Biologijoje vis svarbesni tampa ne tik klasikinių, bet ir visiškai naujų šio mokslo šakų laimėjimai.

Biologija – labai platus mokslas apie gyvąją gamtą, jame dirba įvairiausių pakraipų ir specializacijų mokslininkai – nuo botanikų iki zoologų, nuo genetikų iki ornitologų. Pastarieji metai šiam mokslui reikšmingi tuo, kad atsiranda ir visiškai naujų šio mokslo atšakų – biokibernetika, neuromokslai ir kt. Tiek klasikinėse, tiek ir naujosiose biologijos šakose per pastaruosius trejus metus būta ypatingų, sensacingų, unikalių atradimų ir išradimų. Tačiau dėl tokios specializacijų gausos pačių reikšmingiausių biologijos mokslo laimėjimų vardyti nesiryžta net patyrę, į mokslą iš paukščio skrydžio gebantys pažvelgti profesoriai. Jų teigimu, neįmanoma pasakyti net to, kuri biologijos šaka yra svarbesnė, kuri mažiau svarbi, nes viskas susiję su tuo, kas neįkainojama – gyvybe. O kurie atradimai labiausiai prisidės prie gyvosios gamtos ir gyvybės išsaugojimo, nėra prasmės net svarstyti.
“Tokių fundamentalių tyrimų ir atradimų, kurie turėtų staigų, pastebimą efektą, XXI amžiuje pasitaiko itin retai. Tačiau mažesnį atgarsį turintys atradimai nebūtinai yra mažiau reikšmingi”, – įsitikinęs VDU docentas ir Aplinkos tyrimų centro vadovas Saulius Šatkauskas.
Jam pritaria ir kitų universitetų, kuriuose dirba biologijos mokslininkai, atstovai. Vis dėlto dažniausiai jų išskiriami svarbūs pastarųjų metų biologijos laimėjimai neretai sutampa, ir, matyt, galima daryti prielaidą, kad būtent juos galima vadinti reikšmingiausiais.

Neuromokslų pripažinimas

Ne tik kolegų pripažinimo, bet ir įvertinimo nacionalinėmis mokslo premijomis pernai sulaukė Vilniaus universiteto mokslininkės Zitos Aušrelės Kučinskienės atliekami aterosklerozės tyrinėjimai. To paties universiteto mokslininkai Osvaldas Rukšėnas ir Aidas Alaburda mokslo premijomis apdovanoti už indėlį tiriant nervų sistemos veiklą.
Beje, pats O.Rukšėnas šią premiją vadina neuromokslo pripažinimu Lietuvoje, nors akivaizdu, kad tiek jo, tiek prof. A.Alaburdos darbas jau seniai vertinamas ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje.
Pavyzdžiui, šių dviejų mokslininkų atradimai tiriant nugaros smegenų motoneuronų tinklo veiklą pastaraisiais metais sulaukė didelio atgarsio visoje mokslo bendruomenėje, o prof. A.Alaburdos drauge su kolegomis iš Danijos parengtą publikaciją – tai ypač retas įvykis – išspausdino netgi prestižinis mokslo žurnalas “Science”.
Biologai išskiria ir kitus reikšmingus pastarųjų metų savo atstovaujamo mokslo laimėjimus, kurie apima tokias sritis kaip molekulinė biologija, histologija, genomika ir kt.
Štai prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis per pastaruosius keletą metų nepaprastai daug nuveikė tyrinėdamas fototerapijos poveikį ląstelėms ir lazerių šviesos panaudojimą onkologijoje.
Navikų gydymo metodų tobulinimo ėmėsi ir VDU mokslininkai. Kaip tik prieš trejus metus vienas iš kelių jų tobulinamų metodų – naviko paveikimas elektros impulsais, kad į sergančią ląstelę būtų pernešti vaistai (šis metodas vadinasi elektroporacija) – buvo išbandytas su onkologiniais ligoniais.
O Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkės prof. Vilmos Borutaitės komanda ne tik Lietuvos, bet ir užsienio biologus nustebino laimėjimais tiriant Alzheimerio ligą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.