2010 Lapkričio 11

Tyrimas

Brangi valdžios aistra konsultantams

veidas.lt

Jokie valstybės finansiniai sunkumai nebaisūs ją konsultuojantiems teisininkams, finansininkams ir mokslininkams – ministerijų ir joms pavaldžų įstaigų išlaidos jų atlygiui per dvejus krizės metus padidėjo 35 proc.

Krizės kamuojamoje Lietuvoje klesti viena aukso kasykla: tai valstybės įstaigų perkamos privačių teisininkų, finansininkų ir mokslininkų konsultacinės ir tyrimų paslaugos.

Didžioji jų dalis finansuojama iš ES paramos lėšų – tos dalies, kuri skirta techninei paramai ir negali būti panaudojama kitiems tikslams. Todėl konsultantai gali būti visiškai ramūs – techninės ES paramos iždas Lietuvai 2007– 2013 m. siekia 690 mln. Lt – toks ir toliau tenkins net ir kasmet augantį jų apetitą.

“Lengvi” ES pinigai galutinai ištvirkino mūsų valstybės tarnybą ir jos pašonėje jaukiai įsitaisiusius gudrius konsultantus. Jų bendradarbiavimo ir sąskaitų mastas – kiekvienos ministerijos vidiniai reikalai, kurių širmą kas kelerius metus praskleidžia nebent Valstybės kontrolė, tradiciškai pažerianti kritikos ir nurodymų – kurių niekas nepaiso – kaip išskaidrinti valstybės santykius su jos privačiais patarėjais.

Panašios funkcijos šiemet ėmėsi ir Seimo Audito komitetas, nustatęs tą patį, ką ir Valstybės kontrolė: valstybiniame konsultacijų ūkyje klesti nekontroliuojama keliasdešimties milijonų litų apimanti netvarka. Rezultatai? Ir vėl jokių. Net ir įspėtos, kad jų apetitas brangiai pirkti paslaugas iš šalies kelia įtarimų, Seimo komitetui ministerijos atrėžė perkančios tai be ko neišsiverstų ir neketinančios šiais metais mažinti šioje eilutėje suplanuotų išlaidų.

Manipuliuoja mokslo vardu

Tyrinėjant ministerijų pateiktas ataskaitas apie 2008 m., 2009 m. pirktas ir šiemet planuojamas pirkti konsultacijas, akis užkliūva už perkamos paslaugos pobūdį apibūdinančios skilties – dažniausiai čia minimi moksliniai tyrimai. Juos, pasirodo, gali atlikti ne tik universitetai, bet ir privačios audito ar konsultacijų bendrovės.

Tai kliūva ir Valstybės kontrolės tyrėjams. Praėjusiais metais išanalizavę dvejų metų valdžios sektoriaus sutartis su konsultantais, jie konstatavo, kad yra paprasčiausiai piktnaudžiaujama mokslinių tyrimų vardu dėl to, kad užsakant juos nereikia skelbti viešojo konkurso – pakanka sudaryti sutartį su paslaugos teikėju ir ją patvirtinti abi šalis tenkinančia kaina.

Tokiu būdu moksliniu tyrėju 2007 m. buvo tapęs net “Achemos” koncernas. Ūkio ministerijos užsakymu jis atliko “Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo Lietuvoje galimybių studiją”. Bendrovei, kuri ir yra viena iš pagrindinių pretendentų statyti šį terminalą, valstybė už tokį tyrimą sumokėjo kiek daugiau nei 1 mln. Lt. Lygiai tokį pat, ir vėl mokslinį, tyrimą 2009 m. jau atliko austrų bendrovė “ILF Beratende Ingenieure” – jai Ūkio ministerija ir vėliau jos įsipareigojimus perėmusi Energetikos ministerija atseikėjo 1,5 mln. Lt.

Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė neabejoja, kad mokslo vardu dangstomasi tik turint vieną tikslą – norint išvengti skaidresnės, negu paprasčiausias dvišalis susitarimas, viešųjų pirkimų tvarkos. “Susėdi, susitari, ką tirsime, kiek tam skirsime pinigų, – ir pasirašai. Įdomiausia, kad mokslininkais staiga tapo visi – nuo advokatų kontorų iki auditorių, o lietuviškiems universitetams skiriamų užsakymų rasime vos vieną kitą”, – sako politikė.

Tiesa, bent vienas Lietuvos universitetas sutarčių su valstybės įstaigomis stygiumi skųstis negali – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) iš Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įmonių kasmet sulaukia kelių milijonų litų vertės užsakymų. Pavyzdžiui, vien šiais metais Automobilių kelių direkcijos užsakymu VGTU atliks du tyrimus (899 tūkst. Lt ir 997 tūkst. Lt vertės) – tirs automobilių kelių eksperimentinių dangų bandomąjį ruožą ir nustatinės kelių tinklo saugumo lygį. Direkcija universitetui dosni buvo ir ankstesniais metais: 2008 m. jam užsakyta atlikti tyrimų už 786 tūkst. Lt, o 2009 m. – už 505 tūkst. Lt. VGTU mokslinis potencialias domina ir “Lietuvos geležinkelių” bendrovę – šioji per dvejus metus užsakė atlikti tyrimų už 821 tūkst. Lt.

Aiškus favoritas

Atkreiptinas dėmesys, kad viena konsultacijų bendrovė yra pelniusi ypatingą Lietuvos valdžios sektoriaus prielankumą – tai audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė “Ernst&Young Baltic”. “Tai barbė devyndarbė, galinti patarti ir pakonsultuoti valstybę absoliučiai visais klausimais – nuo buhalterinės apskaitos iki energetikos strategijų”, – iornizuoja L.Graužinienė.

Keli faktai: Ūkio miniterija “Ernst&Young Baltic” 2008 m. samdė už 385 tūkst. Lt atlikti Lietuvos eksporto potencialo analizę, o už 390 tūkst. paprašė įvertinti paslaugų ir gaminių kontaktinio centro steigimo galimybes. Įdomu, kokių naujų įžvalgų per metus prisikaupė šios bendrovės konsultantų galvose, kad už jas 2009 m. jau 500 tūkst. Lt nepagailėjo Ūkio ministerijai pavaldi Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA), paprašiusi atlikti užsienio investicijų pritraukimo ir eksporto skatinimo strategiją. Beje, vėliau LEPA vadovai viešai pripažino, kad dauguma strategijoje pateiktų rekomendacijų jau buvo ne sykį skambėjusios iš žinomų Lietuvos ekonomistų lūpų, aptarinėtos politikos kuluaruose.

Bendrovė “Ernst & Young Baltic” pernai galėjo džiaugtis ir pelningu kontraktu su premjero kanceliarija – su ja pasirašyta trejų metų trukmės 997 tūkst. Lt sutartis, pagal kurią yra teikiamos kažkokios strateginių veiklos planų įgyvendinimo rezultatų stebėsenos ir sistemos tobulinimo paslaugos.

Pramintas takas ir į įvairiems konsultantams lėšų bene daugiausiai visoje Lietuvoje atseikėjančios įmonės – “Lietuvos geležinkeliai” kabinetus. Su šia bendrove per dvejus metus pasirašytos net 24 sutartys – iš viso už 2,8 mln. Lt.

Konsultavo “Ernst & Young Baltic” ir kasmet keliadešimties milijonų litų nuostolį patiriantį valstybinį Lietuvos paštą – už konsultacijas mokesčių apskaičiavimo klausimais per dvejus metus jai buvo sumokėta per 689 tūkst. Lt.

Iš viso “Lietuvos geležinkeliai” per 2008–2009 m. sudarė 99 sutartis su įvairiais konsultantais ir sumokėjo jiems daugiau nei 11 mln. Lt. Ši bendrovė labiausiai prisideda prie to, kad bendroje statistikoje Susisiekimo ministerija iškyla kaip didžiausią potraukį konsultantų paslaugoms turinti institucija.

Kita lyderė – Finansų ministerija aiškina, kad nekorektiška lyginti jos ir kitų ministerijų išlaidas konsultacijoms, nes ji yra ES lėšų panaudojimui vadovaujanti institucija ir jos įsigyjamomis paslaugomis naudojasi visos ES paramą valdančios įstaigos. “Nemanome, kad tikslinga lėšas išskaidyti po visas institucijas vien tam, kad išvengtume keistų debatų, juo labiau kad lėšų koncentravimas vienoje institucijoje leidžia pasiekti didesnį pirkimo efektyvumą – visos ES paramą administruojančios institucijos gauna vienodą paslaugų kokybę už mažiausią kainą dėl masto ekonomijos”, – “Veidui” teigė Finansų ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė.

Ji atkreipia dėmesį, kad vertinant perkamų paslaugų išlaidų efektyvumą reikia pasitelkti alternatyvų analizę ir įvertinti, ar iš tiesų būtų pigiau ir kokybiškiau, jeigu analogišką darbą atliktų institucijos darbuotojai. “Konsultacijos dažnai yra reikalingos tam tikrą etapą, trumpą nustatytą laiką, tad nuolat išlaikyti tų sričių specialistus būtų brangiau”, – tvirtina ministerijos atstovė.

Tuo tarpu Valstybės kontrolės auditoriai skaičiuoja priešingai. Išanalizavusi vieną tipinį atvejį – kai Vyriausybė Seimo pavedimu turėjo pateikti išvadas dėl AB “LEO LT” veiklos tęstinumo pagrįstumo ir šią paslaugą paprasčiausiai nusipirko iš privačių teisininkų bendrovių – ji apskaičiavo, kad už vienu kartu išleistus pinigus teisės aktų rengimo paslaugas visus metus būtų galėję teikti 5 etatiniai valstybės tarnybos teisininkai. Valstybės auditoriai duria pirštu į dar vieną lėšų švaistymo pavyzdį: Aplinkos apsaugos agentūroje beveik pusė darbuotojų pagal pareigybės aprašymą privalo rengti teisės aktus, tačiau už jų rengimą privačioms bendrovėms per metus sumokama daugiau nei 100 tūkst. Lt.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Jonas Jonas rašo:

    Gal geriau reikėjo parašyti “pseudomokslininkams” ir neformuoti blogo mokslininkų įvaizdžio. Mokslininkai neprisiplėšia milijonų kaip kai kurie.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...