriai per gimdos šalinimo operaciją buvo pažeistas šlapimtakis, atlygino ir Vilniaus universiteto Onkologijos institutas.

Gauta skundų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės
2009 m.    294
2010 m.    208
2011 m.    171
2012 m.    120
Šaltinis: Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje nagrinėta skundų
2005 m.    49
2007 m.    47
2009 m.    70
2010 m.    87
2011 m.    95
Šaltinis: Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. pacientas pacientas rašo:

    Sutinku su straipsniu, tiesiog baisu.
    Baisiausia yra tai – kad priteista žala tie medikai moka ne iš savo kišenės, o iš draudimo bendrovės!
    Jie niekuo nerizikuoja, nieko nepraranda, jiems net negali būti atimta licencija.
    Lietuvoje nebuvo precedentų – tai yra nuo sovietų laikų iki dabar – kad nors vienam medikui būtų atimta licencija. Jie nieko nebijo. O be baimės jiems jūs jų nesulvaldysite.
    Net paprasta med. seselė gali daryti ką norį, jei ji turi gerą ryšį su valdžia. O pacientas lieka paskutineje eileje.
    Pacientai Lietuvoje neturi jokių realių teisių.
    Gydymas Lietuvoje yra loterija: nužudys mane gydytojai ar nenužudys.

    Būti ar nebūti?

    Pacientui be minimalių teisinių žinių ir be minimalių medicininių žinių – iš viso nėra kas veikti Lietuvos gydymo įstaigose.
    Ir be minimalių piniginių lėšų, be abėjo.
    Nes pacientai yra žeminami, jų poreikiai ignoruojami, pacientai yra reketuojami.
    O medikai šneka “kaip mes sunkia dirbame ir kaip mums Lietovoje mažai mokama, o vat užsienyje mes taip gerai galim gyventi…”

    Tai kodėl jūs, kekšes, – norisi jiems sakyti,- nevarote į tą užsienį?

    Gal todėl kad ten į jūsų sukį niekas nenorės matyti.
    Nes jūs nemokate užsienio kalbų, jūs neturite normalaus išsilavinimo (Lietuvos medicininis išsilavinimas niekur nėra pripažintas vakaruose)ir SVARBIAUSIA, KAD JŪS, LIETUVOS MEDIKAI, JŪS VISI ESATE KYŠININKAI!
    UŽSIENYJE KYŠININKŲ MEDIKŲ TIESIOG NEBŪNA.
    O LT – atvirkščiai.

  2. antanas antanas rašo:

    Žadu paviešinti visą išrašą Nr 1484,kur Jūs pamatysit,ko dar tikrai neteko matyti?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...