2014 Balandžio 04

Balandį – skoniui, cenzūrai, baimėms ir klišėms nepataikaujantis kinas

veidas.lt


Šiemet Lietuvos kino teatrų lankomumas šovė į neregėtas aukštumas ir jau perrašė visus ankstesnius rekordus: dabar pardavimas pačius geriausius 2008 metus lenkia bent 203 tūkst. bilietų.

Balandis komercinio kino lankytojus priartins prie pamėgtų tradicijų, provokuojančio meno, žanrinio kino ir prabangių reginių. Sugrįžta du komiksiniai didvyriai ir žmonijos gelbėjimo ekspertai – Kapitonas Amerika ir Žmogus-voras, o ambicingasis režisierius Darrenas Aronofsky kviečia į gudrią pasaulio pabaigos viziją. Prieš pat Velykų šventes apdairiai atskraidintas papūgėnas Žydrūnas užtikrins, kad šeimyninių nuotykių gerbėjai per trumpas pavasario atostogas nepraleistų pasimatymo su populiarios animacinės komedijos „Rio“ tęsiniu ir sukrautų į pajamų aruodą dar vieną garantuotą milijoną.
Metų pradžioje surimtėjusi repertuarinių intrigų pasiūla balandį vėl nepagailės kitokio kino premjerų ir sklandžiai įtrauks „Kino pavasario“ minias. Net penki Vilniaus tarptautinio kino festivalio pašventinti filmai mėgins sudominti repertuaro lankytojus – visi turės plačias galimybes pasirinkti.

Reginys su stuburu

Taigi ką rinktis, jei „Kino pavasaris“ dar neištuštino laisvalaikiui skirtų finansų? Puikus pasirinkimas – D.Aronofsky „Nojaus laivas“, kurį išgarsino ne tik gamtos išdaigų įaudrinti nesklandumai, bet ir didvyriškas režisieriaus mūšis su biblinį epą finansavusios Holivudo studijos „Paramount“ vadais. D.Aronofsky nepasidavė raginimams taisyti, iškarpyti, sušvelninti ir permontuoti juostos po neva prastesnių išankstinių bandomųjų seansų atsiliepimų. Jis apgynė savo versiją, kuria tikėjo nuo pradžių, nepasirašė dėl kompromisų ir nepasidavė pagundoms pataikauti masinio žiūrovo įgeidžiams. Didžiausią ir brangiausią filmą karjeroje pristatantis D.Aronofsky („Juodoji gulbė“, „Gyvybės medis“, „Rekviem sapnui“) didžiuodamasis pabrėžia, kad „Nojaus laivas“ yra galbūt vienintelis Holivudo studijos kūrinys, kuriam neprireikė papildomų perfilmavimų.
Šių užuominų užteks norint perspėti, kad 125 mln. dolerių kainavęs reginys nebus tradicinis įspūdingų epizodų, vizualiais efektais nupieštų gyvūnų ir garsių aktorių mišinys, kokį apgaulingai žada reklaminis anonsas. Autorinis superfilmas turi dvigubą dugną, stuburą, smegenis, jame netrūksta gilios išminties, prasmingų tekstų, o kvapą gniaužiantys efektai ir gamtos vaizdai (nuostabioji Islandija) tampa įrankiu papasakoti sudėtingai struktūrizuotai istorijai, nustebinti aktoriniais benefisais ir įtraukti į emocingą kelionę su kompozitoriaus Clinto Mansello muzika.
Būkite tikri, kad pamatysite vieną stipriausių Russello Crowe vaidmenų po jį išgarsinusio „Gladiatoriaus“, nes principingas režisierius neleido aktoriams vien tik atidirbinėti honorarų.

Pasaulio gelbėtojai

Kitos Holivudo studijų premjeros, atrodo, vilioja panašiomis vertybėmis – tai aktorių vardai, sugrįžtantys dievai, pamėgtų idėjų pratęsimai, ekrane pastebimos investicijos, tačiau joms trūksta elementaraus naujumo ir originalumo. Juk nesiginčysime, kad komiksinis veiksmo trileris „Kapitonas Amerika: žiemos karys“ susuktas profesionaliai ir įspūdingai, logiškai įsipaišo į mums pažįstamų superherojų didvyriškų poelgių kalendorių, paskatina žanrui ištikimą žiūrovą laukti kitų pasimatymų su „Keršytojų“ gvardijos nariais. Bet ar ką nors prarasime, jei ignoruosime nieko ypatingo neduodantį ir lengvai nuspėjamą reginį? Po kelių savaičių Kapitonas Amerika Chrisas Evansas ir Juodoji našlė Scarlett Johansson bus pamiršti, o jų plakatus pakeis kiti herojai. Kam dar sykį stebėti, kaip antgamtinėmis galiomis apdovanotas superkarys gelbsti pasaulį, jei šis jau buvo sėkmingai išgelbėtas ankstesniuose trileriuose?
Sunku logiškai paaiškinti, kam „Sony“ štampuoja dar vieną „Žmogaus-voro“ tęsinį, jei režisierius Samas Raimi 2002–2007 m. trilogijoje jau viską išdėstė apie Niujorko skraidūną mėlynu ir raudonu kostiumu. Sutikite etatinį verslo modelį, kai kokybiškas pramoginis kinas virsta vilione apsilankyti prekybos centre ir įsigyti su filmu susijusių suvenyrų, kaukių, žaislinių ginklų, miniatiūrinių modelių.
Vienas režisierius atsisakė murkdytis baloje, tai studijos strategai pakvietė naują žmogų, prie iki skausmo pažįstamo Žmogaus-voro prilipdė titulą „nuostabusis“, aprengė jauną ir perspektyvų aktorių. Štai ir turime komiksinį veiksmo trilerį „Nuostabusis Žmogus-voras 2“. Jis kartojasi, šiek tiek kitaip interpretuoja mintinai pažįstamą mitologiją, paleidžia novatoriškiau iškrypusių ir baisesnių priešų, tačiau artėjant antrai valandai suveda likusius gyvus į žūtbūtinę dvikovą, kurios pabaiga mums žinoma: Žmogus-voras laimės ir nugalės!
Tai įdomu tik vaikams ir paaugliams, tačiau Lietuvos dorove susirūpinę cenzoriai neišmanėliai kažkodėl mėgsta apdovanoti Žmogų-vorą amžiaus cenzu N-13 ir skatina tėvus piratauti. Parduotuvių lentynos kaupinos herojaus kaukių ir kostiumų, o tiksliniai šių žaislų vartotojai neturi šansų legaliai nueiti į eilinį pasimatymą su mėgstamu superherojumi net leidžiant tėvams. Absurdas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...