2010 Liepos 08

Saulius Vagonis

Būsto rinkos dilema: kristi nebėra kur kilti?

veidas.lt

Pastaruoju metu Lietuvos būsto rinkoje matyti keletas jau senokai neregėtų stabilumo požymių. Jau kelis mėnesius iš eilės būsto kainos beveik nesikeičia, o rinkos aktyvumas rodo šiokius tokius augimo požymius. Registrų centro duomenimis, kainos Lietuvoje per antrąjį ketvirtį šiek tiek pakilo (Vilniuje – 3,2 proc., likusioje Lietuvoje – 1 proc.).

Pamažu pradeda daugėti ir sandorių (apie 30 proc., palyginti su 2009 m.). Tad optimistiškai nusiteikę rinkos dalyviai jau viešai pradeda pranašauti rinkos atsigavimą ar bent sakosi užčiuopę dugną, o pesimistai skeptiškai dėsto, jog čia dar vieni “spąstai buliams” ir kad po šios mini euforijos ši rinka vėl su trenksmu pajudės žemyn. Tad vis dėlto kurioje vietoje derėtų padėti kablelį perfrazuotame teiginyje apie Lietuvos būsto rinką: kristi nebėra kur kilti?

Belaukiantiems kainų kilimo optimizmo lyg ir turėtų suteikti pasaulinės būsto rinkos tendencijos. Vienos didžiausių pasaulyje nekilnojamojo turto kompanijų “Knight Frank” birželio mėnesį paskelbto tyrimo duomenimis, pasaulinė būsto rinka atsigauna: būsto kainos pirmąjį 2010 m. ketvirtį kilo 53 proc. “Knight Frank” apžvelgiamų pasaulio šalių. Europoje sparčiausiai atsigauna Skandinavijos valstybių rinkos. Suomijoje užfiksuotas 11,3 proc. metinis būsto kainų kilimas, Norvegijoje kainos per metus padidėjo 10,8 proc., Švedijoje – 10,7 proc. Taip pat pastebimai per metus būsto kainos ūgtelėjo ir Didžiojoje Britanijoje (8,8 proc.) bei Austrijoje (8,7 proc.).

Iš Lietuvai artimesnių Rytų ir Vidurio Europos valstybių teigiamu metiniu kainų pokyčiu pasigirti galėjo tik Vengrija, kurioje kainos pakilo 2 proc., o likusiose šio regiono valstybėse būsto kainos, palyginti su 2009 m. pirmuoju ketvirčiu, vis dar mažėjo. Tačiau paskutinio ketvirčio rezultatai jau teikiantys vilčių, nes per 2010 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2009 m. ketvirtuoju ketvirčiu, kainos kilo ne tik Latvijoje (9,8 proc.) ir Estijoje (0,4 proc.), bet ir Slovėnijoje (1,6 proc.) bei Lenkijoje (2 proc.).

Tad vis daugiau Europos valstybių nekilnojamojo turto rinkos vėl stojasi ant kojų po beveik visas valstybes prispaudusios pasaulinės krizės, tačiau, kaip pastebi “Knight Frank” ekspertai, vis dėlto daliai Europos valstybių rinkos atsigavimo gali tekti palūkėti, kol jose bus vykdoma griežta fiskalinė politika ir bus labai taupoma. Matyt, prie tokių valstybių derėtų priskirti ir Lietuvą.

Nors šalies ekonomika rodo trapius “popierinius” atsigavimo požymius, atrodo, kad realios nedarbo ir emigracijos (gyventojų skaičiaus mažėjimo) problemos vis dar kamuos mūsų šalį artimiausioje ateityje. O šiuo metu planuojami, bet dar neįvesti, fizinių asmenų nekilnojamojo turto, progresiniai pajamų mokesčiai jau dabar kelia nerimą potencialiems būsto pirkėjams. Pagrindiniams būsto įsigijimo finansuotojams – bankams – tikru galvos skausmu gali tapti ir vis dažniau minimas fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuris priverstų šalies finansines institucijas dar griežčiau ir atidžiau vertinti potencialių pirkėjų galimybes įsigyti būstą ir grąžinti bankui paimtą paskolą.

Tačiau nepaisant gana prastos šalies ekonomikos padėties (ypač darbo rinkoje) ir naujų mokesčių grėsmės, situacija Lietuvos būsto rinkoje jau gerus pusę metų iš esmės neblogėja. Netgi kai kurie būsto statytojai po truputį didina savo pastatytų ir parduodamų butų kainas bei pradeda ar atnaujina naujų daugiabučių namų statybas. Pagrindinės šio nedidelio sujudimo rinkoje priežastys – stipriai sumažėjęs būsto kainų lygis (“Ober-Haus” duomenimis, nuo 2007 m. gruodžio butų kainos Lietuvos didžiuosiuose miestuose jau nukrito 40,3 proc.) ir gana patrauklios būsto paskolų palūkanos. Nepaisant sumenkusių gyventojų pajamų, dėl šių priežasčių būstas tapo lengviau įperkamas nei prieš kelis metus. O akivaizdžiai senkanti naujo būsto pasiūla (ypač kokybiškų, nedidelio ploto butų ar namų) skatina greičiau priimti sprendimą jį įsigyti. Stipriai sumažėjusios indėlių bankuose palūkanos taip pat skatina žmones ieškoti alternatyvių pinigų įdarbinimo priemonių ir nemažai jų pasirenka investicijas į nekilnojamąjį turtą.

Šiuo metu į klausimą, kur link artimiausiu metu judės mūsų nekilnojamojo turto rinka, vienareikšmiškai atsakyti gana sudėtinga. Mat dabar turime ir teigiamų veiksnių, skatinančių rinką aktyvėti, ir akivaizdžių jos stabdžių. Situacija kaimyninėse valstybėse lyg ir signalizuoja, kad šansų atsitiesti turime ir mes, tačiau negretai – galbūt šių metų pabaigoje, galbūt kitų pradžioje.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Saulius Vagonis:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Kristina Pavlovskaja Kristina Pavlovskaja rašo:

    Būstas tik pigs,bedarbiai ir pensininkai tikrai nepirks,o praskolinto būsto bus labai pilna.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...