2015 Lapkričio 27

Atsiveria tarptautinės veiklos vartai – PR

veidas.lt

Oficiali ES statistika byloja, kad pagal dalyvavimą įvairiuose tarptautiniuose projektuose atrodome gana kukliai, todėl naujasis ES finansinis laikotarpis – gera proga šią veiklą suaktyvinti.

Austė MERKYTĖ

Lietuvos įmonių dalyvavimas turėtų būti ak­ty­vesnis ne tik didžiausioje tarptautinėje pro­gramoje „Horizontas 2020“, bet ir ki­to­se tarptautinėse programose, tokiose kaip „Eu­­­reka“, „Eurostars“, „Bonus“, kurios skiria fi­nan­sa­vimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

„Galimybių tikrai daug, tačiau turime išmokti jomis pasinaudoti ir aktyviau ieškoti tarptautinių part­nerių, – sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Arlauskas ir priduria: – Lietuvos įmonių aktyvumas turėtų didėti, jei verslo atstovai bus aktyvesni ir atviresni bendradarbiaudami su tyrėjais. Šiuo metu egzistuoja žinių prieinamumo problema. Įmonėse trūksta pasitikėjimo bendradarbiaujant su tyrėjais, todėl tyrėjams sunku suprasti aktualiausias verslo įmonių bėdas, o verslo įmonės lėčiau realizuoja naujau­sių mokslinių tyrimų rezultatų ir sprendimų pritaikymą praktikoje kurdamos naujus didelės pridėtinės vertės produktus.“

Pasak MITA direktoriaus pavaduotojo K.Ar­laus­ko, europinės Mokslinių tyrimų ir eksperimen­tinės plėtros (MTEP) programos skirtos ino­vatyvioms, motyvuotoms kurti naujus produktus ir bendradarbiauti su mokslu įmonėms. Europos Komisijos vertinimu, tokios įmonės vi­soje Europoje sudaro apie 12 proc. – tai ir yra šių programų tikslinė grupė.

Įmonių aktyvumas priklauso nuo daugelio veiks­nių: MTEP ir įvairios inovacijų veiklos pa­tir­ties, aukštos kvalifikacijos specialistų, bendradar­biavimo.

Šios srities lyderės – išmaniąsias žaliuzes pa­ten­tuojanti alternatyviosios energetikos įmonė UAB „Saulės vėjo aruodai“, biotechnolo­­gijų įmo­­­nės UAB „Ferentis“, UAB „Bio­cen­tras“ ir UAB ARS LAB, elektronikos technologijų įmo­nė UAB „Elinta“, transporto valdymo sprendimus kurianti bendrovė UAB „Ruptela“, saulės ele­mentų gamintojos UAB „Soli Tek R&D“ ir UAB „Precizika-met SC“, lazerių technologijų įmo­nės UAB „Ekspla“, MGF „Šviesos konversija“ bei kitos aktyviai dalyvauja tarptautinėse pro­gramose „Horizontas 2020“, „Eureka“, „Eu­rostars“.

Dažniausiai Lietuva bendradarbiauja ir įgyven­dina projektus su Vokietija, Jungtine Ka­ra­lys­te, Prancūzija, Ispanija ir Italija. Pagal tematiką daugiausiai finansuotų projektų yra iš šių sričių: bran­duolinių tyrimų programos EURATOM, kom­petencijos projektų, Marios Sklodowskos-Cu­rie veiksmų programos, pasaulinio lygio in­fras­truktūrų, informacinių ir ryšių technologijų, mais­to ir žemės ūkio sričių.

 

Patekus į bendrą tinklą laimėti lengviau

Atskiros verslo sritys, pavyzdžiui, lazerininkai, įvairiuose MTEP projektuose dalyvauja ga­na aktyviai. Kaip sako Lietuvos lazerių asociacijos vykdomasis direktorius dr. Petras Bal­ke­vi­čius, asociacijos įmonės į MTEP investuoja be­veik 10 proc. nuo pardavimo apimties. Tai gana di­delė dalis ne tik Lietuvos, bet ir pasauliniu mastu.

Pasak pašnekovo, dalyvauti tarptautinėse prog­ramose, pavyzdžiui, „Horizontas 2020“, ga­na sunku. Tokių konkursų sėkmės paslaptis – sudaryti platūs konsorciumai. Patekus į bendrą tinklą tikimybė laimėti šios programos konkursus tampa didesnė. Tą patvirtina ir Lietuvos įmonių atstovai, patekę į tarptautinių programų finansuojamus projektus.

Viena tokių įmonių – UAB „Optolita“, kartu su tarptautiniais partneriais įgyvendinusi projektą „Nanodetector“. Šis darbas buvo sėkmingai pa­tvirtintas ir gavo finansavimą pagal 7-ąją Eu­ro­pos Sąjungos mokslinių tyrimų programą. Pro­jekto pareiškėjas ir koordinatorius yra profesorius Vladimiras Mirskis iš Brandenburgo technikos universiteto (Vokietija). Šiam tarptautiniam projektui, kuriame jėgas suvienijo mokslininkai ir tyrėjai iš Vokietijos, Didžiosios Bri­ta­nijos, Čekijos, Lietuvos, Italijos ir Šveicarijos moks­linių tyrimų institutų bei mažų ir vidutinių įmo­nių, ES iš viso skyrė beveik 3 mln. eurų.

Projekto tikslas – sukurti ir išplėtoti natūralioje aplinkoje esančių nanodalelių aptikimo ir analizės metodiką bei remiantis kuriama paviršinių plazmonų rezonanso mikroskopijos technologija sukurti laboratorinių prietaisų prototipus, galinčius aptikti ir identifikuoti pavienes na­no­matmenų daleles. Įmonei „Optolita“ atiteko viena svarbiausių užduočių – sukonstruoti ir pa­ga­minti naujovišką bei patikimą kompaktišką na­­nodalelių detektavimo optinį įrenginį t.y. visą veikiantį nanodetektoriaus prototipą. Šiuo me­tu įmonė „Optolita“ jau yra pagaminusi aš­tuo­nis kompaktiškus nanodalelių identifikavimo įrenginius, kurie yra bandomi partnerių mokslinių tyrimų laboratorijose ir pramonės įmonėse.

„Iki šiol su projekto partneriais palaikėme tik komercinius santykius. Ilgainiui atsirado pasitikėjimas vieni kitais, todėl ir pavyko visiems bendrai sukurti bei sėkmingai pateikti šį naują proje­k­tą“, – sako Dainius Tumosa, UAB „Optolita“ di­rektorius.

Kitas projektas, kuris buvo patvirtintas ir ga­vo finansavimą dar pagal 7-ąją Europos Są­jun­gos mokslinių tyrimų programą, o dabar, tikėtina, persikels ir į naujojo ES finansavimo programą „Horizontas 2020“, – tai specialios lazerio op­tinės pjaustymo galvos sukūrimas. Lazerio gal­va bus skirta storiems, iki 1,5 cm storio, plieno lakštams pjaustyti. Šiame projekte UAB „Op­­tolita“ dalyvavo kaip partnerė su kolegomis iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Švedijos. Šį projektą koordinavo pasaulinio lygio Didžiosios Britanijos kompanija TWI, o mokslinis partneris buvo Vokietijos Fraunhoferio institutas.

„Optolitos“ rinkodaros ir plėtros direktorius Dau­girdas Kuzma pabrėžia, kad bet kokiai Lie­tu­vos įmonei, ketinančiai dalyvauti tarptautiniuo­se MTEP projektuose pagal „Horizontas 2020“ programą, didesnė tikimybė sulaukti pa­si­sekimo – būti tokių projektų partneriu. O tap­ti patvirtinto „Horizontas 2020“ projekto koordi­natoriumi – tai sėkmė, prilygintina laimėjimui loterijoje.

Projekto partneriai taip pat dalyvauja atliekant atsakingas užduotis ir veiklas bei turi atskirą biudžetą šioms veikloms įgyvendinti.

Dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose nauda ne tik finansinė – galima įgyvendinti pro­­jektus, gerokai išplečiančius įmonės veiklos kom­­petencijos ribas, sužinoti apie poreikius ir plė­tros galimybes kitose rinkose.

„Savo lėšomis įmonės nesiryžtų vykdyti rizikin­gų mokslinių ar eksperimentinės plėtros pro­­jektų. Dalyvaudami tarptautiniuose projektuo­se pasidalijame riziką, keičiamės patirtimi ir įžvalgomis“, – sako D.Kuzma.

Kita lietuvių įmonė, sėkmingai dalyvaujanti tarp­tautinėse programose, – tai atsinaujinančios ener­getikos srityje dirbanti įmonė UAB „Saulės vėjo aruodai“. Įmonė laimėjo programos „Ho­ri­zontas 2020“ projektą ir gavo 50 tūkst. eurų dotaciją.

„Patekti į šią programą nėra lengva. Tai prilygin­čiau dalyvavimui „Eurovizijoje“, kur išties gau­su profesionalių dalyvių ir didelė konkurencija, bet jei nebandysi – nelaimėsi“, – sako UAB „Sau­­­lės vėjo aruodai“ direktorius Ignas Šlapkaus­­kas.

Nuo pat įsikūrimo įmonė plėtoja idėją kurti ino­­vatyvias žaliuzes, kurios jau yra patentuotos Lie­­tuvoje, bet siekiama gauti patentą tarptautiniu mas­tu pasinaudojant MITA intelektinės nuo­sa­vy­bės apsaugos priemone. Įmonė ištobulino specialią technologiją, kuri leidžia vasarą žaliuzėms atspindėti šilumą ir apsaugoti patalpas nuo kait­ros, o žiemą pritraukti saulės ir išlaikyti šilumą pa­talpose, be to, dar padeda kovoti su pelėsiu.

Apie programą įmonės „Saulės vėjo aruodai“ vadovas sužinojo iš MITA renginių. Įmonę UAB „Optolita“ projekto koordinatoriai susirado patys. Tiek vienos, tiek kitos įmonės atstovai tvirtina, kad dalyvauti tokiose programose tikrai verta.

 

Didžiausia tarptautinė programa „Horizontas 2020“

Patraukliausias programos „Horizontas 2020“ prioritetas – „Pramonės lyderystės“ ir ypač jo ins­­trumentas, skatinantis įmonių inovaty­­vumą. Šiam instrumentui teikti paraiškas gali išimtinai įmonės. Šiek tiek mažiau patrauklus „Vi­­suo­me­nės iššūkių“ prioritetas, pagal kurį fi­nan­suojami di­deli, globalias problemas sprendžian­tys bendra­darbiavimo projektai. „Ko­ky­biš­ko mokslo“ prioritetas orientuotas į mokslo ben­druomenę, todėl verslo dalyvavimas ten gana fragmentiškas.

„Lietuva programoje „Horizontas 2020“ žen­­gia pirmuosius žingsnius. Nors pradžia ne­leng­va, bet jau yra laimėtų projektų. Dalyviai iš Lie­tuvos pateikė 691 paraišką, iš kurių 71 bu­vo fi­nan­suo­ta. Europos Komisijos skirta dotacija Lie­­tuvai siekia 10,8 mln. eurų. Sėkmin­giau­sias ma­žoms ir vi­dutinėms įmonėms skirtas ins­tru­men­tas (sėkmės rodiklis – 62,5 proc.), branduo­­linių tyrimų progra­ma „Euratomas“ (50 proc.), pramonės lyderystės sritis (40 proc.), moks­linių tyrimų infrastruk­tūros (36,4 proc.). Kon­­kurencija teikiant pa­raiškas programai „Horizontas 2020“ yra didžiulė, panašiai kaip ir ankstesnio finansinio laikotarpio 7-oji bendroji programa“, – pabrėžia MITA di­rektoriaus pavaduo­tojas.

Per programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpį nuo 2014 iki 2020 m. planuojama išleisti apie 5 mlrd. eurų MVĮ priemonei.

„Šis instrumentas skirtas inovatyvioms, greitai augančioms įmonėms, turinčioms ambicijų perkelti savo veiklą į tarptautinį lygmenį, galinčioms pasiūlyti naujų produktų ir siekiančioms padaryti pokytį savo rinkos segmente“, – sako MITA direktoriaus pavaduotojas K.Arlauskas.

Labai svarbus ne tik paraiškų pateikimo skaičius, bet ir sėkmės rodiklis. Būtina ugdyti kompe­­tenciją ir padėti įmonėms parengti kokybiškus projektus, kurie gali konkuruoti su stipriausiais žaidėjas iš visos ES. Didžiausias iššūkis – kaip aplenkti konkurentus ir būti geresniems, kaip parengti siūlymą, kuris būtų inovatyvus, spren­džiantis visuomenės problemas, atsižvelgiantis į ES iššūkius, suprantamas ES ekspertams. Labai svarbu pasirinkti ir stiprius, gerą re­pu­taciją turinčius partnerius. Pareiškėjams būtina patiems turėti gerų specialistų, suprantančių MTEP ir inovacijų veiklas.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra kar­tu su Lietuvos inovacijų centru ir kitais part­ne­­riais trejus metus vykdė projektą „Tech­no­lo­gijos ir mokslas inovatyviam verslui“, kurio me­­­­­tu buvo suteiktos 22 ekspertinės konsultacijos dėl tarptautinių paraiškų rengimo, buvo pa­reng­ta metodinė medžiaga pareiškėjams, taip pat suteikta daugiau nei 700 konsultacijų dėl MTEP ir inovacijų projektų. Ateityje planuojama ne tik konsultuoti, bet ir teikti verslui tarptau­tinių paraiškų rengimo paslaugą, kurios la­biau­siai reikia dalyvaujant tokiose ES programose, kaip „Horizontas 2020“ ir kitose.

Užs. Nr. VPL1020

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...