2015 Sausio 19

Auksinė Lietuvos pajūrio žemė – būdoms?

veidas.lt

 

Šventojoje palei jūrą ant valstybės žemės pastatytos trūnija beveik tūkstantis lūšnų, tačiau valstybės institucijos dešimtmečiais nieko nesiima šiai piktžaizdei gydyti.

 

Aušra Lėka

 

Praėjusią vasarą į Šventąją užklydęs prancūzas viešai stebėjosi, kaip gali taip atrodyti kurortas tokioje nuostabioje gamtos zonoje: kas gi nutiko šiam miesteliui – ar jį užpuolė trifidai iš fantastinės knygos, ar kas nors dar baisiau?

Vieta tikrai nuostabi – ant Baltijos jūros kranto. O Lietuva turi labai trumpą jūros pakrantės juostą, vos apie 90,6 km, tad kiekviena pėda – išskirtinė. Beje, galėtų būti dar ir aukso verta, nes juk Šventoji turi ambicijų tapti populiariu jachtomis atplaukiančių turistų uostu.

Prieš septynerius metus Valstybės kontrolė nustatė, kad išskirtinė kraštovaizdžio, rekreacinės, ekonominės ir mokslinės vertės valstybės žemė unikaliame gamtos kampelyje naudojama netinkamai, o už tai atsakingos valstybės institucijos prastai vykdo priežiūrą. Ką tik baigto pakartotinio valstybės audito išvadose konstatuota, kad situacija ne tik nepagerėjo, bet kai kuriais atvejais visai prasilenkia su galiojančiomis teisinėmis normomis. Su viešuoju interesu taip pat.

 

Beveik tūkstantis griuvenų

 

„Gal čia tikrai egzotika: kur dar civilizuotoje šalyje galėtum apsistoti lūšnyne kopose beveik ant jūros kranto, o gamtinius reikalus atlikti laukinėje gamtoje? Tik Šventojoje. Jei pastatytum palapinę tokioje išskirtinėje vietoje, kaipmat baudą užsidirbtum, o sutrūnijusios lūšnos stovi dešimtmečius, ir nieko“, – sako Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė, tvirtindama, kad jai širdis plyšta matant tokį apgailėtiną vaizdą unikalioje teritorijoje prie pat Baltijos jūros.

2007 m. valstybės auditoriai nustatė, kad Šventosios gyvenvietėje valstybinėje žemėje stovi beveik tūkstantis poilsio namelių. Dauguma jų pastatyti sovietmečiu, 1965–1975 m., kai valdžia skirdavo sklypus įstaigoms ir organizacijoms poilsio nameliams statyti ir leisdavo juos užregistruoti nuosavybės teise. Po nepriklausomybės atkūrimo kai kurios įstaigos tuos namelius išpardavė.

Valstybės auditoriams kilo klausimas, koks tų apgriuvusių statinių statusas. Jei jie būtų priskirtini nekilnojamajam turtui, būtų registruojami Registrų centre, jiems galėtų būti suformuotas žemės sklypas. Bet valstybės auditorių 2007 m. pasitelkti ekspertai nustatė, kad tie vargani nameliai turi laikino statinio požymių, o tokie Nekilnojamojo turto registre neregistruojami, žemė jiems nesuteikiama. Kadangi statiniai laikini, jų negalima ir rekonstruoti. Daugelio savininkai buvo nežinomi, bet net ir labai apleistų statinių nugriauti įstatymai neleidžia, nes juk gal atsiras šeimininkas. Tad ekspertai tikėjosi, kad tie laikini nameliai paprasčiausiai natūraliai sugrius ir nebedergs gamtovaizdžio.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-01-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...