2011 Liepos 22

Vladas Algirdas Bumelis

“Biotechnologijų įmonių gausa padėtų suvaldyti šalies ekonominę krizę”

veidas.lt

Chemikas, enzimologas, biotechnologas, verslininkas, bendrovės “Sicor Biotech” vadovas Vladas Algirdas Bumelis pabrėžia, kad biotechnologijų įmonės ne tik kuria didelę pridėtinę vertę, bet ir stabilizuoja šalies ekonomiką. Apie tai ir pokalbis su V.A.Bumeliu.

VEIDAS: Biotechnologijų proveržiui Lietuvoje reikia nemažai investicijų. Jūsų vertinimu, kaip galima jų pritraukti?

V.A.B.: Investicijų, kaip ir pinigų, niekas nedalija, jos kaip obuoliai ant medžio neužaugs. Investicijas irgi reikia užsidirbti. Juk nėra nė vieno investuotojo, kuris nei iš šio, nei iš to imtų puoselėti svajonę investuoti Lietuvoje. Pirmiausia investuotojų reikia pradėti ieškoti, o tada juos įtikinti pasiūlant puikų investicinį klimatą. Tas klimatas turi būti geresnis nei Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje.

VEIDAS: Ar tokios sąlygos įmanomos?

V.A.B.: Jos įmanomos ir kai kuriais atvejais netgi egzistuoja, tik labai trūksta viešinimo. Tarkime, tokių mokesčių lengvatų, kokias Lietuva siūlo investuojantiesiems į mokslinius tyrimus, nerasime beveik jokioje Europos šalyje, nes investuojantiems į mokslinius tyrimus verslininkams gerokai išauga neapmokestinamųjų pajamų dalis.

Mokesčių lengvatos taikomos ir investuojant į technologinį atsinaujinimą. Tačiau apie tai sužino nedaugelis užsienio investuotojų – jei jie žinotų, neabejoju, kad investicijų turėtume kur kas daugiau.

Tiesa, žingsnių šia kryptimi yra daroma. Pavyzdžiui, VšĮ “Investuok Lietuvoje”, kurioje pats einu patarėjų tarybos pirmininko pareigas, siekia pranešti apie investavimo naudą Lietuvoje. Biotechnologijų srityje tokių “žvaigždžių” kaip “Barclays” ar “Western Union” kol kas pritraukti nepavyko, bet vien šių bendrovių atėjimas į Lietuvą yra teigiamas signalas kitiems investuotojams. Jie galvoja: jei Lietuvoje gerai kompanijai “Barclays”, gal ir mums vertėtų atkreipti dėmesį į šią šalį.

Daug prie to prisideda ir premjeras, kuris “laksto” po pasaulį ir savo charizma bando pritraukti investuotojų. Nors daug kas jį pliekia, manau, kad tokiu jo požiūriu reikia tik džiaugtis.

VEIDAS: Tačiau Lietuva vis tiek nevadinama investavimo rojumi.

V.A.B.: Nes dar daug ką reikia padaryti. Pirmiausia – sutvarkyti įstatymų bazę. Norint gauti vieną ar kitą leidimą, reikia, tarkime, surinkti 44 parašus, ir vieno negavus leidimas nesuteikiamas. Vien tai, kad keletą metų tenka lūkuriuoti statybų leidimo, atbaido dalį investuotojų, įskaitant ir biotechnologijų srityje.

VEIDAS: O ar įmanoma išsiversti be investuotojų? Ar matote lietuviško kapitalo biotechnologijų įmonių potencialą tapti pasaulinio lygio žaidėjomis?

V.A.B.: Lietuvos biotechnologijų įmonių privalumas tas, kad jos automatiškai tampa globaliomis, nes orientuotis į Lietuvos rinką, kurioje nėra paklausos, tiesiog neįmanoma. Galimos dvi tokių įmonių veiklos kryptys. Pirmoji – biotechnologijomis paremtos produkcijos kūrimas, gamyba ir pardavimas užsienyje. Antroji galimybė – orientuotis į paslaugų eksportą, o jei tiksliau – koncentruotis į užsakomuosius mokslinius tyrimus. Lietuvos bendrovės, be abejo, tokių tyrimų nepuls užsakinėti, tačiau pasaulyje tokių paslaugų paklausa yra didžiulė, ir Lietuvos įmonės galėtų išnaudoti šalies mokslininkų potencialą.

Jei tokiai Lietuvos įmonei iš pradžių ir nepavyks užsidirbti labai daug pinigų, tačiau jei kokybė bus geresnė nei, tarkime, Kinijos įmonių, anksčiau ar vėliau ji užsitarnaus gerą vardą, užsienio partnerių pasitikėjimą ir galiausiai taps kokios nors globalios korporacijos dalimi. Kitaip tariant, ją nupirks. Ir tuo reikia tik džiaugtis, ir net dėl kelių priežasčių. Viena vertus, juk jei kažkas perka, vadinasi, daiktas geras. Kita vertus, tai galimybė ir įmonėje dirbantiems specialistams semtis patirties iš užsieniečių, o ilgainiui juos gali aplankyti įkvėpimas pradėti savo verslą. Taip biotechnologijų įmonių Lietuvoje imtų gausėti, nes daugėtų profesionalų.

VEIDAS: O kaip vertinate dabartinį biotechnologijų rinkos dydį Lietuvoje?

V.A.B.: Anksčiau sakydavau, kad šalyje veikia dvi su puse biotechnologijų įmonės. Dabar taip nebesakau, nes jų iš tiesų daugėja, nesvarbu, ar jos lietuviško, ar užsienio kapitalo. Tarkime, puikiai sekasi bendrovei “Thermo Fisher”, kontraktiniais moksliniais tyrimais sėkmingai startavo “Biotechfarma”, kuri netgi kuria naują mokslinių tyrimų centrą bei laboratoriją. Tyrimų veiklą vykdo ir “Profarma” bei kitos bendrovės.

VEIDAS: Kiek čia svarbi valstybės parama?

V.A.B.: Be abejo, kad svarbi, ir ja skųstis neturėtume, nes kai kuriais atvejais valstybė finansuoja iki 70 proc. projekto vertės. Manau, tai labai teisinga strategija. Tačiau biotechnologijų versle sumos yra didelės, ir tie likusieji 30 proc., kuriuos reikia sumokėti, dažnai būna dideli pinigai. Tarkime, pastatyti mokslinį centrą ir laboratoriją gali kainuoti nuo 50 iki 100 mln. Lt. Vadinasi, net gavus iš valstybės 70 mln. Lt, dar reikia 30 milijonų, kurių prašyti teks bankuose, investiciniuose fonduose ar iš privačių investuotojų.

Mes į savo verslą irgi investavome dideles sumas – prieš 10 metų tai buvo 30 mln. JAV dolerių, ir rasti juos nebuvo lengva. Tačiau verslo planas buvo geras, o vėliau visiškai pasiteisino. 2000-aisiais “Sicor Biotech” apyvarta siekė 2 mln. Lt, o dabar ši suma šimtą kartų didesnė.

Kad pasiektų tokią sėkmę, verslininkai turi nebijoti ir turėti labai gerą verslo planą. Beje, jei dešimt bankų atsisako skolinti, jų “ne” reiškia, kad verslo planas nevykęs, nes bankų atsakymas yra labai geras būdas pasitikrinti.

VEIDAS: Kokią Jūs matote biotechnologijų rinkos ateitį Lietuvoje? Ar čia laukia proveržis?

V.A.B.: Mane ima nerimas, kai girdžiu, kaip 2014–2020 m. Lietuvoje bus perskirstyta ES parama: vystymui ji bus mažinama, o infrastruktūrai didės. Gal tie, kurie tai sugalvojo, ilsėjosi Ispanijoje ar Portugalijoje ir grožėjosi gerais šių šalių keliais, bet dėl atostogų nuotaikos nepastebėjo, kokia nustekenta šių šalių ekonomika. Tokia ji kaip tik todėl, kad visa ES parama buvo sudėta į kelius. Taip, gal jiems tai aktualu, nes ten poilsiauja daug turistų, kurie nori važinėtis gražiais keliais. Bet kas mums iš to, jei turėsime gražių viadukų?

VEIDAS: O koks būtų Jūsų pasiūlymas dėl šių investicijų?

V.A.B.: Visada siūliau ir siūlysiu, kad investicijos judėtų į regionus. Dažnai skraidau lėktuvais ir keliaudamas virš Vokietijos visuomet atkreipiu dėmesį: kad ir koks mažas būtų miestelis, su 3 tūkst. gyventojų, šalia jo būtinai stovi gamykla. Tai ekonomikos variklis, ir išsivysčiusios šalys tuo naudojasi. O Lietuvoje tokia praktika visiškai sužlugdyta, ir viskas koncentruojasi Vilniuje.

Neabejoju, kad Lietuvos regionuose yra proto ir noro dirbti ne kur nors prie aukštakrosnės, o kuriant tikrai didelę pridėtinę vertę.

VEIDAS: Kokios srities gamyklų, jūsų nuomone, galėtų daugėti?

V.A.B.: Aš vis agituoju, bet manęs niekas negirdi. Tai farmacija. Visų pirma tai labai pelninga sritis, ir labai svarbu, kad ji labai švari, neteršianti aplinkos. Iš esmės švaresnės pramonės nei farmacija nėra. Netgi Druskininkų vadovams esu siūlęs – diversifikuokite investicijas, investuokite į švariąsias technologijas. Kodėl Druskininkams neturėti, pavyzdžiui, švaraus farmacijos fabriko? Galima plėtoti ne tik biotechnologinę farmaciją, bet ir klasikinę. Svarbu, kad ši pramonės šaka kuria didelę pridėtinę vertę. Mano nuomone, mūsų mažoje šalyje fabrikai kaip tik tokie ir turi būti – nedideli, bet kuriantys didelę pridėtinę vertę.

Nesakau, kad kitos pramonės šakos blogos ar kad jų nereikia remti, o biotechnologines remti be išlygų. Tačiau biotechnologijų įmonėms reikalingas bent jau akstinas, pradinis postūmis, kad paskui jos jau galėtų judėti pačios, kaip geras traukinys. Yra sakančiųjų, jog taip iškreipiama rinka, tačiau ta rinka tokia silpnutė, kad 2014–2020 m. sprendimas tokių įmonių neberemti būtų klaida.

VEIDAS: O kiek biotechnologijų įmonės jautrios ekonominėms krizėms? Ar, jei tokia ištiktų po kelerių metų, smarkiai atsilieptų šios srities įmonėms Lietuvoje?

V.A.B.: Biotechnologijų įmonės tokių krizių nejaučia. Netgi priešingai – prasidėjus ekonominei krizei, “Sicor Biotech” ėmė darbuotis 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę. Taip yra todėl, kad mes globali kompanija, o didžiausia biotechnologinės produkcijos pirkėja JAV per krizę su pasididžiavimu pranešė, jog nemažins mokslinių tyrimų finansavimo.

Tas pats ir dėl farmacijos pramonės. Linkiu niekam nesirgti, bet vaistai vis tiek reikalingi, nesvarbu, kad krizė.
Apskritai biotechnologijų įmonės yra būdas krizėms valdyti, nes kuo daugiau valstybėje veikia įmonių, kurios nėra jautrios finansiniams ekonomikos sukrėtimams, tuo stabilesnė visos šalies ekonomika.

"Veido" archyvas
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Marija Marija rašo:

    Koks teisus p.Bumelis…Nejaugi jo niekas negirdi? Tai ką tada girdi???


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...