2011 Birželio 07

Baltarusijos atominį miražą sklaido finansų krizė

veidas.lt

"Veido" archyvas

Žlugus Baltarusijos finansų sistemai ir Rusijai atsisakius finansuoti atominės elektrinės Astrave statybą, tikimybė, kad Lietuvos sostinės pašonėje išdygs branduolinis objektas, priartėjo prie nulio.

Dar prieš kelias savaites Vilniuje buvo rimtai rūpinamasi, kaip reikės stabdyti Baltarusijos atominės elektrinės Astrave statybą ir ką reikės daryti, jei sustabdyti nepavyks. Lietuvos užsienio reikalų ministerija vieną po kitos siuntė notas Baltarusijai, kad Vilniaus netenkina Minsko atsakymai dėl planuojamos atominės elektrinės aikštelės suderinimo su Tarptautine atominės energijos agentūra, nes to iki šiol nėra padaryta. Taip pat – dėl planuojamų statyti iš esmės eksperimentinių branduolinių reaktorių. Su Baltijos šalimis, Lenkija ir Europos Komisija buvo derinama galimybė, kad Europos Sąjunga uždraustų šalims narėms importuoti nesaugiose valstybių ne narių jėgainėse pagamintą elektrą.

Regis, visos šios pastangos buvo tik persidraudimas, nes Baltarusijos atominis projektas žlunga neprasidėjęs. Panašus likimas gali ištikti ir atominės elektrinės Kaliningrade projektą.

Minsko atominės ambicijos

Lietuvoje nuo pat pradžių, kai baltarusiai prieš penketą metų tik paskelbė apie savo ketinimus statyti atominę elektrinę, buvo menkai tikima šio projekto sėkme. Mat Baltarusija tam paprasčiausiai neturėjo nei pinigų, nei technologijų. To fakto neslėpė ir Aleksandras Lukašenka, kelerius metus intensyviai ieškojęs, kas sutiktų už savus pinigus ir savomis medžiagomis pastatyti Baltarusijai atominę jėgainę. Iš pradžių visos viltys buvo siejamos su Rusija, juoba kad tais laikais Minsko ir Maskvos santykiai dar buvo šilti. Tačiau ilgainiui “Rosatom” entuziazmas vis labiau vėso – proporcingai Vladimiro Putino ir A.Lukašenkos santykių kaitai.

2007-aisiais Minskas žengė jam nebūdingą žingsnį – pabandė surengti tarptautinį atominės elektrinės statybos konkursą ir išsiuntinėjo kvietimus dalyvauti Prancūzijos AREVA, JAV ir Japonijos “Westinghouse”, Rusijos “Atomstroj eksport” ir Kinijos “Guandong Nuclear Power Company” (GNPC). Pastarajai Minskas pasiūlė tapti ne šiaip elektrinės statybos dalyve, o viso Baltarusijos atominio projekto plėtotoja. Tai sukėlė nervingą Maskvos reakciją. “Atomstroj eksport” atstovai pareiškė, kad Kinijos kompanija yra jų tiesioginė konkurentė, tad rusai neketina dalytis su kinais savo technologinėmis ir komercinėmis žiniomis.

Pernai balandžio mėnesį Rusijos pasiuntinys Baltarusijoje Aleksandras Surikovas oficialiai paskelbė, kad jeigu Astravo atominės elektrinės statyboje dalyvaus Kinijos kapitalas ir projekto plėtotoja bus GNPC, “Rusija prieštaraus ir pareikalaus papildomų derybų su Baltarusijos puse”. Mėnesiu anksčiau, 2010-ųjų kovą, Minske viešėjo Kinijos viceprezidentas Xi Jinpingas, kuriam A.Lukašenka pasiūlė investuoti į Astravo AE 10 mlrd. JAV dolerių. Kinijos reakcija buvo palanki, bet tuo viskas ir baigėsi. Mat A.Lukašenka vargu ar rimtai norėjo, kad atominę jam statytų kinai, kol kas negalintys pasigirti dideliu branduolinių technologijų išmanymu. Veikiausiai Minskas tik norėjo parodyti Maskvai, kad ji nėra vienintelė baltarusiško atominio projekto dalyvė, mat kai 2009-aisiais jis paprašė Rusijoje 9 mlrd. dolerių kredito elektrinės statybai, Kremlius apsimetė nieko neišgirdęs.

Atsimušė į Maskvos pragmatizmą

Minsko reveransas į Pekino pusę davė rezultatą, ir pernai rudenį derybos su Maskva dėl 9 mlrd. dolerių kredito Astravui pajudėjo. Iš aptariamo kredito 6 mlrd. turėjo tekti pačios atominės elektrinės statybai, kurią būtų vykdžiusi Rusija, 3 mlrd. dolerių – infrastruktūrai, kurią baltarusiai norėjo įrengti patys. Žvelgiant iš šių dienų galima daryti prielaidą, kad Maskva tuomet ne tiek išsigando, kad Astravo AE gali pastatyti Kinija, kiek nutarė padaryti Baltarusijos atominės statybą sudėtine žaidimo prieš Lietuvos plėtojamą regioninį Visagino AE projektą dalimi. Dar pamename, jog būtent pernai vasarą suskambo balsai, kad Lietuvai nėra jokių šansų pasistatyti savo atominę, nes iš vienos pusės ją užspaus Rusija su Kaliningrado srityje statoma Baltijos AE, o iš kitos pusės – Baltarusija su Astravo AE.

Baltarusiškas atominis projektas apogėjų pasiekė kovo viduryje, kai nuvykęs į Minską V.Putinas pagaliau pasirašė susitarimą dėl atominės elektrinės statybos. Momentas buvo išskirtinis, nes visas pasaulis tuo metu užgniaužęs kvapą stebėjo avariją Fukušimos atominėje jėgainėje. Visuotinių kalbų apie atominės energetikos uždraudimą fone Rusijos ir Baltarusijos susitarimas dėl naujos atominės statybos buvo kaip iššūkis branduoliniams skeptikams.

Bet pats jautriausias klausimas – dėl statybos finansavimo – kovą taip ir liko atviras. “Kreditavimo dydis priklausys nuo įrangos, kurią valstybė užsakovė gamina arba negamina pati, kiekio, – pareiškė V.Putinas. – Baltarusijos atveju kredito apimtis sudarys maždaug 6 mlrd. dolerių, nes paprastai valstybė užsakovė pati finansuoja jėgainės infrastruktūros statybą. Tačiau mes su partneriais iš Baltarusijos svarstome galimybę, kad Rusijos pusė kredituotų ir infrastruktūros statybą. Susitarimą pasirašyti galime per mėnesį.”

Praėjo mėnuo, praėjo du. Galutinis susitarimo dėl Astravos AE statybos kreditavimo pasirašymas buvo numatytas birželio pradžioje. Tačiau Baltarusiją apėmė toje šalyje dar neregėto masto finansų krizė, prie kurios sukėlimo kone atvirai prisidėjo Maskva, keldama naftos ir dujų kainas bei blokuodama naftos reeksportą. A.Lukašenka prašė iš Maskvos nors 6 mlrd. dolerių ekonomikai gelbėti (apie atominį kreditą turėjo būti atskira kalba). Kai Minskas dėl tvirtos valiutos stygiaus buvo praktiškai parklupdytas ant kelių, atvykęs į Minską V.Putinas pasiūlė vieną milijardą, o jeigu A.Lukašenka nori daugiau, tegu Rusijos įmonėms parduoda visą pelningą Baltarusijos ekonomikos dalį už 7,5 mlrd. dolerių. Apie Astravo AE V.Putinas nebekalbėjo apskritai.

Kartu su juo į Minską atvykęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, kad grynųjų pinigų atominei elektrinei statyti Rusija A.Lukašenkai neduos – nebent 6 mlrd. dolerių vertės įrenginių ir specialistų darbo. Kadangi tikimybė Minskui gauti 3 mlrd. dolerių atominės infrastruktūrai lygi nuliui, lygiai kaip ir galimybė grąžinti Rusijai pinigus už elektrinės pastatymą, Astravo AE projektą galime laikyti uždarytu. Tam nedaugeliui baltarusiškų įmonių, kurios išliks po dabartinės finansų krizės, pakaks iš Rusijos importuojamos elektros – savoms įmonėms Rusija pardavinės ją savo vidaus kainomis.

K.Prunskienės šou Kaliningrade

Gegužės pabaigoje Lietuva gerokai apstulbo: iš politinės scenos faktiškai dingusi ekspremjerė Kazimiera Prunskienė Kaliningrado srities gubernatoriaus Nikolajaus Cukanovo kvietimu aplankė planuojamos Baltijos AE statybos aikštelę. Kartu su ja vyko statybų bendrovės “Vėtrūna” prezidentas Vytautas Banys bei generalinis direktorius Rolandas Baškys. Garbinga delegacija buvo pasitikta aukščiausiu lygiu.

Visas šis paradas buvo surengtas tam, kad Rusijos naujienų agentūros galėtų išplatinti žinią: Lietuva neprieštarauja atominės jėgainės statyboms Kaliningrade, o Lietuvos įmonės netgi nori tose statybose dalyvauti. Kad tai buvo kažkoks rimtas Rusijos viešųjų ryšių projektas, liudija žaibiška Lietuvos URM reakcija – ministerija nedelsdama nurodė: “Rusijos žiniasklaidai paskelbus K.Prunskienės susitikime su Kaliningrado srities valdžia išsakytus teiginius apie Lietuvos suinteresuotumą dalyvauti šioje srityje planuojamos atominės elektrinės statyboje ir eksploatacijoje, norėtume atkreipti dėmesį, kad K.Prunskienė nėra išrinkta politikė ir nedirba jokioje valstybės institucijoje, todėl negali kalbėti nei už Lietuvos valstybę, nei už jos žmones. Jos žodžiai neatspindi Lietuvos nuomonės.”

O Vilniuje padaryta išvada: regis, Maskva įkandin Astravo laidoja ir Kaliningrado AE.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...