„Panta rei“, – sakė Heraklitas. Viskas teka, ir joks laimėjimas neiškovojamas amžiams. Kaip ir uostuose nebūna amžinai garantuoto, ramų gyvenimą ilgam užtikrinančio krovinio. Uostininkų patirtis liudija, kad kroviniai, kaip ir tekantis vanduo, mėgsta rinktis mažiausio pasipriešinimo kanalą, todėl atsiradus nenumatytai kliūčiai labai greitai suranda aplinkkelių.

Neformaliojo ugdymo situacija Lietuvoje neaiški: nesuskaičiuojama, kiek lėšų iš įvairių šaltinių jam skiriama, tik apgraibomis nustatoma, kiek mokinių jame dalyvauja. Skaičiai apytikriai, bet kuklūs: vieno vaiko neformaliajam švietimui per mėnesį savivaldybėms rekomenduojama skirti apie 1,45 euro ir spėjama, kad jame dalyvauja tik apie 28 proc. Lietuvos mokinių.

– Praėjusią savaitę Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimas PLB vadovauti pirmąkart išrinko jaunesnės kartos atstovą, pirmąkart iš Europos – Vokietijos. Gal keisis ir požiūris į PLB prioritetus? Ar pilietybės klausimas tikrai šiandien svarbiausias?

„Klaipėdos terminalo grupės“ savininkas Zigmas Petrauskas versle sukasi per tris dešimtmečius. Savo kūnu išbandė visą duobėtą lietuviško verslo kelią – nuo į jo turtą nusitaikiusių banditų ir niekinančio lietuvių požiūrio į verslininkus iki tarptautinės pagarbos. Jam pavyko sukurti dinamišką ir sėkmingą pripažintą verslą. Nors tikrai turi kuo didžiuotis, bendraudamas su Z.Petrausku nepajusi arogancijos. Nepagalvosi ir apie tai, kad jis jau atšventė šešiasdešimtmetį.

Permainos. Gera vieta ilgai tuščia nebūna: į pasitraukiančios linijos vietą Klaipėdos konteinerių terminale atėjo dvi na

Gaivų sekmadienio vakarą Latvijos pajūryje, Salacgryvoje, dešimttūkstantinėje minioje, sugužėjusioje iš trijų Baltijos šalių, spraudėsi ir į šeštąją ar septintąją dešimtį įžengę ilgaplaukiai vyrai, ir jau nepriklausomybės laikais užaugę jaunuoliai, kurie apie tris dienas trukusio festivalio „Positivus“ kulminaciją Robertą Plantą pirmąkart sužinojo gal iš tėvų ir senelių pasakojimų ar jų sunkiai sovietmečiu įsigytų traškančių vinilinių plokštelių.

Ne vien uostas, bet ir paplūdimiai, ne vien krovos terminalai, bet ir kavinės. Apklausos dalyvių atostogų pasirinkimai primena iškilaus klasiko žodžius apie Lietuvą, kuri jam brangesnė už sveikatą.

Medikais nori tapti tiek stojančiųjų, kiek žmonių gyvena Lietuvos kultūros sostinėje Žagarėje, arba kiek žiūrovų telpa į „Lietuvos ryto“ areną. Po pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymų registravimo paaiškėjo, kad net 1,7 tūkst. stojančiųjų prioritetu pasirinko medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), Vilniaus universitete (VU) bei odontologiją LSMU.

Klaipėdos valstybinis jūsų uostas svarbus ne tik Klaipėdos regionui, bet ir visai valstybei. Su uostu susijusios įmonės į savivaldybių ir valstybės biudžetus sumoka beveik 600 mln. Eur – 9,26 proc. visų Lietuvoje sumokėtų mokesčių. Tokios įmonės sukuria 2,2 mlrd. Eur bendrojo vidaus produkto (6,24 proc. Lietuvos BVP).

Prieš du dešimtmečius melždama savo pirmąją, močiutės dovanotą karvę Kasia Jankun tikėjo, kad tai tik laikinai, kol jaunai šeimai pavyks atsistoti ant kojų. Tas „laikinai“ tebetrunka, tik dabar K.Jankun yra visoje Vilnijoje žinoma ir gerbiama ūkininkė. Vilniečiai ūkininkų turgeliuose rikiuojasi į eilę prie jos sūrių, pagamintų laikantis senų giminės tradicijų.

Ant Žaliojo tilto šios savaitės pradžioje neliko daug ažiotažo kėlusių skulptūrų; skolose skendinti LJL bus gelbėjama bandant kurti naują transporto įmonių holdingą.

Savaitgalį Klaipėdoje linguos pats masiškiausias šalies renginys – Jūros šventė. Jau penktadienį 18 val. uostamiesčio gatvėmis pražygiuos tradicinė jūrinio sektoriaus įmonių darbuotojų eisena, kasmet vis ryškesnė, trankesnė ir vis labiau primenanti vasaros karnavalą.