3 klausimai apie atnaujintą Nacionalinę energetikos strategiją energetikos viceministrui Egidijui Purliui

– Kokie svarbiausi atnaujintos energetikos strategijos prioritetai, kokios kryptys bus plėtojamos siekiant įgyvendinti joje keliamus tikslus iki 2030 m. ir kokios numatomos plėtros gairės iki 2050 m?

– Energetikos ministerijos parengtame Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte numatytos keturios pagrindinės energetikos politikos kryptys: energetinis saugumas, konkurencingumas, žaliosios energetikos plėtra ir inovacijos.

Vienas svarbiausių darbų, padėsiančių sustiprinti valstybės energetinį saugumą, – sinchronizacijos projektas, leisiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos ir susijungti su Europos Sąjungos (ES) elektros tinklais. Kitas išsikeltas tikslas – pasiekti, kad 2050 m. 80 proc. energijos būtų pagaminta iš netaršių šaltinių, kurie neišskiria į aplinką šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jeigu kalbėtume tik apie elektrą ir šilumą, iki amžiaus vidurio šiuose sektoriuose turėtų visiškai nelikti priklausomybės nuo iškastinio kuro ir visa energija turėtų būti pagaminama iš atsinaujinančių išteklių.

Šiandien šie tikslai gali atrodyti gan ambicingi, tačiau jie visiškai atitinka tiek ES, tiek pasaulyje vyraujančias tendencijas, tarp kurių – energetikos dekarbonizacija, rinkų integracija, skaitmenizacija, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, paskirstytoji generacija.

– Vienas svarbiausių atnaujintoje strategijoje, kurią rudenį dar turės patvirtinti Seimas, keliamų uždavinių – energijos kaina neturi būti didesnė negu regione. Kas jau pasiekta ir ką numatoma daryti, kad energijos kaina nedidėtų?

– Konkurencingos energijos išteklių kainos – tai nuolatinis siekis. Šiuo metu elektros energijos kainos yra istorinėse žemumose. Elektros jungtys su Švedija ir Lenkija leido elektros kainas sumažinti daugiau nei penktadaliu. Visi vartotojai šiandien už dujas moka mažiau, nes turime Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, kuris sudaro konkurenciją rusiškoms dujoms. Būtina toliau efektyviai ir optimaliai išnaudoti energetikos infrastruktūrą, nes tai leis pasiekti, kad jos kaina galutinėje energijos kainoje neviršys ES šalių vidurkio. Taip pat turime peržiūrėti tarifų struktūrą, kad jie būtų patrauklūs pramonės investicijoms. Be to, turime diegti išmaniąsias ir nuotolines apskaitos sistemas, kurios skatins vartotojus efektyviau taupyti energiją.

– Minėjote, kad daug dėmesio ketinama skirti atsinaujinantiems energijos ištek-liams (AEI) bei poveikio aplinkai mažinimui. Kokie AEI šaltiniai bus labiausiai plėtojami, ar jų gaminamos energijos užteks šalies poreikiams patenkinti? Ar tai reiškia, kad Lietuva atsisako ketinimų statyti naują atominę elektrinę?

– Atsinaujinančios energetikos plėtros atžvilgiu Europoje esame tarp lyderių. Šia kryptimi ir toliau judėsime, tačiau tai darysime nuosekliai ir subalansuotai, kad vartotojams nebūtų sukuriama papildoma finansinė našta. Didžiausią potencialą matome vėjo ir saulės energetikos sektoriuje. Tai siejama ir su ateityje numatomu vartotojų, kurie patys patogiai pasigamins savo poreikiams patenkinti reikalingą energiją, skatinimu.

Šiandien Lietuva yra viena labiausiai nuo elektros importo priklausančių šalių, todėl mūsų tikslas per ateinantį dešimtmetį pasiekti, kad elektros importą pakeistų vietinė elektros gamyba. Kalbant skaičiais, strategijoje numatyta, kad 2020 m. Lietuvoje bus pagaminama 35 proc. reikalingos elektros energijos, 2030 m. importas turėtų sumažėti dvigubai ir šalies viduje bus pagaminama 70 proc. reikalingos elektros, o 2050 m. visa suvartojama elektra turėtų būti pagaminta Lietuvoje. Vietinę energijos gamybą turime didinti, nes tai mažina priklausomybę nuo importo ir stiprina energetinį savarankiškumą.

Esant tokioms mažoms elektros kainoms branduolinės energetikos plėtrai šiuo metu nėra ekonominių prielaidų. Be to, tai yra ir politinio apsisprendimo klausimas.