2010 Rugpjūčio 20

Poilsis

Atostogos lietuviams – kasmet užklumpanti stichinė nelaimė

veidas.lt

“Karoši” – japoniškas žodis, reiškiantis mirtį ar ligą, kurią sukelia persidirbimas. Atrodo, kad lietuviai, atsisakę atostogų, sparčiai žengia karoši link.

"Veido" archyvas

Teresė Sinkievič turguje prekiauja pieno produktais. Tai mažas jos versliukas. Pernai moteris dar leido sau vasarą savaitę paatostogauti, šiemet – jau nebe. “Apie samdomų darbuotojų socialines garantijas galiu tik pasvajoti. Aš jeigu nedirbu, negaunu pajamų ir niekas man įstatymais garantuotų apmokamų atostogų nesuteikia. Kadangi iš savo darbo vos suduriu galą su galu, savaitė atostogų man didžiulė prabanga. Pernai iš skolų vadavausi tris mėnesius”. Panašiai kalba ir kiti smulkieji verslininkai.

Net trečdalis Lietuvos gyventojų atostogauti šiemet apskritai neketina. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos sociologinės apklausos. Tyrimas taip pat nustatė, kad maždaug penktadalis žmonių atostogas leido ar dar leis namie ir joms papildomai neskirs nė lito. O Statistikos departamento duomenys rodo, kad savaitė atostogų ne namie su visa šeima yra per didelė prabanga net 60-iai proc. šalies gyventojų.

Vis dėlto pinigų stoka – ne vienintelė kliūtis atostogauti. Štai kompiuterius taisantis Tomas Kavaliauskas karštas vasaros dienas leidžia darbe. Nors yra samdomas darbuotojas, prisipažįsta, kad turi “sutaupęs” net 96 dienas atostogų. “Buvau kartą išėjęs, tačiau vis tiek dirbau. Tai kam popierių gadinti?” – klausia Tomas. Pasirodo, kompiuteriai jam ne tik darbas, bet ir hobis, todėl nieko nėra kvailiau, kaip laiką švaistyti prie jūros ar trankytis nežinia ko po užsienius. Be to, keturios savaitės atostogų vaikinui atrodo nežmogiškai ilgos.
Per ilgos atostogos atrodo ir įvairių mokslo institutų darbuotojams. Nors įstatymai jiems garantuoja net 58 poilsio dienas, daugelis jų laiką leidžia darbo vietoje.

Kita kalba, jei žmonės nori atostogauti, bet negali.

Kreipiasi pagalbos

Valstybinė darbo inspekcija šiemet skundų dėl kasmetinių atostogų gavo net 28 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. “Žmonės skundžiasi, kad negali tinkamai pasinaudoti teise į atostogas, – teigia Valstybinės darbo inspekcijos Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus vedėjo pavaduotoja Irina Janukevičienė. – Jie nepatenkinti, kad atostogos arba iš viso nesuteikiamos, arba suteikiamos jiems netinkamu laiku”.

Specialistė pabrėžia: atostogų suteikimas – darbdavio prievolė, o ne teisė. Darbuotojas neturi jų prašyti – tai įstatymais nustatytas laikas, skirtas pailsėti ir darbingumui atgauti. O Darbo kodeksą pažeidžiantys darbdaviai gali būti nubausti nuo 500 iki 5000 Lt. Ir tokių atvejų pasitaiko.

Vadybininkė Rūta, dirbanti viename prekybos tinkle, atskleidžia dar vieną nūdienos skaudulį. “Neinu atostogų, nes bijau prarasti darbo vietą. Mūsų vadovybė atostogas traktuoja kaip pravaikštą ir sako, kad jei nori atostogauti, vadinasi, tau darbo nereikia”, – guodžiasi mergina.

Ji jau dvejus metus neatostogavo. “Net jei ir išeičiau atostogų, vis tiek turėčiau kai kurias pareigas atlikti. Be to, iš darbo man bet kada gali paskambinti, kad greitai prisistatyčiau”, – priduria pašnekovė.

Rūtos nuogąstavimus patvirtina ir vienos Lietuvos telekomunikacijos bendrovės surinkti duomenys: vidutiniškai trečdalis Lietuvos žmonių savo ar ne savo noru per atostogas darbo neužmiršta – skambina telefonu, skaito ir rašo elektroninius laiškus.

Pasirodo, tokia padėtis susiklosčiusi ne tik Lietuvoje. Didžiosios Britanijos lyderystės ir vadybos institutas (Institut of Leadeship & Managemet) atliko 2500 darbuotojų tyrimą ir nustatė, kad trečdalis jų atostogų metu nuolatos galvoja apie darbą, o 80 proc. per atostogas atsakinėja į darbinius elektroninius laiškus. Trečdaliui tokių žmonių, išėjusių atostogų, prireikia kelių dienų, kad bent kiek atsipalaiduotų, o 10 proc. – bent savaitės.

“Dienos, kai žmonės išėję atostogų pamiršdavo darbą, jau praeityje. Technologijos leidžia jiems rūpintis darbo reikalais, nebūnant darbo vietoje. Sudėtinga ekonominė padėtis pasaulyje verčia nenuleisti akių nuo savo darbo vietos dėl baimės jos netekti”, – daro išvadą tyrimo vadovė Penny de Valk.

Kuo tai gresia baigtis, atskleidė JAV Maršfildo klinikos tyrimas: reguliariai neatostogaujančioms moterims rizika susirgti depresija padidėja net tris kartus, o reguliariai neatostogaujantiems vyrams tikimybė mirti nuo širdies smūgio didesnė 31 proc.

Skirtingais tyrimais nustatyta, kad neatostogavusių ir dirbančių viršvalandžius žmonių darbo produktyvumas net trečdaliu mažesnis nei kitų. O tie, kurie dirba daugiau kaip 60 valandų per savaitę, nebegali blaiviai vertinti situacijos, daugėja klaidų, jų vadovaujamos įmonės tampa pažeidžiamos konkurencinėje kovoje. Ką jau kalbėti apie darbuotojus, kurių darbas susijęs su pavojumi sveikatai ir gyvybei, pavyzdžiui, ugniagesius, policininkus, gydytojus ir pan.

Atostogos – poilsiui

Minimalią kasmetinių atostogų trukmę reglamentuoja tarptautinės darbo teisės dokumentai. ES netgi yra išleidusi specialią direktyvą dėl darbo ir poilsio režimo. Nurodoma, kad minimalios atostogos turi trukti ne mažiau kaip 28 dienas. Kitas reikalavimas – viena atostogų dalis turi trukti ne mažiau kaip 14 dienų, nes nustatyta, kad atostogaudamas tik savaitę žmogus tinkamai nepailsės.

Neapaisant to, kad mūsų darbo įstatymai griežti, tebediskutuojama, kiek turi trukti atostogos. Vieni psichikos sveikatos specialistai sako, kad tik po keturių savaičių nepertraukiamo poilsio organizmas persijungia į atostogų režimą, o jų optimali trukmė turėtų siekti net šešias savaites. Kiti tikina, kad optimali trukmė – trys savaitės. Yra ir dar kategoriškesnių nuomonių: pailsėti esą galima ir per savaitgalį, o jei per metus pasitaiko keli pailginti savaitgaliai, atostogų iš viso nebereikia.

Lietuvos higienos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Vytautas Jurkuvėnas į atostogų trukmės nustatymą žiūri kaip į filosofinį klausimą: “Kodėl japonai pailsi atostogaudami tik 10 dienų, o mes turime ilsėtis 28, kai kurie darbuotojai – ir dar daugiau dienų? O juk japonų gyvenimo trukmė bemaž dešimčia metų ilgesnė nei mūsų”, – klausia ir stebisi jis.

Čia derėtų prisiminti ir jau minėtą Lyderystės ir vadybos instituto tyrimą, kuris atskleidė, kad išsvajotosios vasaros atostogos nemažai daliai biurų darbuotojų sukelia netgi daugiau streso nei darbas, – 40 proc. darbuotojų, grįžę po vasaros atostogų, nesijaučia pailsėję. “Per atostogas nepailsėję žmonės jaus nuovargį, kai kurie bus išsekę, jų darbingumas bus menkas”, – teigia tyrimo vadovė P.de Valk.

Vadinasi, ne tiek svarbu, kiek ilsiesi, svarbu – kaip.

Kaip gerai pailsėti

Sodybą Aukštaitijoje turintis danas Thomas Navis ir jo žmona Beatrix juokauja, kad per metus turi dvejas atostogas: vienas trumpas, 7–10 dienų, ir keliauja ne toliau kaip keturių valandų skrydžio atstumu nuo namų, o kitas – ilgas. Per šias, pusantro du mėnesius trunkančias atostogas jie važiuoja į tolimas šalis. Šiemet buvo Indonezijoje, pernai Lotynų Amerikoje. “Mes aktyviai keliaujame. Neįsivaizduoju atostogų drybsant paplūdimyje. Baisiai neįdomu. Be to, keliaujant visuomet dirba galva – tai natūrali Alzheimerio ligos profilaktika”, – juokauja Thomas.

Tai tiesa, mat amerikiečių mokslininkai yra apskaičiavę, kad gulint paplūdimyje po savaitės IQ nukrinta aštuoniais punktais.

Danų šeima yra mokytojai, taigi didelių santaupų neturi, bet pinigais kelionėms apsirūpina išnuomoję savo namą. Likusį nuo kelionių vasaros laiką šeima leidžia Lietuvos miškuose. Thomas kasdien bėgioja iki ežero, o Beatrix mokosi uogauti ir grybauti, beje, grybus tyrinėja su knyga. “Man tai teikia didžiulį pasitenkinimą, – tikina moteris ir nusistebi: – Ir kaip jūs, lietuviai, šitiek grybų pažįstat? Turbūt tai jūsų genuose įrašyta”.

Iš tiesų mokslo tyrimai rodo, kad geriausios atostogos yra tokios, kurios priverčia žmogų užmiršti kasdienius rūpesčius. Vilnietė vadybininkė Violeta Kuzmickienė sako nieko negirdėjusi apie tokius tyrimus, tačiau iš patirties žino, kad savaitė atostogų nardant Raudonojoje jūroje geriau už du mėnesius namie. “Kai paneriu ir pamatau būrius pasakiško grožio žuvų, užmirštu ne tik darbą, bet ir tai, kad esu ištekėjusi ir turiu du vaikus”, – tikina moteris.

Jos kolegos nuo intensyvaus darbo sukeliamo nuovargio ginasi slidinėdami, kopdami į kalnus, skraidydami oro balionais ir parasparniais, keletas neseniai atrado jėgos aitvarų teikiamus malonumus.

Psichologė Julija Grigulaitė pabrėžia, kad pailsėti svarbiausia ne fiziškai, o protiškai ir emociškai. Tiesa ta, kad pasyvus poilsis nuo tokio nuovargio vargiai padeda išsivaduoti, nes mintys niekur nedingsta, tuo tarpu poilsiaujant aktyviai galva užimama visiškai kitokia veikla. Tai padeda smegenis “iššluoti”.

Be to, pasak psichologės, labai svarbu, kad atostogos būtų malonios. “Derėtų gerai pagalvoti, kas iš tiesų teikia malonumą, ir nepasiduoti madoms. Jei žmogus nepakelia karščio, jam tikrai reikėtų vengti Pietų kurortų, na, ir kas, kad dauguma ten važiuoja, – pataria specialistė. – Be to, jei atostogaujama su šeima, svarbu pasiekti kompromisą, o ne kategoriškai pareikšti: aš noriu to, ir tu norėk. Sutarimas irgi teikia malonumą”.

Tai, kad daugybė lietuvių nemoka planuoti atostogų, tvirtina ir Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėja Lidija Bajarūnienė: “Kai tik pašviečia saulė, mes puolame važiuoti, ir būtinai į vieną vietą, iš anksto nepasidomėję, kur gyvensime. Suprantama, kad daugeliui tenka nusivilti”.

Pašnekovės nuomone, iš tiesų labai nedaug lietuvių žino, kokių atostogų nori, ir kruopščiai jas planuoja, taupo pinigus. Suprantama, kad tokie žmonės pailsi gerai. Tuo tarpu kiti elgiasi taip, tarsi atostogos būtų kasmet užklumpanti stichinė nelaimė.

Kai kas ima postringauti, kad Lietuvoje nėra sąlygų gerai pailsėti. “Tai netiesa. Turime 2850 ežerų, 760 upių, penkis nacionalinius ir 30 regioninių parkų, 261 draustinį bei saugomą teritoriją, nesuskaičiuojamą galybę paveldo objektų, šimtą pažintinių mokomųjų rekreacinių takų. Ir puikių kurortų! O didžiausias mūsų privalumas, kurio gali pavydėti kitos šalys, – natūrali, mažai urbanizuota aplinka, – vardija ponia Lidija, kol galiausiai priduria: – Vasarą reikia poilsiauti tik Lietuvoje”.

“Veido” pašnekovų teigimu, didelis privalumas, kad mūsų turizmo infrastruktūra nauja. Beje, per 2007–2013 metus į ją būsime investavę milijardą litų. Ar tai mažai?

Taigi Lietuvoje yra visos sąlygos gerai ilsėtis, tik reikia pagalvoti, ko mes norime iš atostogų, ir atkakliai to siekti. Tik tada dauguma žmonių po atostogų griš pailsėję, o ne pavargę, tik tada jie geriau dirbs, geriau jausis ir bus sveikesni. Juk geros atostogos stimuliuoja darbingumą: turtingas įspūdžių žmogus bus turtingas ir idėjų dirbdamas. Svarbiausia per atostogas išsikelti tikslą pailsėti, o ne susitvarkyti kuo daugiau reikalų, nudirbti kuo daugiau buities darbų ar nuravėti kuo daugiau daržų.

Kaip susikurti kokybiškas atostogas

Ypač teigiamai žmogaus smegenis veikia vanduo ir augmenija. Bet poilsiautojas turi ilsėtis aktyviai – žvejoti, plaukioti baidarėmis ar laiveliais po ežerėlius, važinėtis dviračiu, jodinėti, išsiperti pirtyje, keliauti pėsčiomis po apylinkes. Jokiu būdu netysoti ant žolės su smilga dantyse. Žiūrint į praplaukiančius debesėlius neatgaunamos jėgos, nepailsi galva – tik kūnas priauga keletą nereikalingų kilogramų. Kuo ilgiau žmogus gulinėja ant pievelės ar paplūdimy, tuo daugiau jis linksta į nesveiką “savianalizę”. Ima graužtis, gailėtis savęs, kurti problemų sprendimo variantus.

Juk sunkiausia pailsėti nuo savęs, nuo savo emocijų ir mąstymo, nes žmogus pats sau yra didžiausias darbas, kurio jis niekada neįstengs nudirbti iki galo. Pasak psichologų, pačios savaime atostogos nėra problema, bet jos gali kelti tam tikrų sunkumų žmonėms, kurie didžiausia savo gyvenimo vertybe laiko darbą. Ypač tai būdinga darbomanams. Darbomanija – paprastai yra būdas pabėgti pačiam nuo savęs. O kai ateina atostogos – darbų nebelieka, ir tada nori nenori tokiam žmogui tenka susidurti su pačiu savimi. Jam staiga atsiveria nepažintas vidinis jo pasaulis. Tai darbomanui yra baisiausia, nes jis savęs nepažįsta, savęs bijo, nuo savęs bėga. Labiausiai į savo profesiją yra linkę bėgti verslininkai, gydytojai, mokytojai.

Per atostogas norint pailsėti, tiesiog būtina pakeisti aplinką ir jokiu būdu nelikti namie. Taip pat svarbu žinoti, kas geriausiai atpalaiduoja. Pačių įvairiausių sričių vokiečių specialistai sudėliojo gana plačią pasiūlymų plejadą. Norintiesiems atgauti jėgas ir “išvalyti” smegenis siūloma štai kas: per atostogas kas antrą dieną po pusvalandį skirti mokymuisi žongliruoti kamuoliukais ar obuoliais (tai padeda užmiršti problemas); rekomenduojama perskaityti nei daugiau, nei mažiau kaip vieną knygą per savaitę.

Labai verta gerą pusdienį skirti žvejybai arba grybavimui, o po savaitės dar pusdienį – darbui sode arba vaistažoliavimui. Per atostogas esą derėtų išmokti taisyklingai kvėpuoti ir kasdien bent dešimt minučių skirti kvėpavimo pratimams. Jei jūsų darbas – nuolatinis bendravimas su žmonėmis, jums tiesiog būtina bent tris dienas praleisti vienuolyne arba vienkiemyje. Jei kitaip neapkraunate kūno, kasdien reikėtų nueiti bent 5 km. Jei esate visiškas miestietis, vieną dieną su vaikais galite nuvykti pas ūkininką ir šiek tiek sumokėję paprašyti leisti stebėti jo darbą, gyvulių šėrimą, javų pjovimą, kartu su ūkininku pietauti ir vakarieniauti. O mėgėjams pavalgyti atostogaujant siūloma išbandyti kitų tautų, sveikuolių virtuvę.

Tačiau svarbiausia per atostogas namie užmiršti laikrodį. Tada po atostogų jūs tapsite nauju žmogumi.

Kasmetinės atostogos Lietuvoje
28 dienas kasmet atostogauja vidutinis statistinis lietuvis.
35 dienas atostogauja farmacijos specialistai, jūrininkai, žvejai, Valstybinės maisto bei veterinarijos tarnybos laboratorijų darbuotojai bei asmenys iki 18 metų, taip pat žmonės, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų, ir neįgalieji.
42 dienas atostogauja gydytojai, aktoriai, muzikantai, dainininkai, koncertinių organizacijų kūrybiniai darbuotojai, greitosios medicinos pagalbos vairuotojai.
58 dienas ilsisi pedagogai, mokslininkai, lakūnai, stiuardesės.

Kas ir kiek atostogauja pasaulyje
Čekai – 25 darbo dienas
Prancūzai – 30 darbo dienų
Ispanai – 30 kalendorinių dienų
Airiai – 28 darbo dienas
Norvegai – 21 darbo dieną
Lenkai – 26 darbo dienas
Švedai – 26 darbo dienas
Lietuviai – 28 kalendorines dienas
Liuksemburgiečiai – 25 darbo dienas
Japonai – 10 darbo dienų

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Aurimas Aurimas rašo:

    Viskas jau ir taip yra aišku dėl tų atsotogų, nieko naujo ir nepasakė, nors straipsnis iš dalies labai įdomus. Aišku, kai bijai dėl savo darbo vietos tai ne kas, tačiau vis gi, užsimiršti yra sveika.

    Jei dirbi protinį darbą visą laiką – tai per atostogas reikia judėti ir dar daug, tiek kad su rytu keltumeis, o naktį kristum it negyvas į lovą (labai padeda, patikėkit).

    Jei dirbi fizinį darbą – tada per atostogas reikia dviračiu su “palatkėmis” pakeliauti po savą kraštą, apsistoti prie ežerų, upių ir gėrėtis gamta (kaip ir straipsnyje buvo parašyta, paskaityti knygą – tai puikiai nuteikia mintis kur nors kitur, lavinasi protas, gali mąstyti kiek lanksčiau).

    Patiko straipsnis. :)


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...