2014 Birželio 16

Robertas Dargis

“Aukštosios mokyklos turi žvelgti toliau už horizonto“

veidas.lt


Lietuvoje specialistai rengiami, neatsižvelgiant į realius darbo rinkos poreikius, – signalizuoja šalies verslas ir tą patvirtina žurnalo „Veidas“ atlikta analizė, rodanti, kad beveik pusė kolegijų ir ketvirtis universitetų absolventų pernai, baigę studijas, keliavo tiesiai į darbo biržą.

Kaip parodė žurnalo „Veidas“ atlikta analizė, paremta pačių šalies universitetų, kolegijų ir Lietuvos darbo biržos pateiktais duomenimis, bedarbio duonos po studijų pernai ragavo 6,2 tūkst. iš beveik 28 tūkst. studijas universitetuose baigusių jaunuolių ir 4 tūkst. iš 10-ties tūkst. kolegijų absolventų. Aukštosios mokyklos teigia, kad šie duomenys neatspindi tikrosios padėties, esą absolventai darbo biržoje registruojasi, apsidrausdami dėl socialinių garantijų ar kitų priežasčių.“ Gaila, kad reitingai, nuvainikavę kai kurias aukštąsias mokyklas, sukėlė pasipriešinimą, o ne norą ir pastangas keistis. Man atrodo, kad mūsų švietimo sistema yra nuėjusi lengviausio pasipriešinimo keliu, kai kaip nors plaukiama, nelabai dairantis, ko iš tiesų reikia rinkai ir jauniems žmonėms, kad jie įgytų darbo rinkoje paklausų išsilavinimą“, – interviu „Veidu“ pabrėžia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
VEIDAS: Lietuvos pramonininkų konfederacija ir jūs asmeniškai ne vienerius metus atvirai kalbate apie aukštųjų mokyklų nesugebėjimą parengti darbo rinkai tinkamų specialistų. Kaip jūs vertinate šią statistiką, kad 25 proc. universitetų ir 40 proc. kolegijų absolventų pernai, gavę diplomus, užsiregistravo darbo biržoje bedarbiais ir kokias įžvelgiate šio reiškinio priežastis?
R.D.: Negalima to vertinti vienareikšmiškai. Viena vertus, nepanašu, kad aukštosios mokyklos bando suvokti, kas vyksta Lietuvos ir globalaus pasaulio rinkose ir, reaguodamos į tai, orientuoti savo studijų programų. Universitetų, kolegijų studijų programas dažniausiai lemia ne rinkos poreikiai, o jų turimi dėstytojai ir jų dėstomi mokslai.
Šiandien reikia visiškai kitko: žvelgti jau toliau už horizonto ir diskutuoti, kaip reikėtų keistis, kokias studijų programas, mokymo kryptis rinktis, kad mūsų jauni žmonės būtų tinkamai parengti arba bent jau atviri pokyčiams. Nes globalizacija ir naujos technologijos smarkiai keičia darbo rinką – vienos profesijos tampa labiau paklausios, kitų iš viso nebelieka. Todėl būtina tai matyti ir prognozuoti. Tuo labiau, kad universitetams savo prekę šiandien jau reikia pardavinėti globalioje rinkoje, konkuruojant pasauliniu mastu.
Tą diktuoja ir drastiškai mažėjantis moksleivių skaičius: 2004 m. mokyklas Lietuvoje baigė 46 tūkst. abiturientų, šiemet – 37 tūkst., o 2021-aisiais – tik 26,5 tūkst.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 242014″ bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2014-m

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. hm hm rašo:

    Bet moksleivių skaičius mažėja dėl gyventojų skaičiaus ir emigracijos. Jei valstybė ir pramonininkai nežino ko reikės po 5 metų ? Tai apie ką čia kalbama?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...