2012 Sausio 21

Biologija – mokslas, peržengęs savo ribas

veidas.lt


Biologijos mokslas šiandien toks platus, kad gyvybės tyrinėtojams į pagalbą pastaruoju metu tenka kviestis ne tik chemikus ir fizikus, bet ir informacinių technologijų kūrėjus.

Išrinkti aktyviausią ir daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį nuveikusį Lietuvos biologą nebuvo lengva, mat biologijos mokslas šiandien ypač greitai vystosi ir todėl labai intensyviai susipina su kitomis mokslo sritimis, pavyzdžiui, chemija, fizika, matematika. Vis dėlto labiausiai nuo biologijos neatsiejama, ko gero, chemija – todėl šiais metais mokslininkai beveik vienbalsiai geriausiu biologijos srities specialistu išrinko biochemiką prof. habil. dr. Saulių Klimašauską, vadovaujantį Biotechnologijos instituto DNR modifikacijų tyrimų laboratorijai. Apie šį mokslininką daugiau papasakosime kituose puslapiuos.
Šių metų rinkimuose kolegos biologai itin įvertino biotechnologijos srities atstovus ir kaip ypač aktyvius išskyrė tris Biotechnologijos instituto mokslininkus.
Prof. Virginijus Šikšnys, vadovaujantis Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų laboratorijai, per pastarąjį dešimtmetį daug nuveikė aiškindamasis, kaip veikia bakterijų imuninės sistemos, tai yra kaip jų ląstelės apsisaugo nuo bakterijas puolančių virusų. Kartu su laboratorijos kolegomis V.Šikšnys nustatė trečdalio pasaulyje paskelbtų DNR molekules karpančių fermentų – restrikcijos endonukleazių veikimo mechanizmus. Šis mokslininkas taip pat yra minimas ir kaip vienas pirmųjų makromolekulių kristalografijos specialistų Lietuvoje.
Kadangi biologijos moksle vis didėja informacijos kiekiai, o kompiuteriai tapo pakankamai galingi, kad galėtų apdoroti šiuos duomenis, per pastarąjį dešimtmetį ypač sustiprėjo bioinformatikos sritis. Šio mokslo specialistas Česlovas Venclovas taip pat buvo tarp tikrai daug kolegų balsų surinkusių biologų. Jis kartu su Biotechnologijos institute dirbančiais kolegomis tobulina kompiuterinius metodus, skirtus baltymų sekų giminingumui nustatyti ir jiems palyginti, baltymų erdvinėms struktūroms modeliuoti ir šių struktūrų patikimumui vertinti. Be to, Č.Venclovas tyrinėja dar ir tolimus evoliucinius baltymų ryšius.
Svarbu paminėti, kad kolegos ne kartą išskyrė ir šio instituto direktorių prof. Kęstutį Sasnauską, užsiimantį taikomąja molekuline imunologija. Ši sritis bando genų inžinerijos būdais sukurti nepilnus, tai yra nekenksmingus virusus, kuriuos lengvai galima paversti vakcinomis.
Dar svarbu, kad šio instituto mokslininkus kolegos vertino ne tik už tarptautiniu mastu pripažįstamų mokslinių publikacijų skaičių, bet ir už tai, kad šie tyrėjai aktyviai plėtoja mokslo technologijų patentavimą, taip padėdami kurti modernius produktus Lietuvos biotechnologijų įmonėms.

Biochemija – stipriausia proveržio sritis
Tarp daugiausiai pasiekusių ir nusipelniusių mokslininkų taip pat patenka ir dr. Rolandas Meškys, Biochemijos instituto Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos laboratorijos vadovas. Šis mokslininkas aiškinasi, kaip bakterijos „valgo“ kai kuriuos teršalus, pavyzdžiui, piridino darinius. Šiandien, kai aplinkosauga tokia aktuali, R.Meškio kuriami nauji mikrobiologiniai būdai teršalams iš aplinkos šalinti atrodo ypač reikalingi ir svarbūs.
Beje, šis mokslininkas identifikavo ir apie dešimt naujų, mažai ištirtų fermentų, kurie pasirodė labai svarbūs farmacijai ir naujo tipo technologijoms – biokatalitiniam medžiagų perdirbimui. R.Meškio darbų svarbą patvirtina ir tai, kad jo atliekamiems naujų fermentų tyrimams užsakymus teikia visame pasaulyje žinomas farmacijos milžinas „Bayer“.
Ypatingo kolegų įvertinimo sulaukė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Biochemijos laboratorijos vadovė prof. Vilmantė Borutaitė – už kiekvienoje ląstelėje esančių mitochondrijų tyrimus. Mokslininkė tyrinėjo nuo mitochondrijų veiklos priklausančio ląstelių senėjimo bei žūties priežastis žmogui gyvybiškai svarbiuose širdies ir smegenų audiniuose, taip pat aiškinosi galimus mitochondrijų, ląstelės energiją generuojančių organėlių, funkcijų valdymo būdus.

Lietuvos mokslo premijos biologijos mokslų srityje
Metai    Kam skirta premija    Premijuota tyrinėjimų sritis
2006 m.    Rimantui S.Nivinskui, Lidijai Truncaitei, Aurelijai Zajančkauskaitei    T4 tipo bakteriofagų genų struktūros ir raiškos reguliavimo tyrimas (1975–2005 m.)
2007 m.    Rimantui Daugelavičiui, Elenai Bakienei    Mikroorganizmų apvalkalėliai: laidumo įvertinimo metodai ir įveikimo būdai (1994–2006 m.)
2007 m.    Adolfui Toleikiui, Vilmantei Borutaitei, Vidai Mildažienei    Mitochondrijų funkcijų valdymo ir jų atsako į stresą mechanizmai (1989–2006 m.)
2008 m.    Arūnui Krotkui, Klemensui Bertuliui, Ramūnui Adomavičiui, Vaidui Pačebutui, Andrejui Geižučiui    Darbų ciklas „Puslaidininkinių medžiagų ir darinių, skirtų terahercų diapazono optoelektronikos prietaisams, tyrimai (1997–2007 m.)“
2009 m.    Rimvydui Gabrilavičiui, Alfui Pliūrai, Juliui Danusevičiui, Virgilijui Baliuckui, Dariui Danusevičiui    Miško sėklinės bazės, selekcijos ir genetinių išteklių išsaugojimo sistemos sukūrimas tvariai ir intensyviai miškininkystei plėtoti Lietuvoje (1994–2008 m.)
2010 m.    Vytautui Ruzgui, Žilvinui Liatukui, Gvidonui Liutkevičiui     Darbų ciklas „Žieminių kviečių selekcijos modernizavimas ir konkurencingų, rinkos poreikius atitinkančių veislių kūrimas (1996–2009)“

Aktyviausi biologai 2001–2010 m.

Mokslininkas    Kiek kartų cituotas    Publikacijų skaičius
Kęstutis Sasnauskas    610    65
Virginijus Šikšnys    526    44
Gediminas Valkiūnas    496    51
Vilmantė Borutaitė    438    34
Česlovas Venclovas    348    23
Rolandas Meškys    315    31

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...