2016 Sausio 27

Europos kultūros sostinė

Besijuokianti Europos kultūros sostinė: keturios Vroclavo istorijos

veidas.lt

Scanpix nuotr.

Po 20 metų Vroclavas bus trečias Lenkijos miestas pagal gyventojų skaičių. Ambicija? Greičiau kryptis. Po Antrojo pasaulinio karo su žeme sulygintas, sugriautas ir fiziškai, ir psichologiškai, kiek atsitiesęs, bet 1997-aisiais Oderio užtvindytas, daugiakultūris Vroclavas šiandien klesti, priima pažangiausias pasaulio įmones ir gali sau leisti gerokai daugiau nei kiti Lenkijos miestai.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Specialiai „Veidui“ iš Vroclavo

„Kai 1997-aisiais, Vroclavą užtvindžius potvyniui, vroclaviečiai nešė iš universiteto bibliotekos knygas, norėdami jas išsaugoti, jau buvo aišku, kad miestą valdo jo žmonės“, – per konferenciją, skirtą Europos kultūros sostinės pradžiai didžiausiame Vakarų Lenkijos mieste paskelbti, rėžė Didžiosios Britanijos teatro režisierius prof. Christianas Baldwinas.

Britų žvaigždė, sustygavęs kai kuriuos svarbiausius Londono olimpiados reginius, pastaraisiais metais dirbantis Ispanijos scenose, atvyko į Vroclavą kuruoti performanso.

Iki 1945 m. Vroclavas priklausė Vokietijai ir buvo vadinamas Breslau. Po Antrojo pasaulinio karo, nugalėtojams perbraižius Europos ir ypač Lenkijos sienas, miestas tapo komunistinės Lenkijos Liaudies Respublikos dalimi, o naujieji jo gyventojai, daugiausia iš sovietų užgrobto Lvovo pabėgę lenkai, pakeitė išvykusius ir išvarytus vokiečius ir savo rankomis sukūrė naują miestą: nuo pastatų pamatų iki paties giliausio vidaus – kultūros.

Pirmasis Ch.Baldwino darbas buvo Euro­pos kultūros sostinės atidarymo savaitgalį sujungti ir „išbudinti“ keturias Vroclavo istorijas, keturias miesto dvasias – Potvynio, Daugybės tikėjimų, Inovacijų ir Atstatymo, gimusias iš gyventojų lūpomis papasakotų istorijų apie tai, ką išgyveno jų rankomis sukurtas miestas.

„Įdomu, koks bus tas pabudimas, jei Vroclavas niekada nemiegojo“, – per iškilmingą Europos kultūros sostinės atidarymą publikos klausė žurnalistė Katarzyna Janowska.

Ir Vroclavas nubudo. 120 tūkst. žmonių dalyvavo „Pabudime“ – Potvynį, Daugybę tikėjimų, Inovacijas ir Atstatymą įkūniję persirengėlių paradai iš skirtingų miesto vietų patraukė į Turgaus aikštę, kurioje keturios dvasios susijungė, o apie Europos kultūros sostinės pradžią ir miesto pabudimą pranešė skambantis varpas ir plunksnų pūga. Vroclavas pasitiko metus, per kuriuos laukia 400 projektų, 1 tūkst. įvairių renginių.

Investuoja dėl matematikų

K.Janowska teisi: Vroclavas, kurio istorija prasideda X amžiuje, nemiegojo visus 70 metų, kol miestelėnai jį, visiškai sugriautą, prikėlė naujam gyvenimui ir klestėjimui.

Netoli muziejaus, darbo dienomis dirbančio nuo devintos ryto iki devintos vakaro, kuriame eksponuojama garsioji Raclavicų panorama (vienas didžiausių pasaulyje karo vaizdų paveikslų), iliustruojanti Tado Kosciuškos vadovaujamų lenkų sukilėlių kovą su Rusijos kariuomene, jau baigiamas statyti „Hilton“ viešbutis.

Žinoma, iki tol, kol atsirado, kam apsistoti „Hiltone“, Vroclave pirmiausia įsikūrė IBM, „Google“, „Amazon“, „Siemens“ ir kitų geriausių planetos bendrovių padalinių.

„Mūsų universitetų matematikai yra geriausi arba antri Lenkijoje“, – į klausimą, kodėl Vroclavą pasirenka tokios įmonės, atsako vroclavietis Wojciechas Zalewskis. Jis priduria, kad Vroclavo technikos universitete susiformavo labai stiprios matematikos tradicijos. Tai irgi istorijos pasekmė, kai visiškai pasikeitus miesto gyventojams iš Lvovo persikėlė jo universiteto matematikos mokyklai atstovaujantys profesoriai.

Vroclavo mero Rafalo Dutkiewicziaus, kuris, kaip ketvirto didžiausio Lenkijos miesto vadovas, yra vadinamas prezidentu, klausiu, kas lėmė, kad su žeme sulygintam, buvusiam vokiškam Breslau pavyko suklestėti taip, jog tapo klestinčiu ne tik Lenkijos, bet ir Europos miestu. „Žmonės“, – iškart atsako R.Dutkiewiczius, pastarąjį kartą Vilniuje lankęsis prieš porą savaičių.

Vroclavo prezidentu R.Dutkiewiczius tapo anksčiau, nei Lenkija įstojo į Europos Sąjungą, – nuo 2002-ųjų jis renkamas be pertraukų. 2010-aisiais, kai laimėjo miestą trečią kartą, R.Dutkiewiczius surinko 72 proc. balsų.

„Nuo 1990-ųjų Vroclavas neturėjo mero, kuris būtų socialdemokratas ar kitas kairysis. Turėjome tik tris merus, ir visi jie nepriklausė jokiai partijai“, – vroclaviečių požiūrį nusako kartografas Wojciechas Zalewskis ir priduria, kad jei kalbėtume apie Lenkijos valdančiųjų sprendimus, toks vroclaviečių požiūris irgi šį tą reiškia.

W.Zalewskis dirba Vroclavo universitete, turi gido pažymėjimą dirbti keliuose Europos miestuose ir puikiai išmano istoriją.

„Tame name bus Pono Tado muziejus“, – W.Zalewskis moja ranka į trijų aukštų renovuotą pastatą brangiausioje Vroclavo vietoje, Turgaus aikštėje. Jame įsikurs Adomo Mickevičiaus poemos personažui ponui Tadui skirtas muziejus. Toks muziejus veikia ir dabar, tik kitoje vietoje. O naujojo atidarymas balandį pažymės  UNESCO Pasaulio knygų sostinės metų pradžią. Taip, Vroclavas tais pačiais metais gali didžiuotis dviem iškiliais kultūros titulais.

Skatinti kultūros plėtrą Vroclave buvo ir paties prezidento R.Dutkiewicziaus idėja.

Jis pažįsta žmones, žino, ko jiems reikia, nes yra buvęs „galvų medžiotojas“. W.Zale­wskis paaiškina: prezidentas sumanė skatinti Vroclavo kultūrinį gyvenimą, kad čia kurtųsi jauni talentai – IT specialistai, matematikai. Tokiems specialistams reikia kultūros, ji svarbi, nes skatina kūrybiškumą.

R.Dutkiewicziaus idėjos siekia toli, bet po kiek laiko jau galima apskaičiuoti jų rezultatus: nedarbą pavyko sumažinti nuo 17 iki 4,5 proc., Vroclavo BVP vienam gyventojui – 14,7 tūkst. eurų, Lenkijos – tik 11,7 tūkst. eurų.

„Mūsų prezidentas – vizionierius, ir Vroclavui, žinoma, reikia tokio vadovo. Tačiau tiesa ir tai, kad kai vadovauji ilgai ir planuoji didelius darbus, kartais praleidi detales. Pavyzdžiui, mieste reikia pertvarkyti tramvajų tinklą“, – apie buitinius vroclaviečių rūpesčius prasitaria W.Zalewskis.

Geriausios operos per 20 metų titulas

Vroclave veikia per 30 muziejų (kai kurie, pavyzdžiui, architektūros ar telekomunikacijų, yra vieninteliai tokie Lenkijoje), 12 meno galerijų – iš viso daugiau kaip 70 kultūros erdvių. Šiųmetėje kultūros sostinėje visos sritys – Ch.Baldwino kuruojamas performanso – atlikimo menas, muzika, architektūra, vizualieji menai, teatras, opera, literatūra, kinas patikėtos aštuoniems kuratoriams, savo srities profesionalams, „žvaigždėms“.

Pavyzdžiui, kai operos srities kuratorė Eva Michnik 1995-aisiais iš Krokuvos atvyko dirbti į Vroclavą, miestas jau 8-erius metus neturėjo operos, nebuvo nė kur repetuoti. Jau po metų, skaičiuojant nuo E.Michnik atvykimo, prasidėjo operos pastato renovacija. „O pernai Vroclavo opera buvo 16-ta pasaulyje“, – proveržį nusako W.Zalewskis.

Kodėl Europos kultūros sostinė turi 8 vizionierius, menininkus, kuratorius, kurie, beje, yra ne šiaip keli kultūros darbuotojai entuziastai, norintys pateisinti kultūros sostinės vardą, o pavydėtinai gyvybingi menininkai, sugebantys įtraukti visą miestą?

Iš tiesų visą: ruošiantis „Pabudimui“ treniravosi, instaliacijas gamino daugybė vroclaviečių – nuo vaikų iki kalinių. Per atidarymo kulminaciją „Pabudime“ dalyvavo 120 tūkst. žmonių, o į nedidukę galeriją, kurioje buvo eksponuojama Ispanijos baskų skulptoriaus ir grafiko Eduardo Chillidos paroda, bandė susigrūsti 700 lankytojų. Architektūros muziejuje, kuriame eksponuojami 25 metų Europos architektūros perlai (tarp jų ir lietuvių architektų realizuoti „Žalgirio“ arenos, Ąžuolyno sporto komplekso ir kt. projektai) jau pirmąjį vakarą apsilankė tūkstantis žmonių.

„Todėl, kad kultūra, demokratija atspindi asmenybę“, – kultūros „dalybų“ aštuoniems kuratoriams prasmę per iškilmingą atidarymo ceremoniją nusakė renginio vedėja žurnalistė K.Janowska.

Valdžios „demokratijos stabilumas“ kelia juoką

Kartografas W.Zalewskis pritaria, kad Vroclavas – turtingas. Trumpiau galima pasakyti, kad jis gali sau leisti gerokai daugiau nei kiti Lenkijos miestai. Pavyzdžiui? Pastatyti Nacionalinį muzikos forumą, kurio vertė – 331 mln. zlotų, o 30 proc. šios sumos paklojo pats miestas. Dabar Vroclavas turi didžiausią koncertų salę Lenkijoje.

Šalia pastato – Vroclavo simbolis, naujų 25 nykštukų grupė. Nykštukus mieste įkurdino būtent menininkai – „Oranžinė alternatyva“, protestuodami prieš komunistų valdžią po karinio perversmo. Naujajame muzikos forume vyko ir iškilminga Europos kultūros sostinės atidarymo ceremonija.

„Vroclavas – vienintelis miestas, kurio gyventojai buvo visiškai pakeisti“, – per atidarymo ceremoniją pareiškė miesto vadovas ir priminė, kaip XX a. 7-ojo dešimtmečio viduryje Vroclavo kardinolas Boleslawas Kominekas viešu laišku atsiprašė iš Vroclavo iškeldintų vokiečių.

„Mūsų bendravimo tonas turi būti europietiškas, o ne nacionalistinis. Nacionalizmas – praeitis“, – po šios frazės Vroclavo prezidentas bent minutei turėjo nutilti, kol pritilo publikos plojimai.

Tačiau europinės vertybės, neva kartais rizikingos ir reikalaujančios kruopštaus apsvarstymo, kažkodėl tapo naujojo Lenkijos kultūros ministro, priklausančio Jaroslawo Kaczynskio „Teisei ir teisingumui“, Piotro Glinskio sveikinimo kalbos siužetine linija. Toks politinis intarpas žiūrovų neįtikino. „Demokratija Lenkijoje yra stabili“, – tespėjo pasakyti Lenkijos kultūros ministras, ir salė ėmė kvatoti.

„Kai šis ministras norėjo uždrausti Vroclave rodyti spektaklį „Mirtis ir mergelė“, kuriame neva turėjo būti sekso scena, jo net nematęs, ministro buvo prašoma net atsistatydinti, bet kur tau“, – pasakoja kūrybinio rašymo studentė iš Vroclavo Joanna.

Tačiau bent jau nuo sausio 17-osios Vroclavas labiau gyvena kultūra nei politika. Ir naujais tikslais. „Dabar vyksta sunkios varžybos su Krokuva. 1999-aisiais varžėmės su Poznane, bet ją jau aplenkėme“, – šypsosi kartografas W.Zalewskis ir patikina, kad Vroclavas, kuriam praeities skriaudos tapo impulsu suklestėti, taps trečiuoju Lenkijos miestu.

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...