2012 Vasario 02

Bendrasis Lietuvos energetinio saugumo lygis žemas, dujų sektoriaus – kritinis

veidas.lt


Lietuvos mokslininkai sukūrė metodiką ir pirmą kartą įvertino bendrą šalies energetinį saugumą
Energetinio saugumo lygis Lietuvoje yra žemas – jis vertinamas 45 balais iš 100, teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) Energetinio saugumo tyrimų centro mokslininkai, pirmą kartą sukūrę integruotą energetinio saugumo vertinimo metodiką.

Pagal ją atlikti pirmieji skaičiavimai rodo, kad energetinio saugumo situacija Lietuvoje nėra laikoma kritiška, ji – prieškritiniame lygyje.  Šis darbas buvo finansuotas per Lietuvos mokslo tarybos nacionalinę mokslo programą „Ateities energetika“.
„Lietuva taptų saugesnė įgyvendinusi planuojamus didžiuosius energetikos projektus – pastačiusi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, Visagino atominę elektrinę (VAE) bei elektros jungtis su Lenkija ir Švedija“, – sako tyrimui vadovavęs VDU mokslo prorektorius prof. Juozas Augutis, VDU ir LEI Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas.
Labiausiai Lietuvos energetinį saugumą padidintų pastatyta atominė elektrinė – 12% (šis projektas būtų ir pats brangiausias), SGD terminalas jį pakeltų 11%, skaičiuoja mokslininkai. Elektros jungčių su Švedija ir Lenkija įtaka šalies energetiniam saugumui kiek mažesnė, tačiau taip pat teigiama – po 4-5%.  Nemažai energetinio saugumo lygį galėtų pakelti atsinaujinančių energijos šaltinių atsiradimas ir ypač biokuro panaudojimas šilumos gamybai.
Kaip teigia profesorius, per pastaruosius metus Lietuvos energetinis saugumas sumažėjo 6% lyginant su 2007 m. lygiu, kuris buvo prieš uždarant Ignalinos atominę elektrinę. Tačiau įvykdžius pagrindinius energetikos projektus, numatytus Nacionalinėje energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijoje, Lietuva pasiektų priimtiną energetinį saugumą.

Grėsmės – viduje ir išorėje
Didžiausios grėsmės Lietuvos energetikai kyla dėl priklausomybės nuo vieno energijos išteklių tiekėjo, taip pat silpnos integracijos į ES tinklus bei rinkas. Studiją atlikusių mokslininkų teigimu, Lietuvos ūkis yra apskritai stipriai priklausomas nuo energijos išteklių – palyginti mažas energijos naudojimo efektyvumas, menkas energijos taupymas, ypač šildymo sektoriuje.
Grėsmę energetiniam saugumui kelia ir vertikali energetikos sektoriaus integracija, t.y. energijos išteklius importuojančias ir juos paskirstančias bendroves kontroliuoja vienas monopolininkas, laisvų energijos rinkų trūkumas. Šią situaciją bandoma keisti įgyvendinant Europos Sąjungos Trečiąjį energetikos paketą, kurio nuostatos Lietuvoje turi įsigalioti jau 2014 m. pabaigoje.
Studijoje konstatuojami ir  šalies energetinės infrastruktūros trūkumai, didelė energetikos sektoriaus tarša bei lėtas atsinaujinančių ir vietinių energijos šaltinių panaudojimo tempas, vėluojantis suplanuotų energetikos projektų įgyvendinimas.
Dujų sektorius pažeidžiamiausias
Lietuvos ūkis labiausiai priklausomas nuo dviejų energijos rūšių – dujų ir elektros. Vis dėlto šie sektoriai yra nevienodai pažeidžiami – Lietuva silpniausia dujų srityje, kurios saugumo lygis yra vienas žemiausių Europoje.
Pagal tarptautinį dujų tiekimo saugumo indeksą „Rambol SoS“, Lietuva yra ketvirta nuo galo pagal dujų tiekimo užtikrintumą lyginant su kitomis ES šalimis. Nuo Lietuvos tik šiek tiek atsilieka Suomija, Švedija ir Estija – kartu su Lietuva visos šios šalys sudaro Europos dujų Achilo kulną. Šių šalių dujų tiekimo saugumas įvardijamas kaip labai žemas ir daug kartų atsilieka nuo labiausiai šioje srityje saugių šalių – tokių kaip Olandija, Vokietija, Rumunija, Belgija ar Prancūzija.
Lygis nepriimtinas
Iki šiol visuotinai priimtinų kriterijų ir metodikų, kaip kiekybiškai būtų galima įvertinti šalies energetinį saugumą, mokslininkai neturėjo, kitų šalių atliekami tyrimai būdavo konfidencialūs arba netinkantys Lietuvos situacijai. Lietuvos mokslininkų sukurta metodika remiasi skirtingų sričių ekspertize ir leidžia šalims nustatyti nesaugiausias energetikos tiekimo sritis, pavojingiausius scenarijus ir jų pasireiškimo tikimybę.
Tiriant dabartinę Lietuvos situaciją, buvo sudaryta 68 saugumo indikatorių sistema, pagal veikimo pobūdį, jie buvo padalyti į tris blokus: techninį, ekonominį ir sociopolitinį.
Gauti rezultatai parodė, kad Lietuvos energetinis saugumas šiuo metu yra prieškritiniame lygyje, remiantis siūloma vertinimo skale, kuri dalijama į tris pagrindines dalis: normalią būseną, prieškritinę ir kritinę situaciją.
Profesoriaus J. Augučio teigimu, tyrimas leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu Lietuvos energetinio saugumo lygis nėra priimtinas ir reikėtų spartinti energetikos projektų, keliančių energetinio saugumo lygį, įgyvendinimą. „Mūsų sukurta metodika nėra atsakymas į visus klausimus, keliamus energetikos sektoriuje, tačiau tai yra įrankis, kuris sprendimų priėmėjams padės į tuos klausimus atsakyti“, – pažymėjo  J.Augutis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...