2010 Spalio 15

Spaudos aktualija

Biudžetas į Seimą pateks antradienį

veidas.lt

2011 metų biudžeto projektas Seimui bus pristatytas kitą antradienį, sako premjeras Andrius Kubilius. Tai jis pareiškė ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą.

Vėliau premjeras sakė, kad ministerijų išlaidos nedidinamos, tačiau beveik 1 mlrd. litų didėja išlaidos, kurios neišvengiamos – skolos aptarnavimas, įmokos į Europos Sąjungos biudžetą, kofinansavimui reikalingos lėšos ir socialinės pašalpos.

“Mes turime tikslą mažinti skirtumą tarp pajamų ir išlaidų. Šiais metais tas skirtumas siekė 8 mlrd. litų, o kitais metais – apie 5,8 mlrd. litų”, – tvirtino A.Kubilius.

Ministrų kabinetas ketvirtadienį ryte specialiai sušauktame posėdyje patvirtino 2011 metų valstybės biudžeto projektą, kurį Seimui turėtų perduoti penktadienį.

Bendros valstybės biudžeto pajamos 2011 metais turėtų siekti 17,016 mlrd. litų, o su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis – 23,937 mlrd. litų, arba 2,667 mlrd. litų (12,5 proc.) didesnės nei numatyta šiemet.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Premjero Andriaus Kubiliaus užmojis kitąmet iš valstybės turto išspausti 500 mln. litų subliūško. Vakar patvirtintuose planuose iš valstybės įmonių numatoma surinkti tik 33,6 mln. litų dividendų.

Kitąmet dividendų bus gauta netgi mažiau nei šiemet, kai į valstybės kišenę įkrito 62,5 mln. litų.

Ūkio ministerijos skaičiavimu, valstybės įmonės vertos 18 mlrd. litų.

Daugiausia dividendų šįmet sumokėjo „Klaipėdos nafta” ir Lietuvos elektrinė. Biržos duomenimis, valstybė turėjo gauti 12 mln. litų iš „Klaipėdos naftos” bei 9,8 mln. litų iš Lietuvos elektrinės.

Kaip iki šiol, nuo prievolės dividendus mokėti valstybės biudžetui liko apsaugotos tiek urėdijos, tiek energetikos įmonės.

Energetikos ministerija, skirtingai nei Finansų ministerija, siekia, kad valstybinių energetikos įmonių pelnas joms ir liktų, kad būtų galima šiuos pinigus panaudoti strateginiams valstybės projektams įgyvendinti.

„Lietuvos energija”, Rytų skirstomieji tinklai bei VST pernai išmokėjo beveik 80 mln. litų dividendų, bet jie nepasiekė skylėto valstybės biudžeto.

Energetikos ministerija šias įmones valdė per LEO LT ir Visagino atominę elektrinę, tad pinigai liko šiose įmonėse.

Į energetikos įmonių holdingą šiais metais įtraukta ir Lietuvos elektrinė, taigi kitąmet ir šios pelningos įmonės dividendų biudžetas neregės.

Finansų ministerijos viltys įkinkyti energetikus lopyti biudžeto skylės galutinai žlugo, kai buvo atsisakyta valstybės valdomas įmones atimti iš ministerijų ir perduoti valdyti specialiam holdingui „Visuomis”.

Šio darinio pagrindiniais pelno šaltiniais turėjo tapti enegetika, miškai bei valstybės nekilnojamasis turtas.

Manoma, jog pertvarkyti valstybės turto valdymą, kad jis duotų daugiau naudos biudžetui, vėl bus bandoma ne anksčiau nei kitų metų kovą, po savivaldybių tarybų rinkimų.

Valstybės 2011-ųjų finansų planas

* 2011 metais valstybė planuoja per įvairius mokesčius surinkti 32,8 mlrd. litų (įskaitant „Sodros” ir kitus biudžetus).

* Išlaidos bus 4,9 mlrd. litų didesnės nei pajamos. Deficitą dar didins pervedimai antrosios pakopos pensijų fondams bei Ignalinos elektrinės uždarymo fondui.

* Iš viso skylė valstybės finansuose sudarys maždaug 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

* Daugiausia ketinama surinkti socialinio draudimo („Sodros”) mokesčių – 10,3 mlrd. litų.

* „Sodros” aruodą turėtų papildyti sportininkai, atlikėjai ir kiti darbuotojai, dalį pajamų gaunantys pagal autoriaus sutartis. Iki šiol 2 metus mokėję sumažintas įmokas „Sodrai”, nuo 2011-ųjų jie mokės visą jų dydį (kartu su sveikatos draudimo mokesčiu – 40 proc.).

* Pridėtinės vertės mokesčio numatoma surinkti 8,3 mlrd. litų. Tai yra 13 proc. daugiau, negu numatoma surinkti šįmet.

* Gyventojų pajamų mokestis valstybės kišenę papildys 3,7 mlrd. litų (6 proc. daugiau nei užsibrėžta šįmet), akcizai – 3,6 mlrd. litų (18 proc. daugiau), sveikatos draudimo mokestis – 2,4 mlrd. litų, pelno mokestis – 1,2 mlrd. litų (22 proc. daugiau).

* ES paramos kitąmet tikimasi panaudoti 6,9 mlrd. litų – beveik milijardu litų mažiau, nei planuota šįmet.

* Vyriausybė nurodo mokesčių surinkimo planą padidinusi 1 mlrd. litų, nes tikisi, kad tiek pinigų pavyks per įvairius mokesčius atimti iš šešėlinės ekonomikos.

* Daugiausia surinktų lėšų kitąmet planuojama išleisti socialinei apsaugai – 16,8 mlrd. litų. „Sodros” išlaidos sieks 13,5 mlrd. litų (7 proc. daugiau, nei įrašyta šių metų biudžete). Likusios lėšos bus skirtos iš valstybės biudžeto.

* Vien „Sodros” pensijoms skiriama 7,6 mlrd. litų, ligos ir motinystės išmokoms – 1,8 mlrd. litų.

* Švietimas gaus 5,6 mlrd. litų, iš jų apie 2,7 mlrd. litų bus išmokėta kaip algos pedagogams.

* Sveikatos apsaugai siūloma skirti 4,6 mlrd. litų. Privalomojo sveikatos draudimo fondas padidės iki 4,2 mlrd. litų (4 proc. daugiau, nei numatyta šių metų biudžete).

* Savivaldybių biudžetai sieks 3 mlrd. litų. Taigi jie bus 4 proc. mažesni nei patvirtinti 2010-ųjų biudžetai.

* Šalies gynyba gaus 1,1 mlrd. litų.

* Įvairioms investicijoms (nuo mokyklų stogų remonto iki Valdovų rūmų atstatymo) numatyta skirti 3,8 mlrd. litų.

„Verslo žinios“ skelbia:

Geroji biudžeto žinia – kitąmet mokesčiai nedidės, prastoji – didžioji dalis jo pinigų bus išdalyta ne pridėtinei vertei kurti, o nereformuotoms socialinei, švietimo ir sveikatos sistemoms finansuoti, lėšų jos gaus daugiau nei šiemet.

Paskelbtais duomenimis, nuo kitų metų liberalėjimo kryptimi keisis gyventojų pajamų, pelno, nekilnojamojo turto, akcizų mokesčiai, bus pratęstos kai kurios PVM lengvatos. Bendras finansinis visų šių pokyčių rezultatas, dėliojant Finansų ministerijos (FM) pateiktus duomenis, – biudžetas negaus apie 100 mln. Lt pajamų.

Didžiausias biudžeto penėtojas PVM kitąmet atneš 12,8% daugiau nei numatoma gauti šiemet, dar didesnio prieaugio laukiama iš akcizų – 18,2%, palyginti su šiais metais. Šis mokestis vadinamas „kontrabandiniu“, kadangi rūkalai, degalai ir svaigalai yra pagrindiniai nelegalaus verslo produktai. Jis sudaro didžiąją dalį suplanuoto gauti 1 mlrd. Lt, šią sumą numatyta ištraukti iš „šešėlio“. Tai yra beveik ketvirtadalis viso planuojamo pajamų prieaugio, palyginti su šiais metais, mat, be ES lėšų, tikimasi, kad pavyks surinkti 3,6 mlrd. Lt pajamų daugiau nei 2010 m.

Kai kurios institucijos, kurioms bus užkrautas rūpestis tą milijardą atrasti, gaus daugiau biudžeto
asignavimų – Muitinės departamento (MD), kuriam Vyriausybė pavedė būti kovos su kontrabanda koordinuojančia institucija, finansavimas gali padidėti 18,4 mln. Lt, Specialiųjų tyrimų tarnybos – 1,6 mln. Lt. Tačiau Ingrida Šimonytė, finansų ministrė, pabrėžia, kad kova su kontrabanda nėra tik FM, Valstybinės mokesčių inspekcijos ar MD individualus uždavinys, o kadangi „pats reiškinys yra daugiaplanis, tai ir priemonės yra daugiaplanės“.

Biudžeto pajamų planas rodo, kad Vyriausybė tiki verslo pakilimu, nes iš pelno mokesčio planuoja gauti 21,5% įplaukų daugiau nei šiemet, o gyventojų pajamų mokestis, manoma, atneš 5,8% pajamų daugiau dėl didėsiančio darbo užmokesčio. Tačiau pajamų iš šio mokesčio gali būti ir daugiau, jeigu Vyriausybė pagaliau imsis efektyvių nedarbą mažinančių priemonių.

Tuomet mažiau biudžeto lėšų reikėtų socialinėms išmokoms, kurias gauna asmenys, pagal atitinkamus įstatymus pripažinti reikalingi valstybės paramos.

Nacionalinio biudžeto asignavimai socialinei sričiai kitąmet sieks 3,340 mlrd. Lt, per savivaldybes
skiriamoms socialinėms išmokoms ir kompensacijoms numatyta 771 mln. Lt, t. y. 390 mln. Lt daugiau nei šiemet. Kiek tame tiesos, žino tik šiuos skaičius pateikusi FM, kiekvienais metais biudžeto projektams aprašyti naudodama vis kitokią palyginamąją bazę.

„Švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos biudžetai ne mažėja, o auga, socialinių pašalpų išmokos didėja, nes išaugo nedarbas, o jis taip greitai nesumažės“, – vakar reziumavo premjeras Andrius Kubilius „Žinių radijo“ laidoje.

O per Vyriausybės valandą Seime p. Kubiliui išsprūdo, kad biudžeto pajamų paieškose jis tikisi ir Seimo narių paramos, kurie „turi nemažos patirties mokėti atlyginimus vokeliuose“.

„Vakaro žinios“ informuoja:

Vyriausybės atstovai įtikinėjo visuomenę – naujų mokesčių kitąmet nesulauksime. Vis dėlto tikrovė kitokia: ūkininkams, dainininkams ir visiems menininkams mokesčių našta nuo sausio augs beveik dukart. “Nuskausminamų” sričių atstovai tvirtina ir nesitikėję, kad valdžia supras, jog nuo kelių litų mokesčių nesurinks, tik sužlugdys dar bandančiuosius kabintis.

Dar prieš rudens politinį sezoną Vyriausybės atstovai žadėjo, jog kitąmet visuomenė galės atsipūsti nuo kylančių mokesčių. Tik mandagiai nutylėta, jog jie drastiškai šoktelės kai kurioms socialinėms grupėms. O “nudžiugti” kitąmet turėtų ir per daug pergalių skinantys sportininkai, per garsiai dainuojantys ir grojantys muzikantai, per daug kritikuojantys žiniasklaidos atstovai, taip pat per daug turtų susikrovę ūkininkai – jiems jau antrus metus iš eilės didės “Sodros” bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Kitąmet šioms grupėms mokesčiai pakils nuo 25 iki 40 proc. nuo “teorinio” atlyginimo, tiesa, ūkininkams dar teks kiek mažesnė, 37,5 proc., mokesčių našta.

Tai – ne pirmas mokesčių smūgis. Vyriausybei paskelbus krizę, 2009-aisiais mokesčiai minėtiems tautiečiams šoktelėjo iki 17 proc., 2010-aisiais – iki 25.

Tačiau visuomenės atstovai tvirtina dėl to protestuoti nebesiruošiantys. Mat valdžios pažadais padėti, o ne gręžti iki paskutinio cento, esą nebepatikėtų net kūdikis.

“Mums juk niekas nieko nesako, slapčia daroma ir daugiau dalykų, – dar kartą valdžios sprendimais nusivylė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Romas Majauskas. – Juk buvo susitarimas, kad ir tiesiogines išmokas paliks praėjusių metų lygio. Bet sumažino. Aiškina, kad sunki padėtis, bet žemės ūkis vis tiek dar tempia tą vežimą. O po tokių sunkių, nuostolingų metų dar labiau apkrauti ūkininkus… Juk ir taip kiek bus bankrotų dėl išankstinių sutarčių nevykdymo. Tad čia – mūsų valdžios trumparegiškumas.”

Anot R.Majausko, tai – ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai ūkininkai apgaunami.

“Be visų kitų susitarimų, aišku, yra pažadas įšaldyti ir 5 proc. pelno mokestį. Bet ateinančiais metais jis turėtų kilti iki 10, dar kitais – iki 15. Ir ministrė Ingrida Šimonytė susitikime su ūkininkais įtikinėjo, kad tikrai nekelsime, kad “bus sprendžiama kartu su biudžetu”. Bet kai viena šnekama, o kita daroma, kai aiškinama, kad ūkininkams tikrai nebus naujų mokesčių, o už akių priimami kitokie sprendimai, tai yra veidmainiškumas”, – piktinosi jis.

Net ir didelio meistriškumo sportininkai kitąmet taip pat galės džiaugtis ne tik sumažintu finansavimu, bet ir didesniais mokesčiais. Menininkai, net ir tie, kurie gauna keletą šimtų litų per kelis mėnesius, taip pat neišvengs “nuskausminimo”. Tad daugelis neatmeta galimybės papildyti emigrantų gretas.

Apmokestino nieką

Jonas LINIAUSKAS – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas:

Jau nebėra jokio skirtumo, ar tie mokesčiai bus 40, 50 ar 80 procentų. Jei reikia – tegu kelia, ir tiek. Nes jei būtume atlikėjai, uždirbtume 100 tūkstančių, tų pinigų būtų gaila. Bet nuo 100 litų ar tu mokėsi pusę, ar daugiau – didžiulio skirtumo, manau, nebėra. Jie turbūt įsivaizduoja, kad rašytojai susirenka nuo 8 val. ryto į sąjungą, susėda, atsiverčia sąsiuvinius ir rašo, viską baigia 17 val., padeda į stalčius ir važiuoja namo. Jiems sunku išaiškinti, kad daugelis kuria po kitų darbų, naktimis, savaitgaliais, dažnai honorarą gaudami vos kartą per tris mėnesius. O ir tie – juokingi. Bet kūrėjus vis tiek bando paversti buhalteriais, susiskaičiuoti, kur keliauja procentas, kur – pusantro. Aišku, jiems paprasčiau mus lyginti su tuo, ką jie supranta – su ūkininkais, atlikėjais. Todėl stebėtis nebėra ko.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...