Vyriausybė savo programoje, kituose strateginiuose dokumentuose pažadėjo sukurti baigiamųjų egzaminų pertvarkos ir kaupiamojo kriterinio vertinimo koncepciją. Kitaip tariant, jau turėjo atsirasti kažkas panašaus į abituriento portfolio – kompetencijų aplanką su formaliojo ir neformaliojo ugdymo pasiekimais, su 12 metų darbais ir nuopelnais. Vietoj to – privalomas matematikos valstybinis brandos egzaminas. Išvengti jo nebeįmanoma, o ką galima laimėti matematikos egzaminą išlaikius?

Išgraužkite, – sakė pardavėjai ir buvo teisūs, nes jų skaičius kompanijose vis augo.

Su Lietuvos žemės ūkio atašė Kinijoje Mindaugu Kuklieriumi kalbamės apie tai, kokios mūsų ūkininkų ir maisto pramonės perspektyvos tolimoje šalyje. Praėjusią savaitę Pekinas oficialiai patvirtino, kad įsileidžiami lietuviški pieno produktai: dabar abiejų šalių tarnybos baigia tvarkyti dokumentus ir gegužę perdirbėjai jau galės siųsti krovinius. Viliamasi, kad dar šiais metais kinai įsileis ir lietuviškus mėsos produktus bei grūdus. Gaminius iš grūdų, pavyzdžiui, sausus pusryčius, mes eksportuojame gana seniai.

Švietimo ir mokslo ekspertai iš Lietuvos ir užsienio ne kartą įvardijo plika akimi matomą tiesą: aukštųjų mokyklų Lietuvoje per daug ir jų sistema nėra efektyvi. Toliau mažėjant šalies gyventojų skaičiui ir stojančių studentų potencialui, neišvengiamai turės trauktis ir Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklas. Lietuvoje milijonui gyventojų tenka 14,5 aukštosios mokyklos, o Europoje šis skaičius vidutiniškai siekia vos 4,6.

Didžiausia Šiaurės Lietuvos aukštoji mokykla – Šiaulių universitetas (ŠU) – šiemet numato išbandyti naują studijų modelį: keletą studijų programų ketinama vykdyti drauge su kai kuriomis šalies aukštosiomis mokyklomis. Planuojama paklausias, unikalias, išskirtines šio universiteto studijų programas dėstyti Vilniaus ir Kauno universitetuose, kad jau šiemet jaunimas galėtų jas studijuoti ir didmiesčiuose.

Rašytojas Romain Gary (1914–1980) gimė Vilniuje, būdamas keturiolikos išvyko į Prancūziją, kur vėliau mokėsi teisės. Dalyvavo kariniuose veiksmuose Europoje ir Šiaurės Afrikoje, vėliau dirbo Prancūzijos diplomatinėse tarnybose.

Po ketverių metų pertraukos į Baltijos šalių krovos lyderius išsiveržęs Klaipėdos uostas dėlioja savo plėtros perspektyvas. Tačiau jo teritoriją supa miestiečiai, budriai stebintys kiekvieną ateities projektų žingsnelį.

Broliai dvyniai Kristijonas ir Augustinas Vizbarai (31 m.) studijas pradėjo Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultete, o po doktorantūros studijų Vokietijoje drauge su vyresniuoju broliu Dominyku (35 m.) įkūrė puslaidininkių technologijų įmonę „Brolis Semiconductors“. Mokykloje nejautę išskirtinio potraukio fizikai, vos pradėję studijuoti, dvyniai patys pasirinko puslaidininkių fizikos kryptį ir tapo šios srities lyderiais. Šiandien jų sukurtomis lazerių sistemomis naudojasi Prancūzijos ir kitų NATO šalių kariai.

Ukrainoje leidžiamas žurnalas „Fokus“ prieš porą metų gyventojų skaičiumi Kaunui prilygstančią Vinicą išrinko patogiausiu gyventi miestu Ukrainoje. Komfortą čia neabejotinai sukūrė šaunusis tandemas – buvęs Vinicos meras Volodymyras Hroismanas ir Vinicoje porą šokolado fabrikų pasistatęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Profesionalūs verslininkai ir pardavimo profesionaliai supranta, jog norint išlaikyti klientą ir jam parduoti – reikia išsiaiškinti poreikius. Pagrindinis būdas juos išsiaiškinti – kliento klausymas.

Apsisprendus dėl studijų krypties, abituriento dilema dar nesibaigia: lieka išnarplioti rebusą, kuriame universitete ar kolegijoje mokytis. Juk aukštųjų mokyklų yra 43, viena už kitą gražesniais pavadinimais studijų programų – 1,8 tūkst., o norimą neretai siūlo kelios ar keliolika aukštųjų mokyklų. Į kurias iš jų taikyti, jei renkiesi populiariausias ar perspektyviausias studijas?

Trys klausimai informacinio saugumo specialistui Mariui Pareščiui